- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1-101-836/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69540-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- Ž. Z., E. P.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant: Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui E. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirba, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2009-09-24 pagal BK 178 str. 2 d. – 13 MGL dydžio bauda; 2010-03-10 pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 187 str. 3 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 13 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2010-12-09 pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 13 MGL dydžio bauda; 2011-01-31 pagal BK 180 str. 2 d. 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 13 MGL dydžio bauda, 2011-01-31 nuosprendis pakeistas ir paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 13 MGL dydžio bauda;2015-07-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;2015-09-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. l.a. bausme, vad. LR VK 64/1 str. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 m. l.a. Ši bausmė subendrinta su 2015-07-31 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 2 m. l.a. Vad. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2016-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 str. 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalyje,
Žemesnės instancijos teismas
E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2000-11-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2001-10-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 246-1str. 1 d., 43 str. laisvės atėmimu 1 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams;2003-02-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d., 43 str., nuteistas laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu, 2003-12-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ši nusikalstama veika perkvalifikuota pagal naujo Baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.;2004-10-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.;2007-10-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimu 10 mėn.;2007-11-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimas 1 m., subendrinta su 2008-01-22 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.; 2012-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.,187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 22 str. 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Z. laikotarpiu nuo 2015-12-18 apie 23 val. iki 2015-12-20 apie 13 val., iš V. B. priklausančio automobilio C. V. Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvės 69 namo kieme (duomenys neskelbtini), pagrobė V. B. priklausančio 490 eurų vertės turto: 450 eurų vertės kompiuterį HP Pavilion, 40 eurų vertės automobilio akumuliatoriaus pakrovėją.
Be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. P. kaip bendrininkų grupė, siekdamas apgaule įgyti V. B. priklausantį turtą - 3000 eurų vertės automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-19 apie 12 val. S. N. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. B. apgaule pranešė išgalvotą istoriją, kad neva jis, būdamas girtas, savo automobiliu sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalojo mažametę mergaitę, o jie sutarė su sužalotos mergaitės tėvais, kad pastarieji nesikreips į policiją, jeigu bus atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala, tai yra, jeigu V. B. jiems perduos automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu užskaitant automobilio perdavimą kaip žalos atlyginimą, po ko, E. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, siekdamas įtikinti V. B. apie melagingą avariją, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nenustatytam asmeniui – tariamam sužalotos mergaitės tėvui, kuris telefonu patvirtino apie neva buvusį eismo įvykį, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. B. suprato, kad šis įvykis yra išgalvotas ir atsisakė jiems perduoti automobilį, taip pasikėsino apgaule įgyti V. B. priklausantį 3000 eurų vertės turtą - automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
E. P. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Ž. Z. kaip bendrininkų grupė, siekdamas apgaule įgyti V. B. priklausantį turtą - 3000 eurų vertės automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-19 apie 12 val. S. N. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. B. apgaule pranešė išgalvotą istoriją, kad neva jis, būdamas girtas, savo automobiliu sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalojo mažametę mergaitę, o jie sutarė su sužalotos mergaitės tėvais, kad pastarieji nesikreips į policiją, jeigu bus atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala, tai yra, jeigu V. B. jiems perduos automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu užskaitant automobilio perdavimą kaip žalos atlyginimą, po ko, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, siekdamas įtikinti V. B. apie melagingą avariją, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nenustatytam asmeniui – tariamam sužalotos mergaitės tėvui, kuris telefonu patvirtino apie neva buvusį eismo įvykį, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. B. suprato, kad šis įvykis yra išgalvotas ir atsisakė jiems perduoti automobilį, taip pasikėsino apgaule įgyti V. B. priklausantį 3000 eurų vertės turtą - automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to E. P. 2015-12-19 apie 13 val. S. N. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. B. į dešinį petį,- padarydamas durtinį-pjautinį dešinio peties srities sužalojimą su krūtinės sienos kiauryminiu pažeidimu ir oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, tyčia sunkiai surtikdė V. B. sveikatą.
Kaltinamasis Ž. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn., dienų tiksliai nepamena, buvo pas S. N. namuose, pas jį užeidavo išgerti alaus. P. S. namuose buvo ir girtavo tuo metu V. B.. V. B. automobilį jis vairavo kelis kartus, bet registratoriaus nematė, jo ten nebuvo. Po V. B. sužalojimo, jis (Ž. Z.) nuvarė nukentėjusiojo automobilį prie jo daugiabučio namo ir raktus nuo automobilio grąžino V. B. kitą dieną ligoninėje. Vieną kartą bendravo ligoninėje su V. B. žmona, ji klausė dėl daiktų, tai pasakė jai, kad kompiuterio, registratoriaus neėmė, nes jie jam nereikalingi. Ž. B. surasti kas tai padarė, kas paėmė tą kompiuterį, bet nesurado. Apart jo (Ž. Z.) ir V. B. daugiau niekas to automobilio nevairavo, nes raktai visąlaik buvo pas jį. Nepamena dienos, jis sėdėjo pas S. N. namuose. Užėjo E. P. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kuris sėdėjo šalia ir visi gėrė alų. E. P. sakė, kad buvo sužalota mergaitė. E. P. pasikvietė jį į virtuvę, klausė kur rakteliai nuo automobilio „C. V.“, kuris priklauso V. B. ir su kuriuo jis važinėja šiuo metu, pasakė, kad pas Valdą. Jis V. B. patarė susitvarkyti, jei kokį eismo įvykį padarė. Apie įvykį sužinojo, tik kaip E. P. su V. B. kalbėjo, sakė, kad važiavo naktį ir partrenkė mažą mergaitę pėsčiųjų perėjoje. E. P. sakė V. B. „jei padarei eismo įvykį, tai susitvarkyk“. Buvo iš kambario kelis kartus išėjęs, gal 2-3 kartus, alkoholio pirkti. Pokalbis virtuvėje įvyko dienos metu. Pradėjo pokalbį E. P., kurį kiek pamena girdėjo S. N., Gerda. Nežino kokiu tikslu E. P. taip kalbėjo, bet V. B. pasakė, kad susitvarkytų dėl to eismo įvykio, susitartų taikiai. E. P. su kažkuo tai kalbėjo telefonu, suprato, kad pastarasis skambino nukentėjusiajam, bet pokalbio negirdėjo, nes kai pradėjo kalbėti telefonu išėjo į parduotuvę alkoholio pirkti. Ligoninėje, pas V. B., buvo vieną kartą su E. P. ir dar vienu nežinomu asmeniu ir antrą kartą buvo kai buvo jo žmona. Dėl V. B. sužalojimo parodė, kad pas S. N. bute, kai buvo sužalotas V., jis nebuvo kambaryje, buvo išėjęs. Tai pastebėjo tik įėjęs į vidų ir kai kaltinamasis išbėgo iš kambario ir pasakė, kad jo nebūtų ir kad jis nieko nematė. Įėjęs į kambarį matė V. B. kraujuojanti iš dešinės pusės, ties petimi. Buvo daug kraujo virtuvėje. Pats nematė kas V. B. sužalojo, iš G. sužinojo, kad V. B. sužalojo E. P.. Skaitydamas kaltinamąjį aktą suprato, kad E. P. norėjo V. B. tik pagąsdinti, bet dėl ko nežino.
Kito teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog gailisi ir prašo bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka. Daiktus: kompiuterį, vaizdo registratorių, akumuliatoriaus pakrovėją paėmė iš V. B. automobilio. Pripažįsta kaltę, kad padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, labai gailisi. Sutinka su nukentėjusiojo V. B. 490 eurų civiliniu ieškiniu, jį grąžins, kai turės oficialias pajamas ir atlikęs bausmę. Pradžioje mėgino pajuokauti dėl automobilio išviliojimo iš V. B., o gavosi, kas gavosi. Išgėrinėjo ir mėgino pajuokauti su V. B.. Su E. P. dėl pajuokavimo nesitarė, bet pokalbyje jis gal prisidėjo. Mėgino pajuokauti, kad V. B. padarė eismo įvykį, sužalojo mergaitę, bet visų tų smulkmenų neatsimena. Pripažįsta tą faktą, kad bandė V. B. apgauti. E. P. gal žodžiais prisidėjo. Virtuvėje su E. P. buvo pokalbis kaip pajuokavimas Jam žinoma, kad V. B. padūrė E. P., bet nežino kodėl jis taip padarė. Kompiuterį paėmė iš automobilio, bet neatsimena iš kurios vietos. Nežino kas paėmė vaizdo registratorių, nes važinėdamas automobiliu jo nematė. Prisipažįsta nuoširdžiai, parodymus pakeičia, nes jaučiasi kaltas, sąžinė graužia, nuoširdžiai gailisi. Ž. Z. atsiprašė nukentėjusiojo V. B.. Paskutinį kartą automobilį atvarė į tą kiemą, kaip ir nurodė nukentėjusiojo žmona, iš kurio su V. B. ir paėmė. Raktus, dokumentus automobilio nunešė V. B. į ligoninę. Asmens kaip Ž. nepažįsta, tik pažįsta asmenį pravarde „klemas“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo automobilį paėmė iš „klemo“ ir nuvarė į jo kiemą. Automobilį nuvarė pas „klemą“ į kiemą, kad saugiai stovėtų ir jis ten stovėjo dieną. Nurodė, kad yra valstybės išlaikytinis. Turi skolų už baudas.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2015-12-19, dienos metu, apie 12 val., užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame visi baliavojo ir jis išgėrė 3-4 puodelius alaus. Bute vyko pokalbis dėl vaiko ir jis įsiterpė. Kalbėjo, kad numuštas vaikas. Neatsimena, gal ir sakė, kad reikia susitarti, kad reikia atlyginti. Tuo metu V. nepažinojo. Apie vaiką kalbėjo Ž. Z.. Virtuvėje su Ž. Z. buvo ir jis sakė, kad nori apgauti V. B., bet nežino ar jis tikrai norėjo apgauti. Turėjo „NOKIA“ telefoną su garsu, kur buvo rėkiama, imitavo tą rėkimo garsą, bet niekam neskambino, o galėjo pagalvoti, kad skambino. Jis pradėjo erzinti ir negražiai elgtis V. B. atžvilgiu, nukentėjusysis jam kažką tai atsakė. Norėjo pagąsdinti įbedęs peilį į petį ir netyčia įdūrė. Viskas vyko virtuvėje, vieną kartą peiliu įdūrė į petį, nes norėjo tik pagąsdinti. Įvykio metu bute dar buvo G., V., S.. Kas paėmė daiktus iš automobilio, nežino. Bute rado tik vaizdo registratorių, kurį nuvežė Valdui. Ž. Z. sakė, kad atsiras tie daiktai, bus grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pagarsinus jo parodymus atsakė, jog V. B. automobilis buvo pas “Klemą” paliktas. Mano, kad automobilį pas “Klemą” kieme paliko Ž. Z.. Buvo su draugu, kuris vairavo automobilį AUDI ir važiavo į V. B. kiemą, kad Z. pastatytų V. B. automobilį. Pastatęs automobilį Ž. Z. nuėjo namo. Buvo pokalbis virtuvėje su Ž. Z., jis jam nieko nežadėjo, tik paprašė pritarti ir pritarė dėl to įvykio, dėl mergaitės sužalojimo, automobilio išviliojimo. Su V. B. susitaikė, atsiprašė, su V. B. civiliniu ieškiniu dėl 250 Eur žalos atlyginimo pripažįsta ir sutinka, su ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat sutinka. Nuoširdžiai gailisi. Registruotas darbo biržoje, nedirba, gyvena iš sugyventinės pajamų, turto neturi.
N. V. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo 2015 m. gruodžio mėn. įvykių, yra tik pažįstami. Su S. N. pažįstamas jau senai, apie 4-5 metus, nes dirbo kartu. Pas S. N. tuo metu laikinai gyveno, nes buvo susipykęs su žmona, ten girtaudavo. Š. paprašė pavežti į aerouostą. Su Ž. nuėjo ir paėmė jo automobilį „C. V.“ iš jo namo kiemo, kur anksčiau gyveno, nuvežė Š. iki aerouosto, grįžo pas S. N. ir toliau išgėrinėjo. 2015 m. gruodžio 19 d., jis taip buvo pas S. N., ir nežino kaip atsirado E. P.. Tada pas S. N. bute, kambaryje, sužinojo, kad neva padarė autoįvykį, partrenkė mergaitę, nes Žilvinas pradėjo sakyti, kad jis girtas važiavo ir kažką padarė. Pamanė, kad Žilvinas važinėjo, kažką padarė, o jį nori apkaltinti, kad važiuodamas perėjoje partrenkė mergaitę. E. P. paskambino, kad pakalbėti su partrenktos mergaitės tėvu. Vėliau sakė, kad mergaitės tėvai atleidžia jam, tik reikia atsiskaityti. Gerda išeidama iš kambario jį įspėjo, kad būtų atsargus, nes kaltinamieji nori „paderinti“, tai yra atimti ar pasisavinti mašiną, bei pasakė, kad pasiimtų automobilio raktus, bet Žilvinas jų neatidavė, nes jis būdamas blaivus, kaip vairuotojas važinėjo automobiliu. Po pokalbio nuėjo į virtuvę. Virtuvėje rūkė, su cigarete pasisuko į kriauklės pusę ją nupurtyti, nesuprato kas darosi ir išėjęs tarp staktos pamatė kraują bėgantį iš rankovės ir atsibudo greitojoje. Virtuvėje buvo tik su E. P. ir daugiau nieko nebuvo. Nematė kas smeigė su peiliu, bet jam iš dešinės pusės stovėjo E. P., pajuto, kad karšta, paėjo prie staktos ir nuleidęs ranką pamatė kraują. Virtuvėje nebuvo jokio pokalbio. Viskas įvyko staigiai. Gerda buvo kambaryje. Į ligoninę buvo atvažiavęs E. P. ir Ž. Ž. prisistatė jo sūnumi, ji įleido į reanimacijos skyrių ir jis pasakė, kad už užuolaidos reanimacijoje guli ta partrenkta mergaitė. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad nėra jokios partrenktos mergaitės. Kitą dieną Žilvinas atvežė automobilio raktelį, dokumentus ir pasakė, kad mašiną nuvarė į (duomenys neskelbtini) kiemą. Žilvinas ateidavo į ligoninę, jei ne kasdien, tai kas antrą dieną ir būdavo į dieną du kartus, jo prašydavo grąžinti daiktus. Žilvinas sakė atneš šiandien, rytoj, bet neatnešė, vėliau žadėjo atpirkti kitą kompiuterį, žadėjo, kad jo mama atvažiuos, duos 300 Eur ir jis atpirks kompiuterį. Vaizdo registratorių atnešė E. P.. Jam svarbiausias buvo kompiuteris, kuriame buvo mašinos diagnostikos programa. Automobilio gale, bagažinėje, buvo kompiuteris, akumuliatoriaus pakrovėjas, o vaizdo registratorius buvo priekyje. Neatsirado nei pakrovėjas, nei kompiuteris. Suprato, kad kompiuterį Žilvinas paėmė, nes sakė, kad atiduos, kad atneš, bet neatnešė nei ryt, nei poryt. Automobilis nesignalizuotas, neišlaužtas. Automobilio raktai buvo vieni ir jie buvo pas Žilviną. Kompiuterio pasigedo kai gulėjo ligoninėje, kai atgavo raktelius ir juos atidavė žmonai. Žmona atidarė automobilį, jis buvo išverstas, kompiuterio dėklas buvo, bet kompiuterio nebuvo. Žmona pasakė, kad nerado kompiuterio. Tuo laikotarpiu, kai gulėjo ligoninėje, automobiliu nesinaudojo. Be Žilvino niekas kitas automobilio nevairavo. Gruodžio 18 d. vakare grįžo, o Žilvinas išvažiavo. Gruodžio 19 d. ryte atsikėlė pažiūrėjo pro langą ir matė, kad automobilio nėra, tada su Saidu nuėjo į parduotuvę - alkoholio, cigarečių nusipirko. Apie 10.00-11.00 val. ryto, Žilvinas atvažiavo jo automobiliu. Kambaryje Žilvinas pirmas aiškino, kad jis (V. B.) vairavo automobilį ir partrenkė mergaitę, bandė įrodinėti, kad jis (V. B.) girtas neatsimena kaip važiavo ir partrenkė mergaitę. Tada į pokalbį įsijungė E. P., skambino telefonu. Suprato, kad ne jis (V. B.) važiavo ir partrenkė, o kad jie važiavo, partrenkė ir bando suversti kaltę jam (V. B.), nes automobilis jo vardu. Jie sakė, kad reikia atsiskaityti su žmogumi ir, kad jau suderinta atsiskaityti pinigais. Pinigų pats neturėjo, todėl būtų mašiną pardavęs, jei reikėtų atsiskaityti. Kalba buvo apie automobilį ligoninėje buvo ieškoma pirkimo pardavimo sutarčių. Ž. Z. atėjęs į ligoninę ieškojo deklaracijos, rodė žinutę savo telefone, kurioje buvo kalba apie tuščią pirkimo pardavimo pažymą. Gruodžio 19 d., reanimacijos palatoje, Žilvinas sakė, kad partrenkta mergaitė reanimacijoje guli už sienos. Ž. pas S. namuose pasakė „reiks atsimojuoti nukentėjusiems“, tai reiškia reikės su nukentėjusiais atsiskaityti, bet sumos nepamena. Tai girdėjo S., P. ir kiti buvę asmenys. Kaltinamieji sakė, bandė įtikinti, kad jis (V. B.) sužalojo mergaitę, o jie sutvarkė ir reikės atsilyginti. Išsigando dėl to, kad nebūtų sumuštas, nebūtų panaudotas smurtas. Tai buvo ne juokeliai. Ž. Z. paskambindavo ir klausdavo ar kas yra ligoninėje, nes jis bijojo, ir ateidavo, kai nieko nebūdavo. Žilvinas sakydavo, kad atvažiuos jo mama, duos pinigų, atpirks daiktus. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo, kad grąžintų daiktus: kompiuterį, kurį vertina 450 Eur, akumuliatoriaus pakrovėją, kurį vertina 40 Eur arba priteisti 490 Eur turtinės žalos iš Ž. Z. už pagrobtus daiktus. Ligoninėje gulėjo apie mėnesį laiko, dar gydėsi ambulatoriškai apie 2 mėn., teko pirkti vaistus, antibiotikus, vitaminus, bet kvitų neturi, kuriems išleido apie 200-300 eurų. Namuose vartojo vaistus nuo skausmo, dusulio. Po to įvykio jokių pasekmių nejaučia. Neprašo neturtinės žalos iš E. P.. Prašo priteisti tik 490 Eur turtinės žalos iš Ž. Z. ir 250 Eur iš E. P. už vaistus, gydymą.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus nukentėjusiojo V. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 36-50), pastarasis parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį laikinai gyveno, pas pažįstamą S. N., adresu (duomenys neskelbtini), ten dažnai vartojo alkoholį, pas jį rinkosi nepažįstami asmenys. Savo automobilį C. V. laikė S. namo kieme. Automobilyje buvo jo asmeniniai daiktai, kuriuos pasiėmė išeidamas iš namų, tarp jų buvo nešiojamas kompiuteris Hp, vaizdo registratorius, pakrovėjas. 2015-12-18 Ž. Z. vairavo jo automobilį. Po kelionės visi grįžo pas S. N. į butą, automobilį pastatė S. N. namo kieme, Z. gražino automobilio raktelius, toliau visi gėrė alkoholį, automobilio raktelius jis laikė kelnių kišenėje. Apie 21 val. jis nuėjo nusnausti. Jį pažadino tampimas ir reikalavimas keltis. Prabudo ir pamatė, kad jį tampo ir žadina V. S.. Jis liepė atiduoti mašinos raktelius, S. jį mušė, dėl to jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs nerado kelnių kišenėje automobilio raktelių, kieme nebuvo ir automobilio. S. N. pasakė, kad jo automobiliu galėjo išvažiuoti Ž. Z.. 2015-12-19 ryte toliau gėrė alkoholį, S. paskambino Ž., kuris pasakė, kad turi automobilį, kurį greitai atvarys. Neužilgo jis atvažiavo pas S. į butą, matė per langą, kieme stovintį savo automobilį. Z. atėjus jis iš karto pareikalavo gražinti automobilio raktelius. Z. pradėjo kalbėti, kad girtas, todėl raktelių neduos. Taip išsisukinėdamas, jis raktelių nuo automobilio taip ir negražino. Po to automobiliu kažkur išvažiavo, vėl grįžo, matė, kad automobilis buvo tvarkingas, nebuvo išdaužti langai ar kitokių sugadinimų. P. S. atėjus P., jis kartu su Z. pradėjo jam kalbėti apie tai, kad naktį vairuodamas girtas automobiliu partrenkė ir stipriai sužalojo mergaitę, kuri šiuo metu neva gydoma ligoninės reanimacijos skyriuje. Abu šaukė, kad sužalojo mergaitę ir nenori to pripažinti, neketina atlyginti žalą. P. sakė, kad jis susitarė, suderino, kad nukentėjusiosios mergaitės tėvai pretenzijų nereikš, jeigu atlyginsi jiems žalą, kurios dydis yra lygus, automobilio vertei. Sakė jiems iš kur imsi pinigus žalai atlyginti. P. sakė, leisti parduoti mašiną ir gautų pinigų pakaks žalai atlyginti. P., siekdamas jį paveikti, įtikinti iš savo telefono skambino kažkam, kaip jis pristatė, kad tai tos mergaitės tėvas. P. įjungė telefono garsiakalbį, per kurį visi bute buvę žmonės (G., S., Z.) girdėjo kaip telefone vyriškas nepažįstamas balsas šaukė, keiksmažodžius jo atžvilgiu ir klausė, kur jis yra, žadėjo atvykti ir užmušti. Suprato, kad P. ir Z. tokiu apgaulės būdu nori pagrobti jo mašiną. Vienu metu G. tyliai jam pasakė, kad būtų atsargus, netikėti P. ir Z. pasakojimu apie neva padarytą eismo įvykį. Siekdamas atvėsinti susidariusią situaciją, išėjo iš kambario kuriame vyko barnis, nuėjo į virtuvės kambarį parūkyti. Virtuvėje buvo vienas. Staiga paskui į virtuvę atėjo P. Jis nieko nesakęs nuėjo prie lango, o jis priėjo prie praustuvo atsisuko nugara į langą, kad nuberti cigaretės pelenus į praustuvą. Netikėtai prie pat savęs pamatė priėjusį P. ir pajuto dešinėje rankoje deginantį skausmą. Po to P. išbėgo iš virtuvės. Nesuprato, kas atsitiko. Atėjęs į kambarį pastebėjo, kad iš striukės dešinės rankovės bėgo kraujas. Nurengus striukę iš dešinio peties viršutinės dalies labai smarkiai bėgo kraujas, tik tada suprato, kad virtuvėje E. P. priėjęs iš už nugaros jam dūrė. Tą patį vakarą, pas jį į reanimacijos palatą po operacijos atvyko Z. Jis medikams apgaule prisistatė jo sūnumi ir buvo įleistas. Jis dar reanimacijos palatoje bandė įrodyti, kad už širmos tame pačiame skyriuje yra gydoma neva ta sužalota mergaitė. Vėliau grąžino jam automobilio raktelius. 2015-12-20 atvykusiai žmonai padavė raktelius. Po kelių dienų vėl atėjo aplankyti P. su Z. Klausė, jų kur kompiuteris ir autoregistratorius. Kitą dieną P. atnešė registratorių sakydamas, kad rado pas S. N. bute. Kompiuterio ir pakrovėjo negražino iki šiol.
Liudytoja A. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su vyru buvo susipykę ir jis automobiliu išvažiavo. Sužinojo, kad jis būna pas buvusį bendradarbį S, ten išgėrinėdavo. Gruodžio 20 d., sekmadienį, apie 12-13 val., pro langą pamatė, kad į jų kiemą (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis pastatė jų automobilį, Jį atlydėjo automobilis AUDI, skambino vyrui, bet šis neatsiliepė. Vakare vyras paskambino, pasakė, kad reanimacijoje. Ligoninėje vyras pasakė, kad jį subadė, bet nepasakė kas, padavė jai automobilio dokumentus, papkę su dokumentais ir raktelius. Gydytojas jai sakė, kad jį pristatė sūnus, paprašė to sūnaus telefono numerio. Paskambino, atsiliepė, prisistatė Ž. ir sakė, kad jos sutuoktinis partrenkė, sužalojo mergaitę. Žinojo, kad automobilyje yra kompiuteris, pakrovėjas ir kiti vyro daiktai, nes jis su jais išvažiavo iš namų. Jis išsivežė rūbus, akumuliatoriaus pakrovėją, vaizdo registratorių ir kompiuterį. P. Ž. ir pasakė, kad nėra daiktų, tai jis pasakė, kad atneš, atnešė striukę. Sakė, kad kompiuteris atsiras, atneš ryt, poryt. Po to sakė, kad susitarė su mama ir po Kalėdų atiduos naują. Lankant vyrą ligoninėje, antrą Kalėdų dieną, atėjo du vaikinai, iš kurių vienas paprašė išeiti ir pasikalbėti. Išėjus iš palatos, jis jai pasakė, pamiršti numerį, skambučius, tą žmogų, nes turės didelių problemų. Suprato, kad kalba eina apie P. ar Z. numerį, nes kelis kartus jiems skambino, klausė dėl ko sužalojo vyrą. S. sakė, kad P. dūrė vyrui dėl to, kad reikėjo automobilį parduoti ir atsiskaityti su sužalotos mergaitės tėvais. Vyras jos klausė ar nėra reanimacijoje sužalotos mergaitės, sakė, kad turėtų būti mergaitė, kurią jis sužalojo. Susitiko su S., kuris buvo išsigandęs, sakė, kad bijo ir prašė jo neišduoti. Negali teigti, kad būtent Ž. atvarė automobilį į kiemą, bet žino, kad jis daugiausia automobiliu važinėjo. Mieste matydavo kaip Ž. pravažiuodavo jų automobiliu, kai automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Parvarytas automobilis buvo baisus, netvarkingas, prišnerkštas. Sutuoktinis sakė, kad daiktai turėjo būti automobilyje. Vyras gulėjo ligoninėje nuo gruodžio 19 d. iki sausio 10-15 d., vartojo vaistus nuo skausmo, antibiotikus nuo plaučių uždegimo, nes gavosi komplikacijos. Pirko tvarsčius, vitaminus, vaistus, švirkštus. Išleido gydymui apie 250-300 Eur.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius, nukentėjusįjį ir liudytoją nutrauktas, nes kaltinamieji prisipažino kaltais visiškai, pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjai (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:
Tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 16, 17);
Tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (1 t., b.l. 18);
Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vietos vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų prilašėję dėmių panašių į kraują, radiatorius išteptas raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują.( 1 t., b.l. 19 -25);
Tarnybinės ataskaitos dėl kūno sužalojimo aplinkybių (1 t., b. l. 27-20);
Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. B. 2015-12-19 18.35 val. nustatyta 1,40 promilių girtumas (1 t., b. l. 30);
Protokolas- pareiškimas (1 t., b .l. 32-34);
N. V. B. apklausos protokolai, kurie teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti (1 t., b .l. 35-50);
Nutarimas, iš kurio matyti, kad V. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 52);
Specialisto išvada G202/2016(02), iš kurios matyti, kad V. B. jokių tariamos 2015-12-18 dienos bukos traumos išraiškų (sužalojimų) Kėdainių ligoninėje nenustatyta. Krūtinės sumušimo diagnozė pagrįsta tik ligonio nurodytomis aplinkybėmis ir neįvardinant jokių traumos išraiškų, sužalojimu nevertinama ir sveikatos sutrikdymas nenustatomas. V. B. 2015-12-19 patyrė durtinį pjautinį dešinio peties srities sužalojimą su krūtinės sienos kiauryminiu pažeidimu ir oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu plokščiu aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu, smogiant į dešinio peties srities šoninį paviršių įrankio (tikėtina peiliu) ašmenimis panyrant į audinius horizontaliai per žąsta, pažastį ir pažastį ir krūtinės sieną. Kiauryminis krūtinės sienos sužalojimas vertinamas sunkiu, realų pavojų gyvybei sukėlusiu sveikatos sutrikdymui. Tokio pobūdžio sužalojimas be pašalinės jėgos poveikio praktiškai neįmanomas (1 t., b.l. 69-71);
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino E. P., kaip asmenį, kuris bandė jį apgauti, ir sužalojo peiliu ( 1 t., b.l. 84- 88);
Liudytojos A. B. apklausos protokolai ( 1 t., b.l. 93-97);
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. B. pateikė vaizdo registratorių su užrašu "1080P FULL HD" (1 t., b.l. 98100), kuris apžiūrėtas (daiktų apžiūros protokolas (1 t., b.l.101-105) ir pakvitavimu vaizdo registratorius grąžintas A. B. ( 1 t., b.l.106).
L. S. N. apklausos protokolai, kur jis parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį laikinai gyveno bute esančiame (duomenys neskelbtini) ir priėmė laikinai pagyventi pažįstamą V. B.. Bute dažnai išgerdavo, leisdavo, kad į butą ateitų girtauti įvairūs tik iš matymo pažįstami asmenys. 2015 gruodžio mėnesį, tai galėjo būti 18 dienos vakare pas jį buvo susirinkę išgerti alkoholio V. B., V. S., G. T., Ž. Z.. Kitame kambaryje tarp V. B. ir S. vyko barnis dėl B. automobilio. Po to S. kartu su Ž. Z. ir G. T., išėjo iš buto, įsėdo į kieme stovėjusį B. automobilį ir išvažiavo. Už B. automobilio vairo atsisėdo Ž. Z.. Kitą dieną pas jį vėl atvyko Ž. su T., po kurio laiko atėjo E. P.. Atėję jie užvedė kalbą apie tariamai B. padarytą avariją, apie tariamai sužalotą mergaitę. Pradžioje P. ir Z. įkalbinėjo B. geruoju atlyginti mergaitės tėvams žalą. Z. ir P. neatstojo ir toliau vis aktyviau įtikinėjo B. atlyginti žalą, padarytą tariamo eismo įvykio metu. Tai tęsėsi kelias valandas. Abu jie siūlė B. parduoti automobilį ir taip atlyginti žalą. Po kurio laiko įtikinėjimas peraugo į pyktį, barnį, barnis persikėlė į virtuvę. Vėliau pamatė, kad V. sužalotas petys, veržėsi kraujas. G. ir Ž. kalbėjo, kad V. B. peiliu sužalojo E. P.. Suprato, kad B. sužalojo todėl, kad B. neleido realizuoti savo automobilio ir nepatikėjo, kad padarė eismo įvykį. Tuo tarpu visą tą laiką B. automobiliu važinėjo Ž. Z.. Mano, kad P. ir Z. sukūręs istoriją apie neva B. sukeltą avariją norėjo perimti jo automobilį ir taip pasipelnyti. (1 t., b. l. 111-116);
Liudytojos G. T. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad 2015-12-18 būnant bute, pas S. N. kartu su Ž. Z., V. B. ir S. N. gėrė alų. Kitą dieną begeriant pas S. N. į namus atėjo E. P., jis taip pat prisijungė prie išgertuvių. E. P. kartu su Ž. Z. išėjo į virtuvę, kai grįžo į kambarį abu pradėjo spausti V. B., kad jis jiems atiduotų savo automobilį. Ž. Z. pradėjo aiškinti V. B., kad jis naktį girtas vairuodamas savo automobilį numušė vaiką, jis kartu su E. P. už jį viską suderino su vaiko tėvais ir dabar V. B. reikia jiems atiduoti savo automobilį, jie jį parduotų, gautus pinigus atiduotų nukentėjusiojo vaiko tėvams ir policijai, kad jam už avariją girtam nieko nebūtų. Ji perspėjo V. B., kad jie jį apgaudinėja. E. P. pritardavo Ž. Z., jie abu šaukė. Vėliau, kad būtų įtikinamiau E. P. su kažkuo kalbėjo telefonu, neva su nukentėjusiojo vaiko tėvais, girdėjo, kai kažkas garsiai šaukė į ragelį, grasino susidorojimu su V. B., girdėjo vyrišką balsą. Po kiek laiko V. B. kartu su E. P. nuėjo pasikalbėti į virtuvę. Po minutės, ar po dviejų, iš virtuvės išėjo V. B. ir jam smarkiai kraujavo dešinė ranka, iš striukės rankovės labai smarkiai bėgo kraujas. Ji žinojo, kad Ž. Z. daug kartų lankė ligoninėje V. B., iš Ž. Z. žodžių žinojo, kad jis tarėsi su nukentėjusiuoju ir jo sutuoktine dėl dingusių daiktų žalos atlyginimo. (1 t., b.l. 127-130)
L. V. Ž. apklausos protokolas, kuriame jis parodė, kad Ž. Z. pažįsta iš matymo. E. P. pažįsta gerai. Pamena, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus atvažiavo Ž. Z., tai buvo tamsus paros laikas. Jis atvažiavo vienas automobiliu C. V. tamsios spalvos, valstybinių numerių nepamena. Jis padavė jam to automobilio raktelius, automobilio registracijos pažymėjimą, pasakė, kad jeigu nori, tai šiuo automobiliu gali naudotis kaip savo. Jo neklausė iš kur jis gavo tą automobilį. Automobilį paliko ant gatvės prie namo. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, tai neketino tuo automobiliu važiuoti. Ž. nesakė, kada pasiims tą automobilį. Dokumentus ir raktelius padėjo ant stalo kambaryje. Jis nebuvo įlipęs į automobilio vidų ir nematė, kas buvo jo viduje. Ž. užsiminė, kad tą automobilį jis parduotų labai pigiai. Kitą dieną apie 14 val. atvyko E. P. su kitu nepažįstamu vyru. E. pasakė, kad turi problemų, minėjo, kad sužalojo kažkokį žmogų, sakė, kad yra problemų dėl automobilio. Paprašė gražinti automobilio C. V. raktelius ir dokumentus. P. padavė raktelius ir dokumentus. Paėmęs dokumentus ir raktelius jie išvažiavo. (1 t., b.l. 133-134)
Tarnybiniai pranešimai dėl išklotinių ir pridedamos išklotinės. Buvo paimtos E. P. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matyti, kad E. P. 2015-12-19 bendravo su P. R., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta 2015-12-19 11:23:04, bendrauta 79 s., kitas pokalbis vyko 13:44, tačiau nukentėjusysis po sužalojimo buvo išvežtas į ligoninę 13:05 val. (2 t., b.l. 35-50, 65-80);
L. V. S. apklausos protokolai, kur jis parodė, kad užeidavo išgerti alkoholinių gėrimų į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno S. N.. 2015 m. gruodžio mėn. iš Z. sužinojo, kad pas S. N. bute, virtuvėje P. peiliu įdūrė B., jį sužalojo. Ž. Z. turėjo automobilio raktelius. V. B. automobiliu Ž. Z. pasakė, kad turi paimti B. daiktus, kokius nesakė, pasakė, kad reikia grąžinti B. žmonai. Žilvinas, B. automobiliu jį atvežė iki jo namų ir pats išvažiavo. Praėjus kiek tai laiko, buvo sutikęs Ž., kuris pasakė, kad automobilį ir kitus B. daiktus, įvardino kompiuterį atidavė B. žmonai. ( 2 t. 83-84);
Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu (2 t., b.l. 83-96).
Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinamasis Ž. Z. iš automobilio C. V. pagrobė V. B. priklausančio 490 eurų vertės turto: 450 eurų vertės kompiuterį HP Pavilion ir 40 eurų vertės automobilio akumuliatoriaus pakrovėją. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų A. B., S. N., G. T. parodymais. Neesant byloje įrodymų, jog kaltinamasis Ž. Z. pagrobė vaizdo registratorių iš V. B. automobilio ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir kaltinimas tikslintinas dėl pagrobto turto vertės. Nustatyta, kad pagrobtas buvo kompiuteris ir akumuliatoriaus pakrovėjas, kurių vertė 490 eurų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. Z. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Taip pat teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad Ž. Z. susitaręs ir veikdamas kartu su E. P. kaip bendrininkų grupė, siekė apgaule įgyti V. B. priklausantį turtą - automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-19 apie 12 val. S. N. nuomojamame bute, V. B. apgaule pranešė išgalvotą istoriją, kad neva jis, būdamas girtas, savo automobiliu sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalojo mažametę mergaitę, o jie sutarė su sužalotos mergaitės tėvais, kad pastarieji nesikreips į policiją, jeigu bus atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala, tai yra, jeigu V. B. jiems perduos automobilį „C. V. tokiu būdu užskaitant automobilio perdavimą kaip žalos atlyginimą, E. P. siekdamas įtikinti V. B. apie melagingą avariją, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nenustatytam asmeniui – tariamam sužalotos mergaitės tėvui, kuris telefonu patvirtino apie neva buvusį eismo įvykį, tačiau savo veikos pastarieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. B. suprato, kad šis įvykis yra išgalvotas ir atsisakė jiems perduoti automobilį, taip pasikėsino apgaule įgyti V. B. priklausantį automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. B. parodymais, ką patvirtina liudytojos A. B. parodymai, jog paskambinus Ž. šis jai sakė, kad jos sutuoktinis partrenkė, sužalojo mergaitę. Taip pat jai ir S. sakė, kad P. dūrė vyrui dėl to, kad reikėjo automobilį parduoti ir atsiskaityti su sužalotos mergaitės tėvais. Vyras jos klausė ar nėra reanimacijoje sužalotos mergaitės, sakė, kad turėtų būti mergaitė, kurią jis sužalojo. Taip pat liudytojos G. T. parodymai patvirtina, jog E. P. kartu su Ž. Z. tarėsi dėl automobilio ( „abu išėjo į virtuvę, kai grįžo abu pradėjo spausti V. B., kad jis jiems atiduotų savo automobilį. Ž. Z. pradėjo aiškinti V. B., kad jis naktį girtas vairuodamas savo automobilį numušė vaiką, jis kartu su E. P. už jį viską suderino su vaiko tėvais ir dabar V. B. reikia jiems atiduoti savo automobilį, jie jį parduotų, gautus pinigus atiduotų nukentėjusiojo vaiko tėvams ir policijai, kad jam už avariją girtam nieko nebūtų. E. P. pritardavo Ž. Z., jie abu šaukė. Vėliau, kad būtų įtikinamiau E. P. su kažkuo kalbėjo telefonu, neva su nukentėjusiojo vaiko tėvais, girdėjo, kai kažkas garsiai šaukė į ragelį, grasino susidorojimu su V. B., girdėjo vyrišką balsą. Po kiek laiko V. B. kartu su E. P. nuėjo pasikalbėti į virtuvę. Po ko nukentėjusysis buvo sužalotas“). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. N. bei V. Ž. parodymai. V. Ž. kaltinamasis Ž. Z. sakė, kad tą automobilį jis parduotų labai pigiai ir buvo palikęs pas jį minėtą automobilį, kas patvirtina aplinkybę, jog ketino šį automobilį realizuoti. Tačiau kaltinamieji nusikalstamos veikos nebaigė, t.y. tokiu būdu pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą - automobilį. Aukščiau ištirtų, išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas įgyti svetimą turtą apgaule).
Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. P., tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. B. į dešinį petį, padarydamas durtinį-pjautinį dešinio peties srities sužalojimą su krūtinės sienos kiauryminiu pažeidimu ir oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, tyčia sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą, ginčo nekyla. Šį faktą pripažįsta ir pats kaltinamasis, tai nustatyta ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Neabejojama ir tai, kad nuo E. P. tyčinio dūrio peiliu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir kilo nukentėjusiajam kaltinime aprašyti kūno sužalojimai. Tai patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G202/2016(02). Jis pripažino, jog dūrė nukentėjusiajam neva norėdamas tik pagąsdinti. Akivaizdu, kad jo tyčią apsprendžia ir pats sužalojimas, dūris nukentėjusiajam į petį, tai yra kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir, būdamas psichiškai sveikas, numatė galinčias kilti pasekmes, kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padarytas sužalojimas bei sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo E. P. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu virtuvėje buvo du asmenys: nukentėjusysis ir kaltinamasis, abu jie buvo neblaivūs. Tai rodo, kad jokie kiti pašaliniai asmenys įvykyje nedalyvavo ir sužaloti nukentėjusiojo negalėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo tik kaltinamasis E. P.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad įrodyti inkriminuoto nusikaltimo požymiai, jog E. P. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo veikoje yra BK 135 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, jis kaltas ir baustinas.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo E. P. PSDF biudžetui padarytą 1306,80 Eur žalą už nukentėjusiojo V. B. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. b.l. 74-76). Kaltinamasis E. P. su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis E. P..
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 13605 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš E. P. ir Ž. Z. (1 t., b. l. 54-57).
Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, tačiau tikslina ieškinio dydį ir prašo iš kaltinamojo Ž. Z. priteisti 490 eurų turtinės žalos už kompiuterį, kurį vertina 450 Eur ir akumuliatoriaus pakrovėją kurį vertina 40 Eur. Iš kaltinamojo E. P. prašo priteisti 250 Eur turtinės žalo už vaistus, gydymą, nes apie mėnesį laiko gulėjo ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai apie 2 mėn., teko pirkti vaistus, antibiotikus, vitaminus, bet kvitų neturi, kuriems išleido apie 200-300 eurų. Namuose vartojo vaistus nuo skausmo, dusulio. Nors byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, tačiau kaltinamieji padarytą turtinę žalą pripažino, pagrobtų daiktų vertės, patirtų gydymo išlaidų dydžio neginčijo, nukentėjusiojo nurodytos sumos daiktų įsigijimui bei skirtos gydymuisi realiai tikėtinos ir protingos. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamųjų kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamieji, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe Ž. Z. prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Teismų praktikoje laikoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisme savo poziciją dėl kaltės keitė, o tai rodo jo nekritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus. N. V. B. vartojo kartu su kaltinamaisiais alkoholinius gėrimus, pats davė Ž. Z. savo automobilio raktelius kelis kartus, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad nukentėjusysis rizikingai elgėsi ar provokavo kaltinamuosius pagrobti jo daiktus, pasikėsinti sukčiauti jo atžvilgiu, todėl visiškai negrįstas prašymas kaltinamojo gynėjo pripažinti, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Ž. Z. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai padaryti tyčia iš savanaudiškų paskatų. Ž. Z. teistas 6 kartus, bausmės neatlikęs, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumas neišnykęs (3 t., b.l. 116-133), baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 134), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (3 t., b.l. 137, 139), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros, Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (3 t., b.l. 141). Būdamas praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis Ž. Z. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas septintą kartą, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas – tik realias laisvės atėmimo bausmes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad kaltę visgi pripažino visiškai, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, jauno amžiaus, nurodė teismui, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo teismo salėje, nukentėjusysis prašė skirti kuo švelnesnes bausmes, civilinį ieškinį pripažino visiškai pažadėjo atlyginti, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam už šių nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., naujai paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2015-09-16 Jubarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirta bausme. Neturint pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo, nuteistajam skirta bausmė skirtina atlikti į pataisos namuose ( LR BVK 71str.).
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. P. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3-5 d.), nusikaltimai padaryti tyčia, teistas 7 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (3 t., b.l. 36-89), baustas administracine tvarka (3 t.,b.l. 90), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (3 t., b.l. 94, 96). Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (3 t., b.l. 98). Būdamas praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, kas rodo, kad ankščiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes išvadų nedaro. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis E. P. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nenori keisti gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas aštuntą kartą. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas – tik realias laisvės atėmimo bausmes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo teismo salėje, nukentėjusysis prašė skirti kuo švelnesnes bausmes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam už šių nusikaltimų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.).
Baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, Ž. Z. ir E. P. prisipažino esąs kalti dėl jiems inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam Ž. Z. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kadangi pastarasis nuo 2016-11-21 atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jam kardomosios priemonės neskirti.
Kaltinamajam E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (3 t., b. l. 33-34)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo registratorius grąžintas nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, jį ir palikti V. B. (1 t. b.l.106).
Proceso išlaidos.
Sutinkamai su LR BPK 103 str., 105 str. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidos iš kiekvieno po 11,46 Eur ( pašto išlaidų), valstybei.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamąjį Ž. Z. gynė advokatas Antanas Jarašius (teikė antrinę teisinę pagalbą b. l. 52, t.4). Kaltinamąjį E. P. gynė adv. Raimundas Gargasas (teikė antrinę teisinę pagalbą b. l. 51, t.4). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nedirba, pajamų ir turto neturi, be to gynėjai byloje dalyvavo ne jų pačių pageidavimu, jiems gynėjai paskirti sutinkamai su LR BK 51 str. 1 d. 1 p., 4 p., 7 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str., teismas,
nusprendžia:
Ž. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir :
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 3 (trys) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2015-09-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2017-05-31.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir :
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trys) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. P. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Į bausmės laiką E. P. įskaityti laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir E. P. sulaikius, panaikinti.
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai. Priteisti 1306,80 Eur (vieną tūkstantį trys šimtus šešis eurus 80 ct) iš nuteistojo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusio gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000.
N. V. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš nuteistojo Ž. Z., gim. 1990-05-09, nukentėjusio V. B. naudai 490,00 eurų (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš nuteistojo E. P., gim. 1982-06-05, nukentėjusio V. B. naudai 250,00 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistųjų Ž. Z. ir E. P. proceso išlaidas, iš kiekvieno po – 11,46 Eur (pašto išlaidų), valstybei.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistųjų, nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).