- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- I1-4907-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01224-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J.M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.4Padarytos žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2020 m. liepos 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.M.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J.M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas teigia, jog 2020-03-31 pateikė prašymą Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai (toliau – ir Pataisos namai) dėl respiratoriaus ir apsauginių kaukių išdavimo, tačiau jam išdavė tik respiratorių. Tvirtina, kad pirštines buvo atsisakyta išduoti, kadangi yra dezinfekuojami paviršiai. Teigia, kad dušinėse nėra dozatoriaus, muilo. Teigia, kad prie valgyklos nėra praustuvų, ūkinio muilo bei dozatoriaus su dezinfekciniu skysčiu. Akcentuoja, kad valgykloje maistą dalinantys asmenys būna be respiratorių, pirštinių, maistą dalina apsirengę nešvariais rūbais. Atkreipia dėmesį, kad būryje nei karto nebuvo purškiami laiptai, turėklai, durų rankenos, todėl nebuvo užtikrinta apsauga nuo COVID-19. Argumentuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, fizines kančias, didelius nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad dėl įstaigoje karantino metu taikomų prevencinių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galimo koronaviruso protrūkio, ėmėsi visų galimų prevencinių priemonių siekiant apsaugoti nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos bausmę atliekančius nuteistuosius. Tvirtina, kad personalą ir atvykstančius asmenis, vykdomos prevencinės priemonės. Argumentuoja, kad vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020-03-09 įsakymu Nr. V-107 „Dėl gripo priešepideminių priemonių vykdymo”: nutrauktas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas nuteistiesiems; nutraukti nuteistųjų bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokymų užsiėmimai; siekiant apriboti žmonių susibūrimus atšaukti visi masiniai renginiai. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis dėl apsisaugojimo nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) priemonių taikymo, Pataisos namų darbuotojai ir pareigūnai aprūpinti: vienkartinėmis pirštinėmis; vienkartinėmis veido kaukėmis; konvojaus pareigūnams sukomplektuoti apsauginių priemonių komplektai: vienkartiniai kombinezonai, veido respiratoriai, vienkartinės pirštinės, vienkartinės veido kaukės, akiniai; pareigūnams liečiamų paviršių dezinfekcijai išduodamas paviršių dezinfekcinis skystis; visuose sektoriuose, Atvirojoje kolonijoje, Pusiaukelės namuose ir nuteistųjų, turinčių teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bendro naudojimo patalpos, turėklai, durų rankenos bei kiti liečiami paviršiai nuolat dezinfekuojami dezinfekantais chloro pagrindu. Pažymi, kad pagal poreikį dezinfekciją atlieka UAB „Utenos deratizacija”, su kuria sudaryta sutartis dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo. Pagal sudarytą grafiką 2 kartus per savaitę spiritine dezinfekavimo priemone Turto valdymo skyriaus dezinfektorius dezinfekuoja nuteistųjų gyvenamąsias patalpas; 2 kartus per savaitę Turto valdymo skyriaus dezinfektorius dezinfekuoja tualetus, prausyklas, dusinės, karantino ir kamerų tipo patalpas, pasivaikščiojimo kiemelius, koridorius, laiptines, Sveikatos priežiūros ir pareigūnų tarnybines patalpas, kontrolės ir praleidimo punktus, kitas bendro naudojimo patalpas; nuteistųjų konvojavimui skirtų specialiųjų automobilių salonus po kiekvieno konvojavimo dezinfekuoja sertifikuota spiritine dezinfekavimo priemone, o automobilių išorė motoriniais purkštuvais SR430 nupurškiama dezinfekantu SG 21; dezinfekuojami lengvųjų automobiliu salonai; ribojamas pašalinių asmenų patekimas į Įstaigos teritoriją; visiems į tarnybą/darbą atvykstantiems pareigūnams/darbuotojams bekontakčiais temperatūros matuokliais matuojama kūno temperatūra; į sektoriaus vidinę teritoriją įeinantiems ir įvažiuojantiems asmenims bekontakčiais temperatūros matuokliais matuojama kūno temperatūra; į sektorius įvažiuojančių transporto priemonių išorė dezinfekuojama dezinfekciniu skysčiu TH5; nuteistiesiems išduotos vienkartinės veido kaukės; nuteistųjų prausyklos aprūpintos ūkiniu ir tualetiniu muilu; nuteistųjų dušinėse įrengti dozatoriai užpildomi skystu antibakteriniu muilu prie įėjimo į valgyklą įrengtų praustuvių dedamas ūkinis muilas, įrengti dozatoriai pildomi skystu antibakteriniu muilu; nutrauktas elektros prietaisų priėmimas/perdavimas nuteistiesiems; kirpimo paslauga nuteistiesiems neteikiama; nuteistiesiems įrengta biblioteka skaitytojų neaptarnauja; nuteistieji ir personalas aprūpinti atmintinėmis kaip laikytis asmens higienos, kaip atpažinti naujojo koronaviruso COVID-19 simptomus; personalas su nuteistaisiais bendrauja dėvėdamas veido kaukes; administracija nuolat teikia nuteistiesiems informaciją apie COVID-19 plitimą; užsikrėtimo būdus ir prevencines priemones; nuteistieji ir darbuotojai skatinami laikytis asmens higienos, dezinfekuoti dažniausiai naudojamus paviršius, vėdinti patalpas, vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis, stebėti savo savijautą. Nuteistieji ir personalas informuoti dėl prievolės apie sveikatos stovio pablogėjimą nedelsiant pranešti: nuteistieji — Įstaigos administracijai, personalas — tiesioginiam vadovui, kitiems darbuotojams; nuteistiesiems pasiskundus bloga savijauta, pareigūnai bekontakčiais temperatūros matuokliais matuoja kūno temperatūrą ir apie tai įrašo specialiame žurnale, kurį pateikia Sveikatos priežiūros tarnybai; dezinfekuojami tualetai, prausyklos, dusinės, karantino ir kamerų tipo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai, nuteistųjų gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos, Sveikatos priežiūros ir pareigūnų tarnybinės patalpos, kontrolės ir praleidimo punktai. Tvirtina, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio du kartus per savaitę atliekamos dezinfekcijos, kurių metu dezinfekuojami tualetai, prausyklos, dusinės, karantino ir kamerų tipo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai, būrių gyvenamosios patalpos, koridoriai, laiptinės, Sveikatos priežiūros ir pareigūnų tarnybinės patalpos, kontrolės ir praleidimo punktai, nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos.
Nurodo, kad siekdami užkirsti kelią galimam koronaviruso protrūkiui bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis dėl apsisaugojimo nuo COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) priemonių taikymo, nustatė, kad nuteistiesiems reguliariai turi būti išduodamos vienkartinės veido kaukės arba vietoj vienkartinių kaukių gali būti išduodamas daugkartinio naudojimo respiratorius, tuo tarpu vienkartinių pirštinių išdavimas numatytas tik darbuotojams ir pareigūnams. Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo argumentai dėl neišduotų vienkartinių pirštinių tūrėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.
Tvirtina, kad pagal sudarytą grafiką 2 kartus per savaitę spiritine dezinfekavimo priemone Turto valdymo skyriaus dezinfektorius dezinfekuoja nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, tualetus, prausyklas, dusinės, karantino ir kamerų tipo patalpas, pasivaikščiojimo kiemelius, koridorius, laiptines, Sveikatos priežiūros ir pareigūnų tarnybines patalpas, kontrolės ir praleidimo punktus, kitas bendro naudojimo patalpas. Teigia, kad pridedami duomenis patvirtina, kad patalpos buvo dezinfekuojamos ir paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad nebuvo atliekama patalpų dezinfekciją.
Nurodo, kad nuteistųjų dušinėse įrengti dozatoriai yra užpildomi skystu antibakteriniu muilu. Pažymi, kad nuteistieji dozatorius pastoviai gadina, pasisavina, o Pataisos namai pagal galimybes juos remontuoja ir esant poreikiui užpildo.
Nurodo, kad valgyklose nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VšĮ „Bruneros”, kuri užtikrina, kad maitinimas būtų organizuojamas laikantis nustatytų higienos reikalavimų bei užtikrinimą tinkamą valgyklos patalpų aprūpinimą reikalingu inventoriumi (įskaitant ir dozatorius bei jų užpildymą).
Teigia, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinamos sąlygos nesikreipė. Daro išvadą, jog pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, orumo pažeminimo ar kt.
Daro išvadą, kad neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Apibendrina, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Šalies argumentai
Pastebi, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindę jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (minėta, toliau – ir Pataisos namai).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjas skunde nurodo šiuos pažeidimus: buvo atsisakyta išduoti pirštines; dušinėse nėra dozatoriaus, muilo; prie valgyklos nėra praustuvų, ūkinio muilo bei dozatoriaus su dezinfekciniu skysčiu; valgykloje maistą dalinantys asmenys būna be respiratorių, pirštinių, maistą dalina apsirengę nešvariais rūbais; būryje nei karto nebuvo purškiami laiptai, turėklai, durų rankenos, todėl nebuvo užtikrinta apsauga nuo COVID-19.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020-03-02 rekomendacijose „Dėl rankų higienos” nurodyta, kad: „Tinkama rankų higiena sumažina COVID-19 ir kitų užkrečiamųjų ligų perdavimo ir užsikrėtimo riziką. Rankų higiena – tai dažnas ir tinkamas rankų plovimas vandeniu su muilu arba rankų valymas alkoholio turinčiomis priemonėmis (tirpalais, geliais, servetėlėmis ar kitomis priemonėmis). Rankų higiena yra racionali, pigiausia prevencijos priemonė, nesukelianti reikšmingos susijusios rizikos. Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu muiluojant jas 20–40 sekundžių. Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra labiau veiksmingos ir naudingos nei rankų plovimas. Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. <...> Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti. Rekomenduojamas naudoti 60–85% spiritinis tirpalas. Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos jei rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios. Jei rankos nešvarios, prieš naudojant alkoholio turinčius rankų dezinfekavimo skysčius, rankas reikia nuplauti vandeniu su muilu. COVID-19 gali būti perduodamas su lašeliais tiesioginiai kontaktuojant arba netiesiogiai, perduodant rankomis virusą iš kvėpavimo takų ar kitų sekretų, rankų higienos priemonės rekomenduojamos visose bendruomenės vietose (namuose, mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, darbo vietose ir kt.) visą koronaviruso plitimo laikotarpį”.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose „Dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo apsisaugant nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ne sveikatos sektoriaus institucijose” nurodyta, kad kai yra galimybė nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, vienkartinės pirštinės nėra būtinos.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo išduota vienkartinė veido kaukė ir daugkartinio naudojimo respiratorius. Atsakovės atstovo pateikti į bylą įrodymai (Atliktos dezinfekcijos raštai, Dezinfekuojamų patalpų grafikas) patvirtina, kad Pataisos namuose patalpos reguliariai dezinfekuojamos. Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020-05-26 pažyma patvirtina, jog nuteistųjų dušinėse įrengti dozatoriai užpildyti skystu antibakteriniu muilu, prie virtuvių įrengtose praustuvėse dedamas ūkinis muilas, įrengti dozatoriai pildomi skystu antibakteriniu muilu.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas anksčiau minėtų aplinkybių dėl dezinfekacijos, antibakterinio muilo nepaneigė įrodymais. Teismas vertina, kad esant galimybei nusiplauti rankas antibakteriniu muilu, atsakovės atstovė neprivalėjo pareiškėją aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis. Taip pat pažymėtina, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė argumentus, jog prie valgyklos nėra praustuvų, ūkinio muilo bei dozatoriaus su dezinfekciniu skysčiu; valgykloje maistą dalinantys asmenys būna be respiratorių, pirštinių, maistą dalina apsirengę nešvariais rūbais; būryje nei karto nebuvo purškiami laiptai, turėklai, durų rankenos, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, nepateikė apie tai įrodymų. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pataisos namų 2020-04-28 raštas „Dėl prašymų” patvirtina, jog į pareiškėjo prašymą dėl respiratoriaus ir vienkartinių pirštinių išdavimo buvo atsakyta. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pagrįsti.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovės atstovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo ar sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.