Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1434-1083/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
T-1434-1083/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51796-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-1434-1083/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51796-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistosios S. Š. asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu S. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajai S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajai auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones ir pareigas – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų dėl nuteistosios S. Š. lygtinio paleidimo negauta.

4. Komisijos nutarimas netvirtinamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bet ne mažiau kaip 4 mėnesius), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Iš Komisijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji S. Š. atliko daugiau kaip vieną trečdalį jai paskirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu ji lanko vienuolės vedamus biblijos pažinimo užsiėmimus, dalyvauja įstaigos koplytėlėje rengiamose religinėse apeigose, Panevėžio vyskupijos organizuojamose „Carito“ užsiėmimuose, dalyvavo projekte „Lino ir molio kalba“, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, dalyvauja kitose pataisos programose ir vykdo kitas individualiame reabilitacijos plane numatytas veiklas. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 1 kartą, jai buvo skirtas papeikimas žodžiu. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 2 kartus paskatinta, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji S. Š. pataisos namuose su pertraukomis dirba ūkio darbus, tvarko būrio teritoriją, gyvenamąsias patalpas. Po truputi moka priteistą civilinį ieškinį (1866,63 Eur). Socialinius ryšius laiškais, telefoniniais pokalbiais ir pasimatymų metu palaiko su suaugusiais vaikais. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji iš esmės elgėsi tinkamai.

7. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

8. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji S. Š. jau buvo teista 14 kartų už analogiškas nusikaltimas veikas – nusikalstamas veikas nuosavybei (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 1 d. ir 1997 m. spalio 8 d. nuosprendžiais; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu ir 2006 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu; Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 12 d., 2006 m. birželio 2 d. ir 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiais; Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu; Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiais). Už šias nusikalstamas veikas jai buvo paskirtos švelnesnės bausmės – bauda, o taip pat ir laisvės atėmimas. Taip pat nuteistajai S. Š. buvo taikytos jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 1 d. ir 1997 m. spalio 8 d. nuosprendžiais, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. ir 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiais jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jai buvo taikytos 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ nuostatos ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės ji buvo atleista. Nepaisant visų pirmiau nurodytų jos teisinę padėtį švelninančių teisės normų taikymo, nuteistoji S. Š., būdama laisvėje, toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistoji S. Š. 6 kartus bausta administracine tvarka už nusižengimus nuosavybei (Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. spalio 31 d. nutarimais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. sausio 10 d. nutarimais) (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Šie duomenys rodo, kad anksčiau nuteistajai S. Š. už jos padarytas įstatymų uždraustas veikas jau buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės bei jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji išvadų iš ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedarė, ji nekeitė savo gyvenimo būdo ir vietoje to toliau darė įstatymų uždraustas veikas. Tai iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje nuteistoji S. Š. laikytis įstatymų ir keisti savo gyvenimo būdą nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir dalinai laikytis teisės aktų reikalavimų šiuo metu ji gali tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės.

9. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (61 balas, iš jų 36 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Bausmės vykdymo metu nuteistosios S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo tik 6 balais (atitinkamai, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sumažėjo nuo 42 iki 36 balų, t. y. vos vienu septintadaliu). Akivaizdu, kad nuteistosios S. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Be to, iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistoji S. Š. iki bausmės atlikimo nebuvo įgijusi išsilavinimo, ji niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų, jai padėjo vaikai, buvo fiksuojamas finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistosios S. Š. padaryti teisės pažeidimai iš esmės susiję su siekiu praturtėti neleistinu būdu. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinus rizikos veiksnius, išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama išsilavinimo, darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji S. Š. toliau darys tapačias nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę ir siekį praturtėti nusikalstamu būdu.

11. Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog nuteistosios S. Š. asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant ją ir kitos svarbios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios S. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją S. Š. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas