Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

D. D. (D.) Č. (Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 15 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2020 m., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), rado paliktą M. P. vardu išduotą tikrą negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį įgijo ir neturėdamas teisėto pagrindo jį gabeno, laikė ir 2021 m. vasario 11 d. apie 14.43 val. Vilniaus m., Geležinkelio gatvėje, ties pastatu Nr. 16, vairavęs automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės to daryti, bei patikrinimo metu norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, pateikė (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui I. N..

Šiais savo veiksmais D. D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 11 d. įtariamuoju apklaustas D. D. Č. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Jis turi gerą pažįstamą M. P., kuris būdamas pas jį svečiuose pamėtė jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Tai buvo prieš maždaug pusę metų. Po kurio laiko, pas save namuose rado M. P. vairuotojo pažymėjimą ir jam apie tai pranešė. M. P. jam pasakė, kad jau yra pasigaminęs naują, todėl seną gali sunaikinti ir išmesti. Įsidėjo vairuotojo pažymėjimą į savo kuprinę, kurią visą laiką nešioja su savimi ir apie jo utilizavimą pamiršo. M. P. negaliojantis vairuotojo pažymėjimas visą laiką gulėjo su jo asmeniniais daiktais, kuriuos visą laiką nešioja su savimi. 2021 m. vasario 11 d. pasiėmė savo žmonos S. Č. automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvyko į Vilniaus stoties rajoną. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie „IKI“ parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Prieš maždaug 10 metų yra praradęs teisę vairuoti. Prisiminė, kad savo asmeniniuose daiktuose turi M. P. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Norėdamas išvengti atsakomybės dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, policijos pareigūnui pateikė turimą, M. P. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, žinojo, taip pat žinojo, kad M. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam nėra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Galvojo, kad policijos pareigūnai nepastebės, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam. Tokiu būdu norėjo išvengti atsakomybės. Tai pat policijos pareigūnams pamelavo apie tai, kad neturi kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pranešė jam apie tai ir paprašė kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pasakė pareigūnams, kad daugiau jokių dokumentų su savimi neturi. Policijos pareigūnai patikrinę jo asmeninius daiktus, pamatė tarp jų jo vardu išduotą pasą ir palyginę turimus dokumentus suprato, kad pateiktas negaliojantis dokumentas priklauso ne jam. Pareigūnai įspėjo, kad dėl to, jog pasinaudojo ne jam priklausančiu dokumentu, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad norėdamas išvengti atsakomybės pateikė ne jam priklausanti dokumentą. M. P. nežinojo, kad jam priklausančio negaliojančio vairuotojo pažymėjimo nesunaikino, o nešiojo su savimi. Taip pat nežinojo, kad pasinaudojo jo tapatybe norėdamas išvengti atsakomybės. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 28–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 202 m. vasario 25 d. papildomai įtariamuoju apklaustas D. D. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Prašo remtis jo 2021 m. vasario 11 d. duotais parodymais (b. l. 36–37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 15 d. liudytoju apklaustas I. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021 m. vasario 11 d. apie 14.43 val. patruliuojant Vilniaus mieste, gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Sodų g. 22 prie parduotuvės „IKI“ esančioje aikštelėje 3 galimai stipriai neblaivūs asmenys įsėdo į automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ruošiasi važiuoti iš aikštelės. Apie 14.49 val. pastebėjus minėtą automobilį bei priėjus prie jo, jis prisistatė. Už vairo sėdėjo (kaip vėliau nustatyta) D. D. Č.. Paprašė jo, kad pateiktų transporto priemonės dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. D. D. Č. pateikė automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, kuris priklauso M. P.. Paėmęs dokumentus, pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimo, kurį jam pateikė D. D. Č., galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl paklausė, ar turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. D. D. Č. atsakė, kad daugiau su savimi jokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Tada paklausė, ar D. D. Č. neturi prie savęs arba automobilyje draudžiamų daiktų. D. D. Č. atsakė, kad neturi. Atlikus transporto priemonės apžiūrą, rado joje vyrišką rankinę, kurią apžiūrėjus buvo aptiktas Lietuvos Respublikos pasas, priklausantis piliečiui D. D. Č.. Kai rado pasą, jį sulygino su vairuotojo pažymėjimu, kurį jam pateikė D. D. Č., buvo akivaizdūs išvaizdų skirtumai, sutapatinus abu dokumentus su pačiu automobilio vairuotoju, jo išvaizda atitiko nuotrauką, esančią pase, kuris išduotas D. D. Č. vardu. Paklausus D. D. Č., kam priklauso jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas bei iš kur jis jį gavo, pastarasis atsakė, kad maždaug prieš 10 metų jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to savo galiojančio vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso jo draugui M. P., kuris buvo pas jį svečiuose ir netyčia pametė savo vairuotojo pažymėjimą jo namuose. Jie labai retai matosi, todėl jis jam nespėjo grąžinti dokumento, todėl įsidėjo į savo rankinę ir vežiojosi kartu, kad jei pamatys draugą, galėtų jam atiduoti. Taip pat, paaiškino, kad norėdamas išvengti atsakomybės dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, pateikė turimą, M. P. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, žinojo (b. l. 12–14).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021 m. vasario 11 d. 14.43 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas praeivio pranešimas, kad parduotuvės „IKI“ aikštelėje, Vilniuje, Sodų g. 22, trys stipriai neblaivūs asmenys įsėdo į automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti (b. l. 3).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio I. N. 2021 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo liudytojo apklausos protokole (b. l. 6).

Iš 2021 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – važiuojamoji kelio dalis, Geležinkelio g. 16, Vilnius. Nustatyta, kad įvykio vietos aplinka stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų duomenų bei objektų nerasta ir nepaimta. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 7–10).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 25 d. specialisto išvados (IBPS-V-429436-21) matyti, kad pateiktas tyrimui Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (b. l. 17–18).

Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos S. G. 2021 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 22 d. buvo bendrauta su M. P. telefonu, kuris pranešė, kad maždaug prieš pusę metų būdamas pas draugą D. D. Č. svečiuose pametė savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po kažkurio laiko jam paskambino draugas D. D. Č. ir pranešė, kad savo namuose rado jo vairuotojo pažymėjimą, paklausė, kada galės grąžinti. M. P. pasakė D. D. Č., kad šis sunaikintų dokumentą, nes greit pasibaigia jo galiojimo laikas ir užsakė naują dokumentą. Apie tai, kad draugas nesunaikino jam priklausančio vairuotojo pažymėjimo, M. P. nežinojo, taip pat nežinojo, kad D. D. Č. patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė jam priklausantį negaliojanti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 20).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. D. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. D. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą (tikrą negaliojantį vairuotojo pažymėjimą).

Kaltinamasis D. D. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino minėtą faktą. Pasak kaltinamojo, jis, norėdamas išvengti atsakomybės dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, policijos pareigūnui pateikė turimą, M. P. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis žinojo, taip pat žinojo, kad M. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam nėra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Galvojo, kad policijos pareigūnai nepastebės, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad D. D. Č. neturėjo teisėto pagrindo įgyti, laikyti, gabenti ir panaudoti kitam asmeniui priklausantį dokumentą – negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis sąmoningai norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad D. D. Č. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos sudėtį.

Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 48–50).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dokumentu. Teismas nustatė, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. asmuo visiškai prisipažino įvykdęs minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas pažymi, jog nenustatyta kaltinamojo D. D. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. D. Č. – jauno darbingo amžiaus, vedęs, turi vaiką (b. l. 41–43), anksčiau teistas vieną kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (b. l. 46–47), nedirba (b. l. 44), iki šios nusikalstamos veikos padarymo per vienerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 45), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. D. Č. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismas pažymi, kad už apysunkių nusikaltimų padarymą BK nustato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Prokurorė pareiškime prašo paskirti 51 MGL dydžio baudą, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų mažesnės baudos, nei nustatyta minimali, paskyrimą (nenustatyta aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas). Teismo vertinimu, D. D. Č. skirtina 102 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) dydžio bauda (beveik minimali už apysunkių nusikaltimų padarymą), atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kuri atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. D. Č. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius (ypač tai, kad jis yra bedarbis), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 20 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

D. D. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31–32). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. D. Č. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 11 d. 15.28 val. iki 2021 m. vasario 11 d. 21.23 val. (viena diena) (b. l. 23, 33). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. P. vardu išduotas negaliojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol baudžiamasis įsakymas įsiteisės, paliktinas prie bylos medžiagos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas ir apie tai informuotinas M. P..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. (D.) Č. (Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (BBND) (5 100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. (D.) Č. (Č.) skirti 68 MGL (BBND) (3 400 Eur) (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. (D.) Č. (Č.) laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 15.28 val. iki 2021 m. vasario 11 d. 21.23 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 66 MGL (BBND) (3 300 Eur) (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio.

D. D. (D.) Č. (Č.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. P. vardu išduotą negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti ir apie tai informuoti M. P..

Išaiškinti E. D. D. (D.) Č. (Č.), kad bauda, turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Taip pat D. D. (D.) Č. (Č.) išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.