- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-147/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Baziulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties, kuria A. K. , kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 199 straipsnio 1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. liepos 20 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
A. K. kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, t.y. tuo, kad jis 2009 m. spalio 18 d. apie 23 val. 38 min. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą kontrabanda gabeno vilkiko MAN 19 464 FLT, valst. Nr. 0450PA39, puspriekabėje „Schmitz", valst. Nr. AE832139, priklausantiems OOO Dintrans (Kaliningrado sritis, Gurjevskij rąj., gyvenviete Šosseinoje, Garažnaja g. 4a) 600000 pakelių cigarečių „Jin Ling" su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių bendra vertė 3653087,00 Lt, ir kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tuomet, kai A. K. buvo Panemunės kelio posto teritorijoje, eidamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas J. K. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka dirbti su MRKS (muitinės rentgeno kontrolės sistema) ir įvertinti pasirinktų tikrinimo objektų turinį, neiškrovus jų iš transporto priemonės ar konteinerio, siekiant aptikti neteisėtai gabenamas prekes ir (arba) nustatyti kitus teisės aktų pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti muitinio tikrinimo metu nustatytus pažeidimus, bendrininkaudamas su A. K. cigarečių kontrabandos padaryme, priešingai valstybės interesams J. K. , nepatikrinęs A. K. vairuojamos transporto priemonės, ir tokiu būdu šalindamas kliūtis, „Siuntime tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema" Nr. 9LK4015186, pažymėjo, kad transporto priemonė ir prekės matomos aiškiai ir taip sudarė sąlygas krovinio nepateikti muitinės kontrolei.
2009 m. spalio 22 d. buvo paskelbta A. K. paieška. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi A. K. nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas teismų nutartimis buvo atitinkamai tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 20 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 122) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį. Skunde nurodo, jog kaltinamojo ilgą laiką laikymas suėmime pažeidžia jo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau EŽTK). Be to, per 6 A. K. suėmimo mėnesius neatliekami konkretūs procesiniai veiksmai, kurie leistų pabaigti baudžiamąją bylą iš esmės. Gynėjo nuomone, sprendžiant suėmimo teisėtumo ir teisės į teisminį nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką klausimą, reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip padaryto nusikaltimo sudėtingumas ir apimtis, bylos tyrimo eiga atitinkamose institucijose, pačio suimtojo elgesys procese, kiek tas asmuo gali įtakoti procesą ir kitus asmenis, kiek šio asmens paleidimas kėltų grėsmės viešajai tvarkai.
Gynėjas skunde pažymi, kad A. K. elgesys yra vertinamas teigiamai, jis aktyviai bendrauja su jo bylą tiriančiais pareigūnais bei siekia kuo greitesnės bylos baigties. A. K. iš nusikaltimo padarymo vietos pasišalino, nes buvo išsigandęs ir apimtas šoko būsenos. Tačiau po kelių dienų atvyko i policiją ir prisipažino padaręs nusikaltimą. Gynėjo nuomone, šios paminėtos aplinkybės, bei tai, kad A. K. anksčiau gyveno Rusijoje, kur gyvena ir jo žmona su dukra, darbdavio buvimas Rusijoje, visiškai neįrodo, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, tai kad jis nepalaiko ryšių su bendrininkais, nes po nusikaltimo padarymo į juos nesikreipė, patvirtina, kad jis tikslo trukdyti procesui neturi.
Gynėjo teigimu, kaltinamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas ir netaikant suėmimo, kadangi A. K. paleidimas į laisvę nekeltų grėsmės viešajai tvarkai, nepakenktų tyrimui ir būtų pasiekti tie patys tikslai, kurių siekiama pritaikius kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. K. , apsiribojo tik abstrakčiu įstatyminių pagrindų nurodymu, nepaaiškino, kaip jie taikytini kaltinamojo individualiai situacijai. Todėl, gynėjo įsitikinimu, tokia praktika nėra suderinama su EŽTK garantijomis, bei rodo šios konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas A. K. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu A. K. baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: paties A. K. , kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylos duomenys.
Teismas sutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. K. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi A. K. kaltinamas vienu sunkiu tyčiniu nusikaltimu, už kurio padarymą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis po nusikaltimų padarymo slapstėsi, nuo 2009 m. spalio 22 d. buvo paskelbta jo paieška, jis turi ryšių užsienyje – sutuoktinė ir dukra gyvena Rusijos Federacijoje, darbdavys taip pat registruotas Rusijos Federacijose, o inkriminuojama nusikalstama veika susijusi su sienos kirtimu. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. K. elgesys yra vertinamas teigiamai, jis aktyviai bendrauja su jo bylą tiriančiais pareigūnais, iš nusikaltimo padarymo vietos pasišalino, nes buvo išsigandęs ir apimtas šoko būsenos, nebendrauja su bendrininkais, tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad per šešis A. K. suėmimo mėnesius neatliekami konkretūs procesiniai veiksmai. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje baudžiamojo proceso įstatymuose nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, kaltinimų sunkumo. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bylos vilkinimo šioje stadijoje nenustatė, todėl ilgai trunkantis A. K. suėmimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu dar yra pateisinamas.
Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. K. suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.