- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- I-3737-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03768-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. V. (A. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. V. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimą (b. l. 1). Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. vasario 24 d. jis yra kalinamas Vilniaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, kurias pareiškėjas prilygina kankinimui. Paaiškina, kad Vilniaus pataisos namai jam neskiria jokių pašalpų, todėl pareiškėjas neturi galimybės įsigyti būtiniausių higienos priemonių, t. y. dantų šepetuko, dantų pastos ir skutimosi reikmenų. Nurodo, kad šių priemonių Vilniaus pataisos namai neišduoda, todėl pareiškėjas, neturėdamas galimybės jų nusipirkti, yra priverstas šių priemonių prašyti kitų nuteistųjų, nors tai yra draudžiama pagal vidaus tvarkos taisykles. Pasak pareiškėjo, būtent Vilniaus pataisos namų administracija jį verčia daryti pažeidimus, kad pareiškėjas galėtų turėti būtiniausių higienos priemonių. Paaiškina, kad dėl to jis yra drausmės grupėje, atitinkamai, todėl Vilniaus pataisos namai jam neskiria pašalpos. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu yra pažeidžiamas jo orumas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad negalėjimas įsigyti dantų šepetuko, dantų pastos ir skutimosi priemonių sukelia jam įvairius nepatogumus.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–10). Nurodo, kad vienkartinės mėnesinės pašalpos skyrimas yra vykdomas atsižvelgiant į turimas Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas bei nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Paaiškina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis už Vilniaus pataisos namuose nustatyto bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl tai eliminavo pareiškėjo galimybes pasinaudoti teise gauti vienkartines pinigines išmokas. Pasak Vilniaus pataisos namų, pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnymo) iš valstybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. Vilniaus pataisos namų, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl Vilniaus pataisos namų (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Vilniaus pataisos namų veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas netinkamas ir orumą žeminančias kalinimo sąlygas sieja su Vilniaus pataisos namų neišduodamomis asmens higienos priemonėmis (t. y. dantų šepetuko, dantų pastos ir skutimosi priemonių neišdavimu).
Nuteistieji asmens higienos priemonėmis aprūpinami, vadovaujantis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normoje nurodyta, kad 1 mėnesiui nuteistam vyrui skiriama 200 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Nuteistų vyrų (kaip ir moterų) aprūpinimo skutimosi priemonėmis, dantų pasta ir dantų šepetėliais Aprūpinimo norma nenumato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus pataisos namai, neaprūpindami pareiškėjo minėtomis higienos priemonėmis, pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad higienos priemones galėtų nusipirkti, tačiau savo sąskaitoje neturi lėšų, o Vilniaus pataisos namai nesuteikia jam jokių pašalpų ir išmokų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių su prašymais dėl piniginių išmokų skyrimo, kurie buvo netenkinti (b. l. 20, 24–26).
Vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarką reglamentuoja Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – Išmokų skyrimo taisyklės). Išmokų skyrimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 4 ir 4.2 punktuose nustatyta, kad išmokos neskiriamos, jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš šių drausminių nuobaudų: uždarymas į baudos izoliatorių ar karcerį; anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, panaikinimas; perkėlimas į drausmės grupę; perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Kreipdamasis su prašymais dėl išmokų skyrimo, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra drausmės grupėje. Vilniaus pataisos namai pateikė teismui nutarimus dėl pareiškėjo nubaudimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 4 d. pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę (b. l. 12), 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjui skirta nuobauda (baudos izoliatorius) už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų atsikelti iš lovos ir susitvarkyti miegamąją vietą (b. l. 14), 2015 m. gegužės 6 d. pareiškėjui paskirta nuobauda (baudos izoliatorius) už tai, kad pareiškėjas, užėjus pareigūnams į kamerą, neatsistojo ir nepasisveikino (b. l. 17), 2015 m. birželio 17 d. pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad pareiškėjas rankomis ir kojomis daužė kameros duris, nevykdė pareigūnų nurodymų nusiraminti, toliau daužė duris ir išdaužė kameros durų stebėjimo langelį (b. l. 18). Pareiškėjas paskirtų nuobaudų, nutarimuose nurodyta tvarka ir terminais neskundė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai turėjo teisę, vadovaudamiesi Išmokų skyrimo taisyklėmis, pareiškėjui vienkartinių išmokų ginčo laikotarpiu neskirti.
Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus pataisos namai ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu dėl skunde nurodytų aplinkybių atliko neteisėtus veiksmus. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti Vilniaus pataisos namų neteisėti veiksmai, teismui nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.