- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- eI-4392-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00520-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R.R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo, valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 19.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,
2018 m. rugsėjo 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakovė) 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)KLS-145 „Dėl klaidos ištaisymo” ir valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovė) Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. csprl-97 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” bei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įpareigoti ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 24940/43749 dalį pastato - buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodo, jog 2006 m. kovo 10 d. varžytynėse įsigijo 116,05 m² ploto buitinio aptarnavimo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Buitinis pastatas). Teigia, jog iki tol viešajame nekilnojamojo turto registre 11605/43749 dalys Buitinio pastato buvo registruotos D. K. vardu. Paaiškina, jog pareiškėjo nuosavybės teisės į D. K. priklausiusią Buitinio pastato dalį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2017 m. vasario 8 d..
Nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)” jis įsigijo 13335/43749 dalis Buitinio pastato. Pareiškėjo nuosavybės teisės į 13335/43749 dalis Buitinio pastato Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d., iki tol 13335/43749 Buitinio pastato dalys viešajame Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu. Pareiškėjas apibendrina, jog pagal anksčiau nurodytus sandorius jis įgijo nuosavybės teises į 24940/43749 Buitinio pastato dalis.
Nurodo, jog 2018 metų pradžioje pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jo nuosavybės teisės į 21736/43749 Buitinio pastato dalis, o likusi Buitinio pastato dalis yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Pažymi, jog 2018 m. vasario 8 d. jis kreipėsi į atsakovę VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą, prašydamas ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančią klaidą ir įregistruoti jo nuosavybes teises į Buitinio pastato dalį pagal teritoriniam registro tvarkytojui pateiktus nuosavybės teisės įsigijimo dokumentus. Pažymi, kad 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)KLS-145 „Dėl klaidos ištaisymo” VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas klaidą atsisakė ištaisyti, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. csprl-97 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko galioti.
Skundą grindžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9.5 ir 9.6 punktais, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT 2011 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).
Nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius neturėjo teisės vertinti teisėtai sudarytų sandorių turinio ir jų teisėtumo bei vienašališkai pakeisti pareiškėjo nuosavybės teisės dalis, juo labiau, kad atitinkamos Buitinio pastato dalys jau buvo įregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad teritoriniam registratoriui pateikus Buitinio pastato dalies įsigijimą patvirtinančius dokumentus, turėjo būti pakeisti duomenys apie Buitinio pastato dalies savininką, o ne sumažinta jau esanti įregistruota nekilnojamojo turto dalis.
Akcentuoja, kad registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, ir mano, kad teritorinis registrų tvarkytojas neturėjo teisės pakeisti varžytynių protokolo Nr. 1 duomenų ir įregistruoti mažesnę nekilnojamojo turto dalį nei pareiškėjas buvo įsigijęs, o vėliau atsisakyti ištaisyti registro duomenis.
Pažymi, kad Nekilnojamojo turo registre esanti klaida, kurią registro tvarkytojas atsisako ištaisyti, yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo nuosavybės teisėmis, todėl yra pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės (Konstitucijos 23 straipsnis). Teigia, jog matydamas, kad Buitinio pastato bendraturčių dalys viršija 1 arba 100 proc., registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti nuosavybės teisės dalis arba pradėti administracinę procedūrą, siekiant ištaisyti klaidą, o ne savavališkai sumažinti pareiškėjo nuosavybės dalį.
Nesutinka su VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos atsisakymo ištaisyti klaidą argumentais ir teigia, jog iki pareiškėjui pateikiant prašymą įregistruoti jo nuosavybės teisės į Buitinio pastato dalį, nuosavybės teise priklausiusią D. K., įregistruotos nuosavybės teisės viršijo 1 (arba 100 proc), todėl jau tuomet turėjo būti pradėtos administracinės procedūros, siekiant, kad būtų ištaisyta klaida.
Apibendrina, kad teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo savavališkai įregistruoti mažesnę nuosavybės dalį nei patvirtina pareiškėjo pateikiami nuosavybės įsigijimo dokumentai, toks teritorinio registratoriaus veiksmas laikytinas klaida, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies tvarka į teritorinį registratorių. Daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti bei naikinti, įpareigojant teritorinį registratorių pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į visą D. K. priklausiusio Buitinio pastato dalį pagal 2006-03-10 varžytinių protokolą Nr. 1.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog 2007 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6829 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 6831 pagrindu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 133,35 kv. m. pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šias patalpas pareiškėjas įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri minėtą pastatą įgijo 1995 m. vasario 17 d. protokolo, 1995 m. gegužės 19 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. l, 1995 m. birželio 20 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu. Nurodo, kad 1995 m. birželio 20 d. priėmimo - perdavimo akte yra nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)” perduotos pastate 9C2p buitinės patalpos: „Rūsys R-5-34,03 m2, R-8-14,66 m2. Viso 48,69 m2. Pirmas aukštas 1-1-9,48 m², 1-2-4,85 m², 1-3-5,39 m², 1-4-6,27 m², 1-5-8,22 m², 1-6-6,25 m², 1-7-16,96 m², 1-1 1-757 m². Viso: 84,66 m². Iš viso: 133,35 m² patalpų”.
