Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mareko Petrovskio teikimą dėl P. K. baudžiamuoju įsakymu skirtos nesumokėtos baudos – 12441,14 Eur pakeitimo viešaisiais darbais, bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 3339,32 Eur sumai vykdymo nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. sausio 19 d. bei dalyje dėl konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos – 11530 Lt išieškojimo perduotas vykdyti antstoliui Marekui Petrovskiui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje.

Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Šiuo atveju lėšų neturėjimas turi būti suprantamas ne siaurąja prasme – neturima mėnesinių pajamų, tačiau plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, tačiau ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas. Taip pat būtina gauti nuteistojo sutikimą. Šiuo atveju iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skolininkas P. K. su antstoliu bendradarbiavo, dalis bauda iš skolininko buvo išieškota atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus. Antstolis skolininkui priklausančio turto paieškos metu daugiau jokio turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nerado. Šiuo metu P. K. niekur nedirba, iš VSDFV gauna nedarbo išmoką, iš kurios išieškojimas negalimas. Taip pat teismui pateiktas nuteistojo sutikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis piktybiškai vengtų sumokėti paskirtą baudą. Nuo baudos išieškojimo jis nesislapsto, duomenų, kad piktybiškai būtų tapęs beturčiu, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog nėra galimybių išieškoti paskirtą baudą, P. K. sutinka, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus, todėl bauda keistina į minėtą bausmės rūšį.

BK 46 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. Taigi, nuteistojo P. K. nesumokėta 330 MGL (12441,14 Eur) bauda keistina viešaisiais darbais pagal BK 46 straipsnio 3 dalies ir BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto taisykles (1 MGL dydžio bauda prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms), o tai sudaro 1980 valandas, t. y. viršija įstatyme numatytą maksimalų viešųjų darbų valandų skaičių. Todėl P. K. viešųjų darbų atlikimo laikas nustatomas 480 valandų, kurio atlikimas išdėstomas vienerių metų laikotarpiui įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taip pat antstolis teikimu prašo pagal 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį dėl 3339,32 Eur turto konfiskavimo bausmės vykdymą nutraukti, skolininkui neturint turto ir pajamų. Teismas sprendžia, kad šioje dalyje antstolio teikimas nėra pagrįstas. Vadovaujantis BK 67, 72 straipsniais, turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarką reglamentuoja BPK 357 straipsnio taisyklės, o nevykdymo teisines pasekmes numato BK 74 straipsnis, tačiau jokių taisyklių antstoliui negalint išieškoti konfiskuoto turto dėl to, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, šiose normose nėra nustatyta. Todėl, atlikdamas konkrečius vykdymo veiksmus, antstolis turi vadovautis bendraisiais jo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais ir, pirmiausia, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau tekste – CPK). CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos ir nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo. CPK normos, reglamentuojančios vykdomosios bylos nutraukimą, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl to, kad asmuo neturi turto ar pajamų, nenustato, tačiau CPK 631 straipsnio, reglamentuojančio vykdomųjų dokumentų grąžinimą, 1 dalies 2 punktas nurodo, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis tokiu atveju surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, t. y. išieškojimo negalimumo aktą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 priedas). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nutraukti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą antstolio teikime nurodytu pagrindu nėra įstatyminės galimybės, todėl antstolio teikimas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 dalimi, 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

antstolio Mareko Petrovskio teikimą tenkinti iš dalies.

P. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 330 MGL (12441,14 Eur) baudą pakeisti į 480 valandų viešųjų darbų bausmę, paskiriant juos atlikti per 1 (vienerius) metus, neatlygintinai dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo skirti šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Atmesti teikimą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 3339,32 Eur sumai vykdymo nutraukimo, skolininkui neturint turto ir pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.