Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-497-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
2S-497-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00458-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-497-252-2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00458-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.5.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2192-335/2019 pagal antstolės N. V. prašymą dėl baudos paskyrimo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė N. V. pateikė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą skirti A. B. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną išieškotojo A. B. naudai.

2. Nurodė, kad atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomoji byla pradėta pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. VP-734-336/2019, išduotą dėl 2018-12-05 teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku – V. B. tvarkos.

3. Pažymėjo, kad šiai dienai teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku nevykdomas, todėl yra pagrindas skirti baudą A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018-05-06 nutartimi antstolės prašymą tenkino ir skyrė A. B. 2 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2019-03-27 išieškotojo A. B. naudai. Priteisė iš A. B. 3,40 Eur pašto išlaidų valstybei. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia A. B. nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą.

5. Teismas pasisakė, kad A. B. siekia bendrauti su savo vaiku pagal teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau iš antstolės nustatytų ir teismo patikrintų aplinkybių matyti, kad A. B. neleidžia A. B. bendrauti su dukra.

6. Teismas vertino, kad tokie mažamečiui vaikui neabejotinai didžiulę įtaką turinčio asmens – motinos veiksmai liudija aiškų atsisakymą kooperuotis vykdant teismo nutartį, savo įtakos vaikui panaudojimą priešingai jo interesams, todėl vertintini kaip teismo sprendimo nevykdymas, dėl ko sprendė, kad yra pagrindas A. B. skirti baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad A. B. pateiktas nutarimas skirti jam kardomąją priemonę, kuria nurodyta nesilankyti A. B. namuose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nepateisina sprendimo nevykdymo, t. y. draudimo jam matytis su dukra. Juo labiau, kad dar iki kardomosios priemonės paskyrimo antstolė, konstatavo sprendimo nevykdymą dėl A. B. elgesio. Be to, A. B. yra išreiškęs kompromisą – bendrauti su vaiku siūlė dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, bet ir į tai A. B. neatsižvelgė.

8. Nustatydamas baudos dydį, teismas vertino, kad A. B. nedirba, o teismo sprendimo nevykdė galimai dėl nesusivokimo, todėl jai skyrė 2 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo antstolės prašymo priėmimo teisme dienos –2019-03-27.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-05-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2192-335/2019 ir antstolės prašymą dėl baudos skyrimo A. B. išieškotojo A. B. naudai, atmesti.

10. Nurodo, kad skirtingai nei teigia A. B. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė daromos žalos vaikui. Nesutinka su A. B. teiginiais, kuriais jis argumentavo būtinybę skirti jai baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

11. Nors dukra serga nepastoviai, bet pas gydytojus tenka vykti dažnai. Tai yra fiksuota medicininiuose dokumentuose. A. B. atvykęs aplankyti dukros, laido įvairias replikas apeliantės atžvilgiu. Reikalauja, kad ji išeitų iš namų ir paliktų jį vieną su dukra, namuose elgiasi kaip šeimininkas, priekaištauja dėl dukros priežiūros. Socialinė darbuotoja būdavo įleidžiama į jos butą, kai tik atsakovas ėmė su ja lankytis.

12. Pabrėžia, kad atsakovui leidžiama bendrauti su dukra, pasivaikščioti, tačiau jis pats niekur nenori eiti ir rodytis, teigia, kad kieme ar žaidimų aikštelėje gali būti žmonių, jis nori būti vienas nematomoje aplinkoje su vaiku.

13. 2019-04-10 atvykęs į pasimatymą su dukra, ėmė kelti triukšmą, priekaištauti dėl netinkamos mitybos vaikui, pastūmė ją, ji susižeidė ranką, vėliau paaiškėjo, kad ranka lūžo. Ji dėl šio įvykio kreipėsi į policijos įstaigą.

Šalies argumentai

14. Teigia, kad 2019-03-12 antstolei pateiktas A. B. pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo yra nepagrįstas. Apeliantė nesutinka, kad ji neužtikrina A. B. bendravimo su dukra vykdymo tvarkos. Jis niekada nebuvo išvarytas iš jos namų, galėdavo ateiti ir su socialine darbuotoja.

15. Nurodo, kad jai nėra aiškūs sutuoktinio tikslai dėl bendravimo su dukra, nes būdamas santuokoje jis buvo neištikimas, nepadėdavo rūpintis vaiku. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis į priekį yra sumokėjęs dukros išlaikymui skirtas lėšas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į A. B. atskirąjį skundą A. B. prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad dėl A. B. elgesio ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių, buvo inicijuota atvejo vadyba, tačiau jokios priemonės nebuvo veiksmingos. Dėl to jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir antstolė matydama, kad negali įvykdyti teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo apeliantei.

18. Sutinka su pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu ir išvadomis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jis slapstosi nuo žmonių ir niekur vaiko nesiveža. Pabrėžia, kad jis negali vaiko pasiimti iš motinos namų net 4 valandoms, kaip numatyta teismo sprendime. Jis siekia adekvačiai bendrauti su dukra be apeliantės priežiūros ir ne jos namuose.

19. Jis teikia dukrai išlaikymą ir teismui paaiškino, kad su banku yra sudaręs periodinio kredito pervedimo sutartį 5 mėnesiams į priekį, kad būtų nuskaitomas išlaikymas vaikui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Atskirasis skundas tenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-734-335/2019 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018-12-05 sprendimu be kita ko patvirtino ir A. B. bendravimo su vaiku – V. B. tvarką. Antstolė N. V. vykdo A. B. 2019-01-28 prašymo pagrindu Utenos apylinkės teismo Molėtų rajono apylinkės teismo 2019-01-28 išduotą vykdomąjį raštą dėl minėtu sprendimu patvirtintos bendravimo su V. B. tvarkos, nustatytos 8.2-8.6 punktuose vykdymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) informavo šalis, kad 2019-02-06 14 val. vyks susitikimas, kurio metu dalyvaus ir antstolė, kur bus paaiškinta 2018-02-05 teismo sprendimo vykdymo tvarka. Antstolė 2019-02-06 priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimą su kurio turiniu susipažino tiek A. B., tiek A. B.. Antstolė 2019-02-21 atvejo vadybininko buvo informuota dėl posėdžio (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose dėl A. B. ir A. B. šeimoje susidariusios situacijos. Elektroniniu laišku 2019-02-22 antstolė pranešė, kad dėl darbo krūvio posėdyje nedalyvaus, pažymėdama, kad yra dalyvavusi susitikime su B. Skyriuje, jie tinkamai informuoti dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir jiems išaiškintos tokios tvarkos nevykdymo pasekmės. 2019-03-12 antstolės kontoroje gautas A. B. pranešimas, kad A. B. nevykdo teismo sprendimo ir suformuluotas prašymas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Antstolė 2019-03-18 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, pažodžiui nurašiusi A. B. pranešimo turinį ir konstatavusi, kad A. B. susitikime Skyriuje buvo asmeniškai nurodyta, kad nuo 2019-02-06 patvarkymo įteikimo dienos ji įpareigojama laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl antstolė patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, konstatavo, kad A. B. teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaiko dėl ko yra pagrindas skirti baudą.

24. Kaip matyti iš nutarties 23 punkte aptartų aplinkybių, antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašė tik atsižvelgusi į A. B. 2019-03-12 pranešime nurodytas aplinkybes, neatsižvelgusi į vykdymo veiksmų specifiką vykdant teismų sprendimus dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo. Nors pats pranešimo turinys tepatvirtina suinteresuoto asmens nepasitenkinimą vaiko motinos elgesiu susitikimų su vaiku metu, išsakomi priekaištai dėl galimo vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą, tačiau nesukonkretinama nei kada A. B., nei kokiomis aplinkybėmis nebuvo leidžiama pasimatyti su dukra. Iš vykdomosios bylos matyti, kad jokių kitų duomenų antstolė prieš surašant paminėtą aktą nerinko, nesikreipė į Skyrių dėl papildomos informacijos gavimo šiuo klausimu, neprašė pasiaiškinti A. B.. Šios aplinkybės ir antstolės atsisakymas dalyvauti atvejo vadybininko organizuotame posėdyje, teigiant, kad šalys buvo informuotos apie teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, rodo, kad antstolė nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ar realiai nevykdomas teismo sprendimas, kokios teismo spendimo nevykdymo priežastys ir dėl kieno kaltės jis nevykdomas.

25. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad antstolė savo teise numatyta CPK 771 straipsnyje pasinaudojo ir kreipėsi į teismą dėl A. B. sankcijos taikymo, iš esmės nepatikrinusi sprendimo vykdymo rezultatų ir nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Aktas surašytas tik formaliai vadovaujantis teisės n norma, bet antstolei neatlikus jokio realaus patikrinimo dėl sprendimo nevykdymo(vykdymo).

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje surinktų duomenų pripažinti, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo pažeista ir tai įvyko dėl A. B. kaltės, nėra pagrindo. Tai, kad antstolė, kuriai nustatyta pareiga vykdyti teismo sprendimą, aplaidžiai ir tik formaliai atliko jai pavestas funkcijas, neduoda pagrindo spręsti, kad sprendimas yra nevykdomas ir dėl to reikėtų taikyti sankcijas.

27. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su V. B. tvarka yra aiški. A. B. apie norą pasiimti dukrą turi pranešti vaiko motinai iš anksto, t.y. vieną dieną prieš susitikimą. Tik A. B. atsisakius leisti pasimatyti su dukra ir nesant jokių objektyvių kliūčių tam, t.y. pavyzdžiui, ligos atveju ir pan., ir jai atsisakius tai padaryti, galima spręsti ar teismo sprendimas vykdomas ir ar jis vykdomas tinkamai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad jis tik ketina kreiptis į Skyrių, kad galėtų bendrauti šios institucijos specialistų pagalba su dukra, nes pažeisti kardomosios priemonės negali, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad A. B. yra išreiškęs kompromisą bendrauti su vaiku dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos atstovui, bet A. B. nesutiko, nes tokių byloje duomenų nėra. Teismas, turėdamas pareigą tokio pobūdžio bylose būti aktyvus, nesiaiškino ir nesprendė klausimo ar pats A. B. tinkamai vykdo sprendimą, ar nepasitvirtino apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad jis kelia konfliktą, kad nepasiima vaiko su savimi bendravimui, kaip nustatyta teismo sprendime.

28. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas turi įvertinti bylos aplinkybes ir tik tada spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti aplinkybes ar realiai nevykdomas teismo sprendimas ir tik nustačius pažeidimus vertinti kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Tokios aplinkybės iš esmės nebuvo nustatinėjamos, o apsiribota, vienos iš ginčo šalių pozicijos vertinimu, todėl toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29. Į bylą pateiktas 2019-04-11 pranešimas apie įtarimą A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl galimų smurtinių veiksmų A. B. atžvilgiu) ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo be kita ko nustatytas įpareigojimas nesilankyti A. B. namuose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja, nors ir negali būti laikoma pateisinančia aplinkybe nevykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau akivaizdu, kad esant tokiai teisinei situacijai, kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu, dukros ir A. B. bendravimas A. B. gyvenamojoje vietoje ir jai dalyvaujant nėra galimas.

30. Atsižvelgiant į 29 punkte nurodytas faktines aplinkybes, būtent A. B. turi kreiptis į Vaikų teisių skyrių, kad jis tarpininkautų pasiimant dukrą iš apeliantės namų, idant jis nepažeistų jam skirtos kardomosios priemonės. Būtent tai turėjo ir privalėjo išsiaiškinti antstolė, gavusi A. B. skundą ir užtikrinti sprendimo vykdymą kitomis priemonėmis arba kreiptis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, o ne formaliai surašyti aktą, neišsiaiškinus visų aplinkybių.

31. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei nėra aiškus A. B. tikslas bendrauti su dukra, nėra reikšmingi ginčo sprendimui. Ginčo šalių tarpusavio nesutarimai, santuokos nutraukimo priežastys, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, pateisinančios vienos ar kitos ginčo šalies interesų iškėlimą aukščiau nei nepilnamečio vaiko poreikis bendrauti ir palaikyti ryšius su abiem jo tėvais. Apeliantė turi veikti vien vaiko interesais ir savo elgesiu neaštrinti susidariusios konfliktinės padėties su buvusiu sutuoktiniu, o veiksmai, kai vaiko tėvas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sudaro tam tikras kliūtis vaiko ir kito tėvo bendravimui yra netoleruotini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš antstolės nustatytų ir teismo patikrintų aplinkybių neginčijamai spręstina, kad A. B. neleidžia A. B. bendrauti su vaiku. Kaip minėta, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad A. B. atsisako vykdyti teismo sprendimą, dėl ko jai gali būti skiriama bauda.

32. Pažymėtina, kad tik nustačius realias faktines aplinkybes, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku nevykdomas arba vykdomas netinkamai, formalus pagrindas imtis poveikio priemonių išlieka.

33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nelaikytini turinčiais teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-05-06 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės N. V. prašymo dėl baudos skyrimo A. B. netenkinti.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės N. V. kontorai.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė