Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. V. atstovui adv. M. Švažui, nedalyvaujant atsakovei R. V., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jai pranešta viešo skelbimo būdu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 3.60 str., 3.62 str., 3.69 str., 3.72 str., ieškovas teismo prašė:

1. Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. V. ir atsakovės R. V., neturinčių vaikų, nutraukti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės R. V. kaltės.

2. Nepriteisti ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo tarpusavio išlaikymo.

3. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę - ,,V.“, o atsakovei ,,V.“.

4. Netaikyti priemonių sutuoktiniams susitaikyti.

5. Priteisti valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas LR Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai viešo skelbimo būdu. Iki teismo posėdžio atsakovė irgi nepateikė teismui jokių jos neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jos neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad šalys Marijampolės m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7). Šalys santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 1-2). Ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l.1-2), o atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta nurodyta Portugalijoje (b.l.11). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2000 metų. Nuo tada ieškovas ir atsakovė bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovė paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovės nesirūpinimą šeima, ją nuo 2000 metų palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovę kalta. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas ir jo atstovas teigė, kad būtent atsakovės elgesys ir jos požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovas nurodė aplinkybę, kad atsakovė jau daug mėnesių yra palikusi šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į jį, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje. Iš gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad atsakovė pati yra nurodžiusi, jog ji išvyksta į užsienį, kur gyvena ir galimai dirba (b.l.11). Be to iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovė po santuokos sudarymo su ieškovu, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovės elgesys su sutuoktiniu, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovės kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad ji nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojali savo sutuoktiniui. Todėl teismas laiko, kad atsakovė ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovės kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovei galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau ji atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovė sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės kartu išsprendžia ir kitus ieškovo reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas.

Ieškovas nurodė, jog abu su atsakove yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovo prašymas nutraukus santuoką tarp jo ir atsakovės, palikti jiems dabartines pavardes (CK 3.69 str.).

Kadangi ieškovui šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos ir jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1d.3p.), nes ji pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

1. Santuoką tarp A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Marijampolės m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės R. V. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes- „V.“ ir ,,V.“.

3. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

4. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

5. Priteisti iš atsakovės R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 528,87 Lt (penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus 87 ct) valstybės išlaidų už ieškovui suteiktas teisines paslaugas.

6. Priteisti iš atsakovės R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 133,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 4,60 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 137,60 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus 60 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.