- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-182-319/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-12-08 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. taikant bausmių subendrinimą apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2008-11-17, pabaiga – 2019-11-17.
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-07 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo sunkumą, visuomenės interesą, teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis D. K. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo komisijos išvadomis, o rėmėsi abstrakčiais ir šališkais pamąstymais. Nurodo, kad jis jau tris metus bausmę atlieka nepriekaištingai, nebaustas, skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra maža, smurtinio nusikalstamumo rizika žema. Teismas visas šias aplinkybes ignoravo, tik nurodė, kad svarbu atsižvelgti visuomenės interesą, kas asmuo turi atlikti bausmė, kuri jį paveiktų, tačiau tai negali būti kriterijus, kuris neleistų taikyti lygtinio paleidimo, nes įstatymas to nenumato. Pataisos namuose jis nuo pirmų dienų pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas, dirbo ir dirba iki šiol, dengia civilinį ieškinį, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis mano, kad teismas neobjektyviai vertina nurodytas aplinkybes apie jį, šališkai nusistatęs, akcentuojami tik neigiami veiksniai, nurodytos nuobaudos, kuria jau trys metai negalioja. Skunde akcentuoja, kad ir teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi būti vertinama neatlikta bausmės dalis. Taip pat nuteistasis laiko, kad ir jo kaltės neprisipažinimas buvo įvertintas skiriant bausmė, todėl neturi būti vertinamas sprendžiant lygtinį jo paleidimą. Vertinant šias aplinkybes yra pažeidžiami žmogiškumo faktoriai ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos principai. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamumo vertinimo rizika pagal vertinimo skalę yra žema ir ji turi būti vertinama kitų aplinkybių visumoje, kad jis pareigingu elgesiu ir sąžiningu darbu yra vertas būti lygtinai paleistas. Teigia, kad išėjęs į laisvę turėtų darbą, tuo pačiu ir lėšų pragyvenimui ir mokėtų jas tvarkyti, jo ryšys su artimaisiais labai tvirtas, kas yra vienas iš nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių. Mano kad 6 paskatinimai ir žema nusikalstamumo rizika rodo jo didelę pažangą ir tai duoda pagrindą manyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad D. K. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą D. K. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, tęsė darbinę veiklą, už pavyzdingą elgesį, gerą darbą buvo skatintas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. K. nemato turintis kokių nors problemų, jo savivertė aukštesnė už vidutinę, yra patenkintas kokia asmenybė jis yra. Apgalvoja tik kurias savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, paties nuteistojo teigimu, nusikaltimą padarė spontaniškai, nepagalvojęs apie pasekmes. Šiame kontekste įvertintinas ir nuteistojo elgesys jam inkriminuoto nusikaltimo kontekste.
Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia jo neigiamų ir teigiamų poelgių atliekant bausmę pataisos namuose vertinimas. Bausmės atlikimo vietos Vidaus tvarkos taisykles nuteistais buvo pažeidęs penkis kartus, ir nors už tai paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie D. K. siekį atsiriboti nuo jo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
Nuteistasis skunde teigia, jog likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Kolegija pažymi, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, dėl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, kadangi akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo D. K. skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.