Teigia, jog 2006 m. kovo 21 d. varžytynių aktu Nr. 1 bankrutuojančios K. komercinės ūkinės firmos „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorius pareiškėjui pardavė D. K. nuosavybės teise priklausiusius 116,05 kv. m. buitinio aptarnavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Pažymi, jog išnagrinėjus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad pirmajai savininkei A. K. komercinei - ūkinei įmonei „(duomenys neskelbtini)” aptariamos patalpos buvo įregistruotos 1992 m. balandžio 24 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. AE02201 ir 1992 m. balandžio 27 d. patalpų perdavimo akto pagrindu, privatizuotų patalpų plotas (116,05 kv. m.) įrašytas iš privatizuojamų patalpų inventorinės bylos, kurioje išvardintos patalpos: R-1(8,92 kv. m.), R-2 (2,92 kv. m.), R-3 (1,32 kv. m.), R-4 (11,98 kv. m.), R-5 (34,03 kv. m.), R-6 (29,75 kv. m.), R-7 (17,94 kv. m.), R-8 (1,22 kv. m.), R-9 (2,06 kv. m.) R-10 (5,91 kv. m.). Nurodo, kad 1993 m. gegužės 12 d. sutartimi Nr. 2019 A. K. minimas patalpas pardavė D. K.. Pažymi, kad išnagrinėjus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad tiek 1992 m. balandžio 27 d. patalpų perdavimo akte, tiek 1997 m. vasario 13 d. Kretingos rajono privatizacijos pažymoje Nr. 5, yra nurodyta, kad A. K. perduotos 84,01 m² patalpos ir rūsio patalpa R-5 (34,03 kv. m.), kuri buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)” privatizuotų patalpų plotą, neįtraukta. Pažymi, kad 2017 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės tik į 217,36 kv. m. pastato 9C2p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), plotą, t.y. be rūsio patalpos R-5 (34,03 kv. m.), nes nustatyta, kad šios patalpos plotas įtrauktas ir į 116,05 kv. m. ploto ir į 133,35 kv. m. ploto sudėtį, todėl vertinta, kad ši patalpa pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruota.
Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime su skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnį Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nekilnojamojo turto kadastrą apibrėžia kaip susistemintą ir metodiškai sutvarkytą nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinį (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomą kompiuterių laikmenose. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimai, teismo sprendimai, rašytiniai sandoriai ir kt.. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725-09).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. vasario 8 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir vietoje įregistruotų pareiškėjo nuosavybės teisių į 217,36 kv.m. ploto Buitinio pastato dalį įregistruoti jo nuosavybės teises į 249,40 kv.m. sudarančią Buitinio pastato dalį.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu „Dėl klaidos ištaisymo“ Nr. (4.4.2.)KLS-145 pareiškėjo prašymą atsisakyta patenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2,7,8 punktais.
Pareiškėjui apskundus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą „Dėl klaidos ištaisymo“ Nr. (4.4.2.)KLS-145, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. csprl-97 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” nuspręsta palikti galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą „Dėl klaidos ištaisymo“ Nr. (4.4.2.)KLS-145.
Nustatyta, jog nuosavybės teises į 13335/43749 Buitinio pastato dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas įgijo 2007 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6829, 2007 m. rugpjūčio 9 d. priėmimo- perdavimo akto Nr. 6831 pagrindu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į 13335/43749 Buitinio pastato dalį įgijo 1995 m. vasario 17 d. protokolo, 1995 m. gegužės 19 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 1, 1995 m. birželio 20 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. 1995 m. birželio 20 d. priėmimo-perdavimo akte išvardintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos patalpos, t.y. Rūsys R-5-34,03 kv.m., R-8-14,66 kv.m., viso 48,69 kv.m., Pirmas aukštas 1-1-9,48 kv.m., 1-2-4,85 kv.m., 1-3-5,5,39 kv.m., 1-4-6,27 kv.m., 1-5-8,22 kv.m., 1-6-6,25 kv.m., 1-7-16,96 kv.m., 1-11-757 kv.m., viso 84,66 kv.m.. Iš viso 133,35 kv.m. patalpų.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuosavybės teisę į kitą Buitinio pastato dalį pareiškėjas įgijo 2007 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6829, 2007 m. rugpjūčio 09 priėmimo-perdavimo akto Nr. 6831 bei 2006 m. kovo 21 d. Turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu.
Nors 2006 m. kovo 21 d. varžytynių akte Nr. 1 nurodyta, jog varžytynių metu pareiškėjas įsigijo 116 kv. m. Buitinio pastato dalį, iš į bylą pateikto 1992 m. balandžio 27 d. patalpų perdavimo akto, 1997 m. vasario 13 d. pažymos Nr. 5 matyti, jog pirminė turto dalies savininkė A. K. privatizavo 84,01 kv.m. sudarančią Buitinio pastato dalį, kurios patalpų plotai yra 22,00 kv.m., 29,75 kv.m., 19,10 kv.m., 2,92 kv.m., 1,32 kv.m., 8,92 kv.m., tarp kurių nėra rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-5-34,03 kv.m..
Teritoriniam registratoriui nėra suteikta kompetencija spręsti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą klausimų, ginčų dėl teisių į turtą. Teisine registracija tik paviešinamos daiktinės teisės, kurios atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais.
Nors pareiškėjas teigia, jog teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai patvirtina jo daiktinių teisių atsiradimą į 24940/43749 Buitinio pastato dalį, nesantys nuginčyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjo nuosavybe yra tik 217,36 kv.m. sudaranti Buitinio pastato patalpų dalis, todėl nėra pagrindo vertinimui, jog atlikdamas Buitinio pastato dalies teisinę registraciją pareiškėjo vardu, teritorinis registratorius suklydo.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo 2018 m. vasario 8 d. prašymo. Pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukeliantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (4.4.2.)KLS-145 „Dėl klaidos ištaisymo” yra tinkamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, jis susietas su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytos išvados glaustai motyvuotos, taigi sprendimo motyvavimas pripažintinas iš esmės pakankamu bei atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Teismas pripažįsta, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti teisinio pagrindo nėra.
Kadangi konstatuota, jog skundu ginčijami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 24940/43749 Buitinio pastato dalį, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.