Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.58 val., Vilniuje, Gabijos g. 2B vairuodamas automobilį BMW 520 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 126 punktų reikalavimus, nes nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 320 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį BMW 520 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį BMW 320 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis buvo Gabijos gatvėje, kur yra išvažiavimas link Ukmergės gatvės, prie „Tanagra“. Jis skubėjo į darbą, kita mašina stovėjo, buvo tarpas paliktas dešiniau pravažiuoti, bet jis buvo per mažas, gal kliudė ir nuvažiavo, bet kontakto nepajautė. Jei būtų pajautęs, būtų sustojęs, mašina drausta pilnai ir KASKO yra. Mašina priklauso (duomenys neskelbtini). Kai gavo pranešimą, tada prisiminė kad situacija buvo tokia. Stovėjo mašina, jis bandė pralįsti. Kai gavo pranešimą iš policijos, tada apžiūrėjo automobilį, buvo smulkūs įbrėžimai ant priekinio bamperio kairės pusės. Nepajuto nieko važiuodamas, vos prisilietė. Draudimas yra paskaičiavęs žalą, duomenų šiuo metu neturi. Nukentėjusiajam kol kas draudimas žalos neatsiuntė. Nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tiesiog nepajuto.

Nukentėjusioji M. K. apklausiama teisme parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2.00 val. važiavo nuo Gabijos gatvės link Ukmergės gatvės. Sustojo geltono kvadrato žymėjimo ribose, pamatė, kad BMW privažiavo per arti prie jos automobilio, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, ji neturėjo kur pasitraukti, matė, kad automobilis norėjo važiuoti teisiai, bet jam nebuvo vietos, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji pradėjo judėti, tada kitas automobilis užkabino jos automobilį. Paties užkabinimo ji nepajuto, bet buvo nežymus garsas. Ji sustojo prie sankryžos, nuėjo su liudytoju apžiūrėti automobilio ir tada iškvietė policiją. Liudytojas važiavo iš paskos, sakė kad matė įvykį. Padarytas smulkus įbrėžimas iš dešinės pusės galinio bamperio. Ji kreipėsi į draudimą, V. V. jau atlygino žalą – 200 eurų. Jokių pretenzijų jam neturi.

Liudytojas S. D. apklausiamas teisme parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. važiavo į darbą. Ties sankryža nuo Gabijos gatvės su Ukmergės gatve jam pasirodė, kad vienas automobilis atsirėmė į kitą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui visi pajudėjo ir jis pamatė, kad nukentėjusiosios automobilio gale yra įbrėžimas, jis išlipo ir jai pranešė, kad jo nuomone ką tik buvo įvykis ir buvo padarytas įbrėžimas. Stipraus automobilių sujudėjimo nebuvo, bet jam pasirodė kad bamperiai deformavosi, kai buvo kolizija ir kai pajudėjo automobiliai, pamatė žymę ant nukentėjusiosios automobilio. Jis išlipo ir pranešė, kad apgadintas jos automobilis ir tai įvyko ką tik. Kadangi skubėjo į darbą, paliko savo telefono numerį ir išvažiavo. Kitas automobilis nuvažiavo. Kito automobilio vairuotoją jis matė, bet negali teigti, kad jis sureagavo į kontaktą, tuo momentu žiūrėjo į automobilį.

Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. patrulio D. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą iš VPK OVS apie eismo įvykį Gabijos g. ir Ukmergės g. sankryžoje, atvykus rado BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį pasak automobilio savininkės atsitrenkė kitas M. Į. matė liudytojas, kurio kontaktiniai duomenys yra (b. l. 5).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad gautas pranešimas, jog vienas BMW automobilis kliudė kitą automobilį BMW (b. l. 6).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilių apgadinimai (b. l. 8).

Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusiosios M. K. paaiškinimo matyti išsamiai išdėstytos eismo įvykio aplinkybės, tarp jų ir eismo įvykį sukėlusio automobilio duomenys (b. l. 10).

Iš 2016 m. rugsėjo 26 d. S. D. paaiškinimo matyti, kad jis matė eismo įvykį, kurio metu kontaktavo du BMW automobiliai (b. l. 12).

Iš 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Krasta Auto Vilnius“ rašto matyti, kad automobilis BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso AB „Autoūkis“ (b. l. 16).

Iš 2016 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad automobiliu BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi darbuotojas V. V. (b. l. 20).

Iš 2016 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) i nustatyta, kad nežymiai nubrauktas priekinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,32 iki 0,58 m (b. l. 23-31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. V. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme V. V. kaltės apgadinus kitą automobilį neneigė ir parodė, kad įvykis buvo Gabijos gatvėje, kur yra išvažiavimas link Ukmergės gatvės, prie „Tanagra“. Jis skubėjo į darbą, kita mašina stovėjo, buvo tarpas paliktas dešiniau pravažiuoti, bet jis buvo per mažas, gal kliudė ir nuvažiavo, bet kontakto nepajautė. Tokios aplinkybės iš esmės atitinka ir jo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 22). Be to, teismo posėdyje buvo apklausta nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2.00 val. važiavo nuo Gabijos gatvės link Ukmergės gatvės. Sustojo geltono kvadrato žymėjimo ribose, pamatė, kad BMW privažiavo per arti prie jos automobilio, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, ji neturėjo kur pasitraukti, matė, kad automobilis norėjo važiuoti teisiai, bet jam nebuvo vietos, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji pradėjo judėti, tada kitas automobilis užkabino jos automobilį. Paties užkabinimo ji nepajuto, bet buvo nežymus garsas. Šios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. D., kuris apklausiamas teisme parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. važiavo į darbą. Ties sankryža nuo Gabijos gatvės su Ukmergės gatve jam pasirodė, kad vienas automobilis atsirėmė į kitą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui visi pajudėjo ir jis pamatė, kad nukentėjusiosios automobilio gale yra įbrėžimas, jis išlipo ir jai pranešė, kad jo nuomone ką tik buvo įvykis ir buvo padarytas įbrėžimas. Stipraus automobilių sujudėjimo nebuvo, bet jam pasirodė kad bamperiai deformavosi, kai buvo kolizija ir kai pajudėjo automobiliai, pamatė žymę ant nukentėjusiosios automobilio. Minėtų asmenų parodymus detalizuoja eismo papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 8). Be to, iš 2016 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) i nustatyta, kad nežymiai nubrauktas priekinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,32 iki 0,58 m (b. l. 23-31). Tai, kad aktualiu laiku automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo V. V., patvirtina 2016 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) raštas, iš kurio matyti, kad automobiliu BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi darbuotojas V. V. (b. l. 20). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog V. V., vairuodamas automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 126 punktų reikalavimus, nes nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 320 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Ši V. V. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį BMW 520 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį BMW 320 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi nepajuto jokio automobilių kontakto. Priešingu atveju būtų sustojęs, nes automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), yra draustas KASKO draudimu, techniškai tvarkingas. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Štai apklausta nukentėjusioji M. K. parodė, kad paties užkabinimo ji nepajuto, bet buvo nežymus garsas. Liudytojas S. D. parodė, kad jam pasirodė, kad vienas automobilis atsirėmė į kitą. Stipraus automobilių sujudėjimo nebuvo, bet jam pasirodė kad bamperiai deformavosi, kai buvo kolizija ir kai pajudėjo automobiliai, pamatė žymę ant nukentėjusiosios automobilio. Iš 2016 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad nežymiai nubrauktas priekinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,32 iki 0,58 m (b. l. 23-31). Visos šios aplinkybės rodo, jog V. V. išties galėjo nepajusti automobilių kontakto. Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo judrioje gatvėje, kur tuo metu buvo itin daug kitų transporto priemonių, kurių vairuotojai, taip pat ir nukentėjusioji, be abejonės matė vairuotoją, akivaizdu, kad V. V. tai suvokė ir neturėjo motyvo pasislėpti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios draudimo liudijimo kopijos matyti, jog eismo įvykio metu V. V. vairuotas automobilis buvo draustas (b. l. 58-60), tai sustiprina pagrindą manyti, jog V. V. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi turimas draudimas nukentėjusiajam būtų atlyginęs patirtą žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, kadangi jis apskritai nesuvokė, jog kilo eismo įvykis. Esant tokioms aplinkybėms jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios, atitinkamai ir pažeidimo įvykio bei sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. V. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadintos dvi transporto priemonės), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, turi galiojančių nuobaudų. V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog V. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

V. V. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061991499 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.