- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-745-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13683-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aketonas“, UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. R., ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Aketonas“, UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybe, kad dėl atsakovės pareigos prižiūrėti viešoje vietoje esančias sūpuokles – karstynes nevykdymo, pastarosios išklibo ir supuvo. Dėl nurodytos priežasties ieškovas 2012-08-09 nukrito nuo sūpuoklių – karstynių ir susižalojo ranką. Savo patirtus išgyvenimus ieškovas įvertino 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad nėra visų privalomųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už patirtą žalą. Be to, nėra įrodyta ir atsiradusi neturtinė žala, tai jog būtent įvykis sukėlė dvasinius išgyvenimus ir turėjo asmenims neigiamų pasekmių. Atsakovė teigia, kad žala nukentėjusiojo sveikatai atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo bei įstatyminių atstovų kaltės. Atsakovės manymu, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas, tačiau, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, tai tokiu atveju priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas.
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad ieškovas ne tik neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau taip pat ir priežastinio ryšio tarp jam padarytos žalos ir savivaldybės veiksmų. Nurodė, kad jis teikia vaikų žaidimų aikštelių remonto paslaugą tik gavęs raštišką Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, todėl savarankiškai remontuoti negali. Nors vaikų žaidimų aikšteles Vilniaus mieste įrengia Vilniaus miesto savivaldybė ar savivaldybės įstaigos, tačiau už savo vaikų priežiūrą yra atsakingi tėvai (globėjai), kurie ir turi rūpintis savo vaikų saugumu. Trečiojo asmens manymu, ieškovo atstovė, suvokdama avarinę vaikų žaidimų įrenginių būklę, privalėjo neleisti naudotis tokiais įrenginiais, taip jį apsaugodama nuo galimos nelaimės, todėl atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su ieškovo atstovės aplaidžiu pareigų vykdymu, kurios reikalauti ieškovas neturi teisės. Be to, ieškovas neįrodė sveikatos sužalojimo padarinių, todėl prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo R. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. R., naudai 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovės pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovė tinkamai vykdė žaidimo aikštelės, esančios „Saulės slėnyje“ Šilo g., Vilniuje, priežiūrą bei taisymą. Atsakovė, būdama vaikų žaidimo aikštelės valdytoja bei šio objekto naudojimo priežiūrą vykdanti institucija, atsakinga už nuolatinę statinio būklę, jo priežiūrą, periodines ir specializuotas apžiūras, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, turėjo imtis priemonių šias priežastis pašalinti. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad po 2012-08-24 apžiūros sūpuoklės – karstynės būtų sutvarkytos. Teismas konstatavo, kad taip elgdamasi atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš statinio valdytojos, kurios pareiga minėtą objektą prižiūrėti. Teismas sprendė, kad nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovės neteisėtą neveikimą, o tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant savo valdomo turto, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos nepilnamečio sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad atsakovė iš dalies atsakinga už neturtinę žalą ieškovui, nes pažeidė jai tenkančią pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d.). Teismas taip pat pripažino, kad tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala sveikatai padaryta dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, o už tai atsakingi vaiko tėvai, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių, nes ieškovas dėl amžiaus negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, aplinkos pavojingumo. Teismo taip pat nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo diagnozuota kairės rankos žasto plėštinė žaizda, tačiau gilesnių pažeidimų nepastebėta. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos sutrikdymo pasekmių ieškovui teko lankytis pas gydytojus ar, kad jis patyrė kitų sunkumų, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė skausmą, nepatogumus, į tai, kad žala sveikatai padaryta dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.282 str.), atsakovė – savivaldybė yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, reikalaujamą priteisti sumą mažino iki 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. R., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. R., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista vos 500 Lt siekianti suma neturtinės žalos atlyginimui nėra teisinga ir tuo labiau atkurianti pažeistų teisių pusiausvyrą. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstama savivaldybės kaltė, tačiau žala vaikui yra nepagrįstai mažinama, tarsi rodant, jog vaiko sveikata, kančios ir patirtas diskomfortas yra nereikšmingi ir neverti didesnio dėmesio. Šioje byloje esminiais aspektais laikytina, kad apeliantas būdamas labai jauno amžiaus, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką, sukėlusį sužalojimą, dėl patirtos žalos jo gyvenimo kokybė pablogėjo, apeliantas turėjo atsisakyti iki sužalojimo buvusio įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, tačiau teismas tokių aplinkybių ir ypač sveikatos vertybės prioritetiškumo nevertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl gintinos vertybės svarbos, apelianto jauno amžiaus, o tai yra pagrindas neturtinės žalos didesnio dydžio priteisimui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neišanalizavus situacijos, taip pat nukrypus nuo LAT praktikos, joje įtvirtintos sveikatos vertybės prioritetiškumo bei tai, kad už žalos sveikatai padarymą priteistinos sumos yra didesnės nei dėl kitų vertybių pažeidimo. Apeliantas laikosi savo ieškinyje prašyto priteisti neturtinės žalos dydžio ir prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti 10 000 Lt kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju civilinėje byloje nebuvo išspręsti visi CPK 270 str. numatyti klausimai, t. y. teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas pasisakė tik dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ne dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokatui atstovaujant teismo posėdyje. Šiuo atveju, netgi ieškinį patenkinus iš dalies, teigtina, kad ieškovės naudai turi būti priteista bent dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra reali ir pagrįsta – advokatas už 2000 Lt sumą atstovavo net 7 teismo posėdžiuose.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo R. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tam, jog neturtinė žala galėtų būti atlyginta, ji turėtų būti įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimas susižalojimas turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių ieškovui, ir kad dėl sveikatos sutrikdymo priežasčių jam teko lankytis pas gydytojus, ar kad jis patyrė kitų sunkumų. Pažymi, jog teiginių nei apie psichologinį ar kitą diskomfortą, nei apie vaistų vartojimą apeliantas nepagrindžia jokiais įrodymais, taip pat pats apeliantas ir jo atstovė pripažino, jog po įvykio nėra dėl sveikatos būklės kreipęsi į medikus. Nurodo, kad šiuo atveju svarbu pažymėti, kad 2013-10-09 sprendime konstatuota, kad tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o žala padaryta dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Taigi, akivaizdu, jog apelianto teiginiai apie netinkamą ir nepakankamą žalos dydžio įvertinimą yra visiškai nepagrįsti. Taip pat pažymi, jog apelianto argumentas, kad teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, t. y. nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra nepagrįstas. CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, kad jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, teismas gali priimti papildomą sprendimą. Kaip nurodoma CPK 277 str. 2 d., iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos yra atmestinas.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CK 6.246 str. 1 d. nurodoma bendra civilinės atsakomybės prielaida – civilinė atsakomybė atsiranda, tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Tačiau neteisėtumas nėra preziumuojamas – jį privalo įrodyti ieškovas. Atsakovė į bylą pateikė tiek sutartį su UAB „Grinda“, tiek defektinius aktus, kurie įrodo, jog vaikų žaidimų aikštele buvo periodiškai rūpinamasi. Teismas taip pat rėmėsi 2012-08-24 teritorijos apžiūros aktu Nr. A32-1730(2.1.15-UK2, konstatuodamas, kad laipynė aplaužyta, išlaužytos stogelių lentutės, trūksta 3-4 medinių detalių laipynės take, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus šiame akte nurodytus duomenis, kad bendra medinės laipynės būklė yra patenkinama, laipynės elementai atlaiko suaugusio žmogaus svorį, be to, nors 2012-08-24 teritorijos apžiūros akte nurodoma, kad laipynė yra aplaužyta vandalų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jame konstatuota, kad matyti, kad laipynės dalys yra apgadintos dėl dalių išlaužimo jėga, tačiau ne dėl pačios konstrukcijos supuvimo ar nestabilumo. Taigi, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Pažymi, jog, vadovaujantis CK 3.155 str., vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, būtent tėvai turi teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. įvykio metu buvo nepilnametis, už jį buvo atsakingi jo tėvai, todėl aplinkybė, kad jis dėl amžiaus negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, aplinkos pavojingumo nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas atsirasti Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo (ir jo tėvų, kaip atsakingų už nepilnametį asmenį), kaltės, reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės turėjo būti atmestas. Nurodo, kad, vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Pats pirmosios instancijos teismas aiškiai pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad jam būtų kilusios neigiamos pasekmės, įtakojusios neturtinės žalos atsiradimą. Be to, pagal galiojančią teismų praktiką vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nurodo, kad teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma, žala turi būti reali, o šiuo atveju teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nekonkretizavo vertinimo kriterijų. Ginčijamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas niekaip neįrodė patirtos žalos dydžio bei pripažinęs, kad žala sveikatai padaryta dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, visiškai nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinį ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo R. R. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovas (apeliantas) nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas neva neatsižvelgė į visas žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo (apelianto) skundo argumentais, kadangi jie iš esmės nei neginčija paties sprendimo esmės. Atkreipia dėmesį, kad teismas pasisakė tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės veiksmų, civilinės atsakomybės sąlygų ir visų kitų aplinkybių, turėjusių įtaką neturtinės žalos atsiradimui bei pagrindė, kodėl priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymi, jog ieškovas (apeliantas) savo skunde įrodinėja, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, tačiau kartu visiškai neužsimena apie tą aplinkybę, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žalos dydis buvo sumažintas ne be pagrindo vien teismo iniciatyva, o konkrečiu pagrindu, numatytu CK 6.285 str. 1 d., t. y. dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų, kurių pasėkoje ir buvo padaryta atitinkama žala. Būtent dėl tokios aplinkybės ieškovui priteistinos žalos dydis buvo pagrįstai sumažintas. Taip pat nurodo, kad sutinka su atsakovės (apeliantės) skundo pozicija ir priduria, kad ieškovas iki galo neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko teismas turėjo ne mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, bet ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu ieškovas nesugebėjo tinkamai pagrįsti visų civilinės atsakomybės sąlygų, ypač atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir žalos bei jos dydžio, t. y. ieškovas atsakovės kaltę grindė vien tik abstrakčiais išvedžiojimais apie atsakovės pareigas, o žalą ir jos dydį įrodinėjo ieškovo teisėtų atstovų subjektyviais vertinimais, tačiau ne objektyvių duomenų (pavyzdžiui, gydytojų ar mokytojų pažymų pan.) pagalba. Taigi, vien tokio pobūdžio įrodymų konstatuoti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė civilinę atsakomybę neturėjo pakakti.
Ieškovas R. R. atsiliepimo į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepimų į ieškovo R. R. ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ginčija ne tik neturtinės žalos dydį, bet ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl kolegija pirma pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Kolegija atmeta atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentus, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčo, kad žaidimų aikštelė su medinėmis sūpuoklėmis – karstynėmis priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė 2011-12-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Grinda“, kuri įsipareigojo teikti vaikų žaidimų aikštelių priežiūros ir remonto paslaugas (b. l. 115 -125). Pagal minėtą sutartį vaikų žaidimų aikštelių remonto paslaugas buvo numatyta tiekti tik pagal raštišką Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (b.l. 120). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris buvo surašytas kitą dieną po 2012-08-09 įvykusio nelaimingo atsitikimo, patvirtina, kad atsakovui priklausanti žaidimo aikštelė, kurioje ieškovas patyrė sveikatos sužalojimus, dėl išklibusių, išpuvusių, išlūžusių sūpuoklių – karstynių lentų, didžiulių tarp jų tarpų ir išsikišusių vinių buvo netinkama naudoti pagal paskirtį – žaisti vaikams, kėlė grėsmę jų saugumui ir sveikatai (b.l. 13-14). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad pagal aukščiau paminėtą paslaugų sutartį kreipėsi į UAB „Grinda“ dėl vaikų žaidimų aikštelės remonto. Darytina išvada, kad byloje yra visiškai įrodyta atsakovės neteisėta veika, pasireiškusi neteisėtu neveikimu ir nerūpestingumu tvarkant ir prižiūrint savo turtą.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus. 2012-08-24 Teritorijos apžiūros akte (b.l. 29), kuriuo remiasi apeliantas, nurodomos aplinkybės, kad bendra medinės laipynės būklė yra patenkinama, laipynės elementai atlaiko žmogaus svorį, laipynių mediena nėra supuvusi, nepaneigia netvarkingos žaidimų aikštelės fakto. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtas aktas yra surašytas atsakovo darbuotojų, todėl objektyvumo prasme negali paneigti 2012-08-09 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių. Kita vertus, prie akto pridedamos nuotraukos ir jame nurodomos aplinkybės, kad medinė laipynė yra išlaužyta, ją siūloma demontuoti, iš esmės patvirtina, jog žaidimų aikštelė buvo netvarkinga.
Atestami apeliacinio skundo grumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar laipynės lentelių trūko jau iki įvykio, ar jos įlūžo ieškovui esant ant laipynės, ar laipynės lūžo dėl paties ieškovo ir kitų asmenų veiksmų. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, todėl argumentai, kad laipynes sulaužė ieškovas ar kiti asmenys atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
Kolegija nesutinka, kad atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės dėl paties ieškovo didelio neatsargumo (CK 6.266 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra nepilnametis R. R., kuriam sužalojimo dieną buvo 12 metų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl savo amžiaus ieškovas negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų ir aplinkos pavojingumo, todėl perkelti visą riziką ir pasekmes vien tik ieškovui ir jo tėvams būtų neteisinga. Pažymėtina, kad vaikų saugumas, sveika aplinka yra visuomenės viešas interesas, todėl šių vertybių išsaugojimas yra visos visuomenės, įskaitant ir atsakovo, rūpestis. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sužalotas kaip tik vaikams skirtame objekte, atsakovo nesutvarkytoje ir neprižiūrėtoje vaikų žaidimų aikštelėje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką laikė vaikams prieinamą, tačiau jų saugumui ir sveikatai grėsmę keliančią žaidimų aikštelę, jos neremontavo ir nedemontavo. Toks elgesys laikytinas dideliu atsakovo nerūpestingumu, todėl sprendimas atleisti minėtomis aplinkybėmis atsakovą nuo civilinės atsakomybės neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.).
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nekonkretizavo vertinimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo, kad ieškovas patyrė skausmą ir nepatogumus. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo diagnozuota kairės rankos žasto plėštinė žaizda, tačiau gilesnių pažeidimų nebuvo padaryta, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos sutrikdymo pasekmių ieškovui teko lankytis pas gydytojus ar, kad jis patyrė kitų sunkumų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad žala sveikatai padaryta dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, atsakovė – savivaldybė yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė 500 Lt neturtinės žalos kriterijus.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą neturtinės žalos dydį. CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėję, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepatyrė sunkių sveikatos sužalojimų, gydymas nebuvo sudėtingas, žaizda sugijo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, kad dėl patirto sužalojimo negali sportuoti ar užsiimti įprastine veikla, sutriko ieškovo miegas ar atsirado kiti psichologiniai sutrikimai, kad ieškovas priverstas vartoti vaistus. Kolegija sprendžia, kad įvertinus ir paties ieškovo neatsargumą, pirmosios instancijos teismo priteista 500 Lt yra žalos atlyginimo suma yra teisinga kompensacija už ieškovo patirtą skausmą, išgyvenimus ir laikinus nepatogumus. Didinti žalos atlyginimo dydį ieškovo nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių nesprendė ir dėl kurių sprendime nepasisakė pirmosios instancijos teismas, negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą toks ieškovo prašymas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesti ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai, ieškovui nepriteisiamos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.