Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. J., suinteresuotiems asmenims-nukentėjusiajai L. J. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui N. B., veikiančiam pagal įgaliojimą, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. I. J., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, turinčios spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusios, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. liepos 14d., apie 19²⁰ val., vakare, pažeidėja I. J., vairuodama jai priklausantį automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos ir pramogų centro „ Ei-felis “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, sukdama į stovėjimo vietą, atsitrenkė į kitą aikštelėje, priekyje šone stovėjusį automobilį „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, po ko ji(pažeidėja I. J.), pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. apie eismo įvykį nepranešusi policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos I. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų nukentėjusiosios L. J. ir liudytojų E. J. ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK policijos pareigūnų L. G. ir M. B. parodymais ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu(b.l. 2), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 18), eismo įvykio vietos schemomis, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 7-9) ir fotolentelėmis prie minėtų schemų(b.l. 12-15), tarnybiniu pranešimu dėl atlikto papildomo tyrimo(b.l. 4), pačios pažeidėjos I. J. rašytais pasiaiškinimais dėl eismo įvykio(b.l. 3, 10) ir visa kita medžiaga.

LR ATPK 127 str. 2d. yra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. sausio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-320/2007 ir kt.).

LR ATPK 130 str. 1d. yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu-tyčia. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, o pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, yra būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, Kelių eismo taisyklių 234 punkte yra nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. liepos 14d., apie 19²² val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčioje dalyje buvo gautas pranešimas apie prie prekybos centro „ Ei-felis “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj. rastą apgadintą automobilį „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 58). Tiek telefonu apie eismo įvykį pranešusi nukentėjusioji-pil. L. J., tiek ir pastarosios sutuoktinis-pil. E. J., rašęs paaiškinimą eismo įvykio vietoje(b.l. 11), kurie abu buvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad 2015m. liepos 14d. jie abu kartu sutuoktinio E. J. vairuojamu automobiliu „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu sutuoktinės(nukentėjusiosios L. J.) vardu, važiuodami iš Kauno, pakeliui užsuko į prekybos centrą „ Eifelis “ pavalgyti. Automobilį paliko stovėti prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasak nukentėjusiosios L. J. ir liudytojo E. J., jiems išėjus iš prekybos centro, po automobilio priekiniu stiklu rado užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta: „ Jūsų automobilio galą užkliudė raudonos spalvos automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ““. Nukentėjusiosios L. J. ir liudytojo E. J. žodžiais, apžiūrėjus automobilio „ Škoda “ galą, pamatė, kad yra apgadintas kairės(vairuotojo) pusės galinio bamperio kampas, t.y. nubrauktas kampas ir yra atšokusi virš bamperio esanti kosmetinė detalė, o šalia automobilio, ant žemės matėsi sudužusio žibinto raudonos ir geltonos spalvos šukių. Apgadintas automobilis „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas į įvykio vietą atvykusių Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulių M. A. ir S. G., braižiusių ir eismo įvykio vietos schemą, joje pažymėdami automobilių stovėjimo aikštelėje rasto apgadinto automobilio „ Škoda “ stovėjimo vietą(b.l. 7-9, 12-13), kurie, duodami parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino į policiją skambinusios nukentėjusiosios L. J. ir jos sutuoktinio-liudytojo E. J. jiems aiškintas aplinkybes, pasak kurių, matėsi, jog buvo atsitrenkta į automobilio „ Škoda Superb “ galinį bamperį, šalia kurio, ant žemės buvo pažirusios kito automobilio žibinto šukės. Šias aplinkybes teisme apklausta liudytoja S. G. buvo nurodžiusi ir 2015m. liepos 15d. savo rašytame tarnybiniame pranešime(b.l. 18). Savo ruožtu pati pažeidėja I. J. parodė, kad 2015m. liepos 14d. ji buvo atvažiavusi į prekybos centrą „ Eifelis “ apsipirkti. Sustojusi automobilių stovėjimo aikštelėje, ji, užtraukusi rankinį stabdį, kuris, pasak pažeidėjos, kaip vėliau paaiškėjo buvo sugedęs, jau norėjo išlipti iš automobilio, kai šis staiga pradėjo riedėti į priekį, kur ir stovėjo rasta apgadinta transporto priemonė. Pasak pažeidėjos I. J., jai pradėjus stabdyti, automobilį pavyko sustabdyti, tačiau jokio kontakto su kita transporto priemone ji nepajuto, jokio garso, kad riedantis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, taip pat nebuvo. Būdama išsigandusi, kad jos automobiliui kažkas atsitiko ar automobilis sugedo, pažeidėjos I. J. žodžiais, ji išvažiavo į namus, o sustojusi Anykščiuose, pamatė, kad yra išdužęs priekinis dešinės(keleivio) pusės posūkio žibintas, galvojo, kad, važiuojant į namus, išdaužė koks nors atsitrenkęs akmenukas. Šias aplinkybes pažeidėja I. J. buvo nurodžiusi ir 2015m. liepos 15d. savo rašytame pirminiame paaiškinime dėl eismo įvykio(b.l. 10). Vėliau atlikus papildomą eismo įvykio tyrimą, pažeidėja I. J., būdama papildomai apklausta 2015m. lapkričio 03d., ir toliau aiškindama, kad jokio smūgio nepajuto, jau iš dalies pripažino, kad jos vairuojamas automobilis įvykio dieną apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje šone stovėjusį kitą automobilį, ką administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas M. B., 2015m. lapkričio 03d. rašęs tarnybinį pranešimą dėl atlikto papildomo tyrimo, kurį atlikus buvo surašytas naujas patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas(b.l. 2-4).

Esant skirtingiems bylos šalių aiškinimams, tikslu pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes, nagrinėjamoje administracinėje byloje 2016m. sausio 21d. teisėjo nutartimi administracinėje byloje buvo paskirtas eismo įvykio-transporto trasologinis tyrimas(b.l. 48-49). Atlikus transporto trasologinį tyrimą pagal tirti pateiktose nuotraukose matomus užfiksuotus transporto priemonių sugadinimus, buvo konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio „ Audi 80 “ priekinis dešinės pusės posūkio žibintas ir apdailos juostelė po juo buvo sugadinti kontakto su automobiliu „ Škoda Superb “ metu. Ši išvada yra grindžiama tuo, kad labiausiai į išorę atsikišantis automobilio „ Audi 80 “ paviršius yra priekinis bamperis, todėl automobiliui

„ Audi 80 “ priekiniu dešiniu kampu susilietus su automobilio „ Škoda Superb “ galiniu kairiuoju kampu, ant automobilio „ Audi 80 “ bamperio šoninio paviršiaus susiformuotų braukimo žymės, tačiau ant automobilio „ Audi 80 “ bamperio šoninio paviršiaus jokių kontakto žymių nėra. Ekspertizės akte kartu pažymima, kad automobilio „ Audi 80 “ priekinio dešiniojo posūkio žibinto ir apdailos juostelės sugadinimai neturi požymių, kurie leistų nustatyti jų padarymo mechanizmą ir padarymo aplinkybes, t.y. transporto trasologiniu tyrimu nustatyti dėl kokių priežasčių buvo atidalintas automobilio „ Audi 80 “ posūkio žibinto sklaidytuvas ir įlenkta apdailos juostelė negalima(b.l. 50-54).

Nežiūrint į tai, kad ekspertai padarė išvadą, jog automobilio „ Škoda Superb “ galinio kairiojo kampo sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobilio „ Audi 80 “ priekiniu dešiniuoju kampu, visgi teismas, priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą administracinėje byloje, atsietai negali vadovautis tik vienu ar kitu įrodymu, nes faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, yra nustatomi visų byloje surinktų įrodymų(administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniai įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais) ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visuma(LR ATPK 256 str. 1-2d.d.). Visų pirma pažymėtina tai, kad administracinėje byloje paskirtam eismo įvykio-transporto trasologiniam tyrimui atlikti ekspertinei įstaigai buvo pateiktos neinformatyvios eismo įvykyje galimai dalyvavusių transporto priemonių fotonuotraukos, t.y. nors po eismo įvykio jame abi galimai dalyvavusios transporto priemonės buvo apžiūrėtos ir fotografuojamos, tačiau ekspertizės įstaigai buvo pateiktos tik administracinėje byloje išlikusios vienos iš transporto priemonių, t.y. automobilio „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninės fotonuotraukos su jose užfiksuotais automobilio apgadinimais, kurias pateikė draudimo bendrovė(b.l. 8, 45), o kito galimai eismo įvykyje dalyvavusio automobilio

„ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išlikusios tik darytų fotonuotraukų kserokopijos, nes policijos pareigūnų darytos abiejų automobilių skaitmeninės nuotraukos buvo atspausdintos, prijungtos prie administracinės bylos ir iš skaitmeninio fotoaparato ištrintos(b.l. 12-15, 27). Kartu pažymėtina ir tai, kad dar iki teismo paskirto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo paskyrimo, Lietuvos teismo ekspertizės centras, atsakydamas į 2015m. gruodžio 21d. užklausimą dėl galimybės atlikti eismo įvykio tyrimą, byloje turint tik išlikusias atspausdintas darytų skaitmeninių fotonuotraukų kserokopijas, nurodė, kad „ tikslu argumentuotai atsakyti į klausimą ar transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo, būtina turėti kokybiškas jų sugadinimų nuotraukas(geriau skaitmeninėje laikmenoje). Atliekant transporto trasologinį tyrimą iš nespalvotų nuotraukų kopijų yra labai maža tikimybė nustatyti ar šios transporto priemonės kontaktavo(netgi ir tikimybinėje formoje). Priklausomai nuo kopijų kokybės ir nuotraukose užfiksuotų sugadinimų pobūdžio neatmetama galimybė tik duoti išvadą, kad tokie sugadinimai negalėjo būti padaryti šių transporto priemonių kontakto metu(jei jų lokalizacija ir pobūdis akivaizdžiai skiriasi) “(b.l. 35, 38). Priešingai, visos byloje išaiškintos aplinkybės, paremtos nukentėjusiosios L. J. parodymais teisme ir eismo įvykio tyrimo metu rašytais liudytojų E. J. ir policijos pareigūnų-S. G. ir M. B., kurie visi trys, kaip liudytojai, buvo apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kurių parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, paaiškinimais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pilnai patvirtina įvykio dieną, t.y. 2015m. liepos 14d., prie prekybos ir pramogų centro „ Eifelis “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: Dukstynos km., Vidiškių sen., Ukmergės raj., pažeidėjos I. J. vairuojamo automobilio „ Audi 80 “, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį kontaktą(susidūrimą) su aikštelėje tuo metu priekyje šonu stovėjusiu automobiliu „ Škoda Superb “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu pačios pažeidėjos I. J., nepripažinusios savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų, teisme aiškintos įvykio aplinkybės yra laikytinos tik kaip pažeidėjos pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl pažeidėjos I. J. duoti labai prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai(pastaba: beje irgi patvirtinantys jos vairuojamo automobilio susidūrimo su kita automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusia transporto priemone faktą) byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone(LR ATPK 257 str.), įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pažeidėja I. J., sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadintos transporto priemonės savininko eismo įvykio vietoje nebuvo, ir po to tyčia sąmoningai pasišalindama iš įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 222p.p. reikalavimus, savo neteisėtais veiksmais padarė tiek administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą), tiek ir administracinį teisęs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d., t.y. pasitraukimas iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Skiriant galutinę nuobaudą už padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėja I. J. anksčiau administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bausta nebuvo, teismas neturi duomenų ir apie pažeidėjos teistumą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pažeidėjos I. J. atžvilgiu byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes, ir į pačios pažeidėjos I. J. asmenybę, pažeidėjai, kaip dirbančiam ir pirmą kartą administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustinam asmeniui, už abu padarytus administracinius teisės pažeidimus yra paskirtinos numatytos nuobaudų rūšys-baudos, paskiriant sankcijose numatytų baudų minimumus.

Pažeidėjai I. J., kaip asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė nuobauda yra paskirtina LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu.

Sankcijoje už vieną iš pažeidėjos I. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. 1d., kaip privaloma papildoma nuobaudos rūšis, yra numatytas ir specialiosios teisės atėmimas, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų(LR ATPK 20 str.).

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos LR ATPK 284 str., pagal kurį organas(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 248 str., 284 str. 1d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti(Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008m., sausio 21d., 2011m. sausio 31d., 2012m. rugsėjo 25d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatsitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kartu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs tai, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumo principas yra betarpiškai susijęs su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda yra laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-331/2007m., N5-542/2007m., N9-827/2007m. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pažeidėja I. J., nors būdama jau pensijinio amžiaus, yra dar dirbantis asmuo, t.y. dirba (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti transporto priemonės praradimas ilgam laikui pažeidėjai sukeltų didelių rūpesčių, vykdant savo tiesiogines darbines pareigas(b.l. 1). Kadangi dėl pažeidėjos I. J. sukelto eismo įvykio atsiradusios pasekmės, kurios buvo nežymios, šiuo metu yra visiškai pašalintos, ką apgadintos transporto priemonės savininkė-nukentėjusioji L. J. nurodė ir administracinės bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į pažeidėjos I. J., kaip pirmą kartą administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustino asmens, asmenybę, laikytina, kad nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjai I. J. atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjui yra paskirtina administracinė bauda. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju LR ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai pažeidėjai I. J. gali būti pasiekti, nustačius ir ženkliai trumpesnį įstatymo numatytos specialiosios teisės atėmimo, t.y. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kaip privalomos papildomos nuobaudos, terminą(LR ATPK 27 str., 30¹ str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30¹ str. 2d., 33 str. 2d., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti I. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 127 str. 2d. 28,- Lt.(dvidešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirti I. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 130 str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., 868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu I. J. paskirti galutinę nuobaudą-868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai I. J., kad bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, banko kodas 73000, nuo nutarimo nuorašo įteikimo jai dienos, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-10-517/2016m.(ROIK: 15052908371) ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjos-pil. I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios-pil. L. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas R. Adamonis