Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-596-134-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
1A-596-134-2013
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00555-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-596-511/2013Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00555-2012-6Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.3; 1.2.5.4;2.4.6,
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorei Daliai Styrienei,nuteistajam D. S.,jo gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžio, kuriuo

D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., ir paskirta

pagal BK 145 str. 2 d. – dviejų metų laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. (2009-04-21 padaryta veika) - dviejų metų penkerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. (2012-04-14 padaryta veika) - dviejų metų aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 140 str. 2 d. (2012-12-15 padaryta veika) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 140 str. 1 d. - aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 140 str. 2 d. (2012-12-15 ar 16 padaryta veika) - vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrino iš dalies jas sudėjo, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes, ir paskyrė D. S. galutinę, subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos datos bei valandos iki 2012 m. gruodžio 17 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyto laiko, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame bute, esančiame, terorizavo savo žmoną L. S., žodžiais grasindamas ją primušti, užmušti, jeigu ji dėl jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto kreipsis į teisėsaugos institucijas, tokiais savo veiksmais terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą sveikatai, gyvybei veiką.

Be to jis, 2009 m. balandžio 21 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame bute, esančiame, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu savo žmonai L. S. į veido sritį, padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį dešinio kaklelio srityje ir kairės pusės 3-4 dantų srityje, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Po to jis, 2012 m. balandžio 14 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame bute, esančiame, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu savo žmonai L. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir dešinėje pogumburinėje srityje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Po to jis, 2012 m. gruodžio 15 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame bute, esančiame mieste, rankų krumpliais spaudė mažamečio sūnaus D. S., gimusio 2005-05-16, abu šonus po šonkauliais, taip sukeldamas sūnui fizinį skausmą.

Be to jis, 2012 m. gruodžio 15 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio naktinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame bute, esančiame mieste, sudavė vieną smūgį kumščiu žmonai L. S. į veido sritį ir kumščiais ne mažiau kaip du smūgius L. S. į kairę liemens pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, kairės krūties srityje, juosmens kairėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis, 2012 m. gruodžio mėnesio 15 ar 16 dieną, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu: ranka, koja, įrankiu ar kitu buku daiktu, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį mažamečiam sūnui D. S., gimusiam 2005-05-16, į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis D. S. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendį, prašydamas jį išteisinti iš BK 145 str. 2 d., 140 str.2 d., 140 str. 2 d. veikų bei sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad nusikaltimo numatyto BK 145 str. 2 d. nepadarė, kadangi teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios L. S. parodymais, tačiau kitų įrodymų nėra, teismas nenustatė tikslios nusikaltimo padarymo vietos, laiko, motyvų, todėl jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Mano, kad nesukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinio skausmo spausdamas rankomis sūnaus šonkaulius, kadangi nebuvo nustatytos poodinės kraujosrūvos, tokiu būdu ir nebuvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi fizinio skausmo atsiradimą suformuoja mechaninis kūno sužalojimas, o ne mažamečio liudytojo parodymai, kurie yra subjektyvūs neatitinkantys tikrovės. Mano, kad nesužalojo sūnaus D. S., kadangi apklausos metu teisme nenurodė, kad būtent jis padarė savo veiksmais jam sužalojimą paakyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo D. S. kaltės padarius nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteisimo pagal BK 145 str. 2 d.

Nukentėjusioji L. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad nuteistasis laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2012 metų gruodžio 12 d. sistemingai (10-12 kartų į mėnesį) grasino ją nužudyti ar sužaloti. Apeliantas pripažino, kad konfliktų su žmona metu jis sakė jai žodžius „užmušiu“, „primušiu“, tačiau jis nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje nepadarė, nes tokius žodžius pasakė ne iš piktos valios, o pagautas emocijų, tai sakydamas neketino nužudyti ar sužaloti L. S..

BK 145 straipsnio 2 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant nukentėjusiajam apie grasinimus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato asmuo, kuriam grasinama, grasinimo realumui pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos.

Nukentėjusioji patvirtino, kad D. S. grasinimai prasidėjo nuo 2004 m., tačiau suaktyvėjo po to, kai jis grįžo atlikęs bausmę už jos sužalojimą. D. S., būdamas girtas sakė jai, kad užmuš, pripjaus, ar dar kitaip pribaigs, esant ir mažamečiui sūnui. Ji nurodo, kad nuteistasis mušdavo ją kiekvieną savaitę, o grasinimai buvo pastovūs (10-12 kartų į mėnesį), tačiau į medikus ir policiją nesikreipė nes bijojo, kad jos neužmuštų, nes jis nužudė savo pirmąją žmoną už ką buvo nuteistas. Iš baimės ji vartojo alkoholį, bijojo su juo nutraukti santuoką. Šiuos nukentėjusiosios L. S. parodymus patvirtina liudytoja R. V., kuri nurodė, jog L. S. jai pasakojo, kad negina sūnaus nuo vyro, nes bijo jo. Liudytoja L. U. parodė, kad D. S. jai pasakojo, kad tėtis dažnai skriaudžia mamą, o mama tėčio bijo. Liudytoja A. Š. parodė, kad nukentėjusioji L. S. 2010-11-24 skundėsi, jog vyras ją terorizuoja, prašo pinigų, muša.

Paminėti įrodymai patvirtina, kad tokie nuteistojo D. S. konkretūs grasinimai „užmušti, pripjauti, primušti“ vertė nukentėjusiąją bijoti, kad dėl tolesnių nuteistojo veiksmų atsiras pasekmės, nes apeliantas buvo nuteistas už smurtinius prieš ją veiksmus, už pirmos žmonos nužudymą. Nuteistojo grasinimai darė realų psichinį poveikį ne tik nukentėjusiajai, bet ir jų sūnui D. S.. Nukentėjusiosios sužalojimai ir faktas, kad nužudė pirmąją žmoną rodo tai, kad L. S. suprato grasinimus kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusioji L. S. turėjo pagrindą bijoti nuteistojo grasinimų įgyvendinimo, o D. S., suprasdamas išsakytus grasinimus, norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos, t.y. sukelti jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad D. S. sistemingai baugino nukentėjusiąją L. S., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d. nuteistas pagrįstai.

Dėl nuteisimo pagal BK 140 str. 2d.

Šalies argumentai

D. S. teigia, kad nesukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinio skausmo spausdamas rankomis sūnaus šonkaulius ir nepadarė savo veiksmais jam sužalojimą paakyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis neigia savo kaltę, t.y. nesukėlęs sūnui fizinio skausmo spausdamas rankomis sūnaus šonkaulius ir nepadaręs savo veiksmais jam sužalojimą paakyje, tačiau iš jo parodymų taip pat matyti, kad jis sutinka, jog sūnui su krumpliais „darydavo“ per šonus, o sūnus jam sakydavo, kad skauda ir išeidavo į kitą lovą. Nukentėjusysis mažametis D. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėtis jį yra skriaudęs, parodė kaip jam tėtis darė. Jam skauda, kai jam taip daro ir sakė tėčiui, kad paleistų. Kai tėtis jam taip darė matė ir mama. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad matė kaip nuteistasis „žaidžia“ su vaiku per šonkaulius su kumščiais, o vaikas verkia ir prašo, kad taip nedarytų, nes jam skauda. Ji patvirtino, kad sūnus jai sakęs, kad „mėlynę“ paakyje jam padarė tėtis. Liudytoja L. U. parodė, kad ji kalbėjosi su mažamečiu D. S. tai, kad tėtis išgėręs su juo grubiai „žaidžia“ ir jam skauda, jis jo prašo liautis, tačiau jis neklauso. D. S. nurodė jai, kad jam tėtis sudavė per veidą ir atsirado mėlynė. Liudytoja R. V. parodė, kad yra pastebėjusi D. S. paakyje geltoną dėmelę ir jis pasakė, kad „mėlynė“ nuo tėvelio. Liudytoja A. Š. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio 21-23 dienomis L. S. sakė, kad būdamas girtas D. S. grūbiai „žaidžia“ su vaiku (krumpliais per šonkaulius) ir vaikui tai nepatinka, jis prašo tėčio, kad taip nedarytų. Ji pati taip pat kalbėjo su D. S. ir jis nurodė, kad jam nepatinka, kai tėtis taip „žaidžia“ bei jai parodė, kaip jis daro. Jai L. S. patvirtino, kad mėlynę padarė D. S., būdamas girtas, nes jis grubiai „žaidžia“ su vaiku.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1708/12(05) nurodyta, kad D. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2012-12-15, suduodant ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį kumščiu ar panašiai. D. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 60).

2012-12-17 apžiūrėta įvykio vieta Taikos g. 9-12, Pasvalio mieste (1 t., b. l. 10-13). 2012-12-17 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2012-12-15 apie 16 val. D. S., būdamas neblaivus, savo namuose vartojo fizinį smurtą prieš žmoną L. S., suduodamas smūgius į veidą, šonus bei panaudojo smurtą prieš sūnų D. S., gimusį 2005-05-16, kumščių krumpliais stipriai spausdamas šonus (1 t., b. l. 14-15).

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-12-17 raštu Nr. VS-992 pateikti Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos ir Svalios pagrindinės mokyklos raštai, kuriuose nurodyta, kad konsultacijos su D. S. metu pastebėta, kad D. S. turi emocinių ir elgesio sunkumų, bijo eiti namo, bijo tėvo, turi neorganinės enkoprezės simptomų. Visi paminėti požymiai kelia įtarimų, kad D. S. patiria emocinį ir fizinį smurtą namuose. Būdamas neblaivus, tėvas nori pažaisti su Deividu, tačiau jo žaidimai būna grubūs, Deividas nenori jų žaisti. Deividas sako, kad tėtis dažnai skriaudžia mamą, mama tėčio bijo. Daroma išvada, kad vaikas auga nesaugioje aplinkoje (1 t. b.l. 16-18).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad D. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstai, jo veikos kvalifikuotos teisingai. Apelianto teiginiai, jog jis fizinio skausmo nukentėjusiajam nesukėlė, nes taip žaidė, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Kiekvienam elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui nekiltų abejonių, kad smurtinis fizinis poveikis į žmogaus, ypač mažamečio, kūną sukelia negatyvius išgyvenimus ir pojūčius, taip pat ir fizinį skausmą. Dėl to, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Taip pat pakanka įrodymų, jog būtent nuteistasis D. S. padarė savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. sužalojimą paakyje.

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmę paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė.

Svarstydamas bausmės skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad D. S. padarė tris apysunkius ir tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.), kad jis ankščiau teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmes atliko, tačiau, teistumas neišnykęs, todėl pagrįstai nurodyta, kad yra nusikaltimų recidyvistas (BK 27 str.). Jis nedirba, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nėra per griežtos. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės subendrintos taikant palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą. Taigi, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas, todėl atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnes bausmes nėra jokio pagrindo.

Apeliantas jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusEvaldas Vanagas