Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-04 · Civilinė byla Nr. e2S-369-425/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
e2S-369-425/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
R. Z., VĮ Turto bankui, UAB „Bikuvos“
Trečiasis asmuo
Aistei Mikulėnienei
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-369-425/2017

teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00301-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.10; (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-605-356/2017 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams R. Z., VĮ Turto bankui, UAB „Bikuvos“ prekyba, trečiajam asmeniui Aistei Mikulėnienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė V. Z. pareikšto ieškinio užtikrinimui prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nes iš jos darbo užmokesčio dalies yra išieškomos asmeninės atsakovo R. Z. skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, be kita ko, ieškovės prašymo netenkino.

Nurodė, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nekėlė klausimo dėl iš jos darbo užmokesčio išieškotų lėšų priteisimo iš atsakovo, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ieškovės atžvilgiu antstolės A. Mikulėnienės vykdomosiose bylose Nr. 0104/16/01883 ir Nr. 0104/11/01354, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, arešto panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą nuo ieškinio pareiškimo dienos iš V. Z. gaunamo darbo užmokesčio antstolės A. Mikulėnienės vykdomojoje byloje Nr. 0104/16/01883 dėl skolos išieškojimo išieškotojai VĮ Turto bankui ir vykdomojoje byloje Nr. 0104/11/01354 dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Bikuvos“ prekyba.

Nurodo, kad atsakovas R. Z. turi didelių asmeninių skolų, kurios išieškomos iš ieškovės darbo užmokesčio, nors jie kartu nebegyvena ilgiau kaip trejus metus, neveda bendro ūkio, atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo.

Teigia, jog tolimesnis vykdymo veiksmų atlikimas vykdomosiose bylose grubiai ir neproporcingai pažeidžia ieškovės teisėtus interesus bei jos turtines teises, todėl vykdymo veiksmai turėjo būti sustabdyti iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

Atkreipia dėmesį, jog analogišku atveju Panevėžio apygardos teismas tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymą laikė teisėtu (civilinė byla Nr. e2S-658-252/2015).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).

Nagrinėdamas ieškovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei nekėlus klausimo dėl iš jos darbo užmokesčio išieškotų lėšų priteisimo iš atsakovo, nėra pagrindo teigti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo šioje byloje.

Nustatyta, kad ieškovė V. Z. pareiškė ieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, pripažinti turtą asmenine nuosavybe. Prašydama stabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomosiose bylose, V. Z. iš esmės motyvavo tuo, kad iš jos darbo užmokesčio išieškomos atsakovo R. Z. asmeninės skolos.

Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Įvertinus tai, jog V. Z. nereiškia reikalavimų, susijusių su vykdymo proceso veiksmų pagrįstumu ir/ar teisėtumu antstolės A. Mikulėnienės užvestose vykdomosiose bylose, ginčo šalių prievolių priklausomumo nustatymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui netenkinti V. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir atskirajame skunde apeliantė nenurodė aplinkybių bei nepateikė duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai neįvykdomu, t. y. neįrodė egzistuojant grėsmę palankaus teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-658-252/2015 faktinės aplinkybės nėra visiškai analogiškos nagrinėjamai bylai, nes paminėtoje byloje, be kitų reikalavimų, ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo iš ieškovės darbo užmokesčio jau išieškotas pinigų sumas, todėl remtis minėtoje byloje suformuluotu teismo išaiškinimu nėra pagrindo (CPK 185 str.). Kiti apeliantės nurodyti teiginiai sprendžiamam klausimui nėra esminiai ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nutarties 12 ir 13 punktus, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas