- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2643-408/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis I. B. 2023-03-10 apie 21.00 val., trečiojo aukšto namo bendrajame koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą ranka sudavė G. B. į dešinės rankos riešą, padarydamas nukentėjusiajam dešinio riešakaulio trikampio lūžį, t. y. šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė G. B. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis I. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2023-03-10 apie 21.00 val. jis ėjo į savo virtuvę, į kurią galima patekti tik per bendrą koridorių. Koridorių sutiko savo kaimyną G. B. su dviem draugais, kurių anksčiau nebuvo matęs ir jų nepažįsta. Jam einant link virtuvės ir bandant su kaimynu ir jo draugais prasilenkti, jį su pečiu stumtelėjo kaimyno G. B. draugas. Kitas kaimyno draugas bandė atidaryti jo virtuvės duris. Tada jis to draugo, kuris bandė atidaryti jo virtuvės duris, paklausė, kodėl jis ėjo į jo virtuvę. Tada tarp G. B. draugų ir jo įvyko žodinis konfliktas. Kadangi jis su G. B. draugais pradėjo garsiai kalbėti ir konfliktuoti, į bendrąjį koridorių iš kambario atėjo jo mama. G. B. draugas stumtelėjo jo mamą. Mama su pareiškimu į policiją dėl apstumdymo nesikreipė. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kad konfliktas neperaugtų į rimtas muštynes, nes išsigando. Atvykę policijos pareigūnai pasikalbėjo su juo, tada pasikalbėjo su G. B. ir jo draugais. G. B. su draugais nuėjo į savo butą, o jis su mama į savo. Jis jokių smūgių nei G. B., nei jo draugams nesudavė. Tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. Dėl to, kad jis buvo apstumdytas, rašė pareiškimą, tačiau buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi trūko įrodymų. Kitą dieną jį susitikęs G. B. jam pradėjo priekaištauti, kad jis jam sulaužė ranką. Mano, kad G. B. ranką galėjo susižaloti kitoje vietoje, o jį nepagrįstai apkalba.
Nors kaltinamasis kaltas neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusysis G. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023-03-10 apie 21.00 val. jis buvo su draugais D. J. ir B. U., kurie ėjo pas jį į svečius. Bendrame koridoriuje juos pasitiko jo kaimynas I. B., kuris pradėjo konfliktuoti ir reikšti įvairius priekaištus jam ir jo draugams. Kilus žodiniam konfliktui jis bandė jo išvengti ir praeiti į savo butą, tačiau I. B. jam sudavė per ranką, kurioje jis turėjo plastikinį alaus butelį. Nuo kontakto jis pajuto dešinės rankos riešo fizinį skausmą. I. B. dar bandė jo draugui B. U. nuimti kepurę. Kai jis priėjo prie savo buto durų, I. B. pasitraukė, praleido jį ir jo draugus. Būdamas koridoriuje I. B. pasakė, kad iškvietė policiją. Jam būnant savo bute pradėjo tinti dešinės rankos riešas. Atvykus policijai jis paaiškino visą situaciją. Tuo metu pareiškimo jis nerašė, kadangi tino dešinės rankos riešas, policijos pareigūnams jis pasakė, kad į policiją ateis rytojaus dieną ir parašys pareiškimą dėl minėto įvykio. Išlydėjus draugus, apie 23.00 val. kartu su drauge M. M. nuėjo į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių. Atlikus tyrimus nustatė dešinio riešo trikampio kaulo dorsalinio krašto lūžį, nurodytą vietą sugipsavo ir išleido namo.
Liudytojas D. J. parodė, kad 2023-03-10 apie 19.00-20.00 valandą, kartu su B. U. ir G. B. ėjo į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jie visi kartu užlipo į trečia aukštą, G. B. atrakino bendro naudojimo duris ir jie ėjo link G. B. buto. Koridoriuje sutiko G. B. kaimyną, kuris pradėjo juos filmuoti, užstojo jiems kelią ir sakė, kad pašaliniams čia būti negalima, nes tai privati valda. Jis kaimynui pasakė, kad atėjo pas draugą G. B. į svečius. Jo draugas B. U. rankoje laikė užsuktą butelį, o G. B. kaimynas mėgino rankos judesiu trenkdamas išmušti butelį iš B. U. rankų. Tada B. U. butelį padėjo ant palangės, o G. B. pasakė, kad butelį nuneš į namus. Vos tik G. B. paėmė butelį nuo palangės, kaimynas iškart puolė G. B. ir pradėjo jam trankyti per ranką siekdamas išmušti butelį. Jis buvo šokiruotas tokio kaimyno elgesio. Mano, kad tuo metu, kai jis bandė išmušti butelį iš G. B. rankų, tuo metu ir buvo sužalota G. B. ranka. Toliau G. B. kaimynas vėl juos pradėjo filmuoti ir rėkti, kad jie buvo pas jį virtuvėje ir mėgino kažką tai pavogti. Konflikto metu jis skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietėsi policiją dėl tokio G. B. kaimyno elgesio. Toliau besitęsiant konfliktui, G. B. garsiai pasakė, kad jų čia nepraleidžia, ir tada kaimynas pradėjo šaukti sakydamas: ką jūs netelpat praeiti? Kad daugiau nebekiltų konfliktų, jie nuėjo į G. B. butą laukti iškviestos policijos. Belaukiant policijos jie pastebėjo, kad G. B. ranka buvo paraudusi, G. B. pradėjo sakyti, kad jam labai skaudėjo ranką. Jiems parodė minėtą sužeistą ranką, kurioje akivaizdžiai matėsi rankos patinimas.
Liudytojas B. U. parodė, kad jis yra G. B. draugas. 2023-03-10 vakare jis susitiko su G. B. ir D. J.. G. B. jam ir D. J. norėjo parodyti savo naujai įsigytą butą. Jiems ir užlipus į trečią aukštą, G. B. atrakino bendro naudojimo duris. Vos tik atrakinus duris ir jiems užėjus į bendro naudojimo koridorių, iš kambario išėjo G. kaimynas, kuris pradėjo juos filmuoti ir liepė jiems prisistatyti. Jis nesuprato, kas čia vyko. Įėjęs į koridorių jis rankoje turėjo plastikinį butelį, kurį, kilus konfliktui, padėjo ant palangės. G. B. kaimynas garsiai šaukė, mėgino numušti jo kepurę, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes D. J. atsistojo priešais jį ir pradėjo klausti, kas čia vyksta. Toliau vykstant konfliktui, G. B. kaimynas rėkavo ir aiškino, kad čia pašaliniai žmonės lankytis, vaikščioti negali ir toliau reikalavo jų prisistatyti. Jie jam pasakė, kad jie tik nori praeiti į G. B. butą. Toliau vykstant konfliktui, G. B. paėmė butelį nuo palangės ir norėjo jį nunešti į savo namus, tačiau jo kaimynas pradėjo ji pulti, griebti už jo rankos, mėgindamas atimti rankoje laikytą butelį. Tačiau, ar butelį išmušė, ar ne, jis pasakyti negali, nes nepamena, ir aiškiai nematė, nes prieš jį stovėjo D. J., kuris užstojo pati butelio atėmimo veiksmą. Kadangi konfliktas dar vis vyko ir G. B. kaimynas neleido jiems praeiti, D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė policiją. Toliau tęsiantis pokalbiui su G. B. kaimynu ir sakant jam, kad jie nori tik praeiti, kaimynas pradėjo šaukti: „ką, jūs, netelpat praeiti?“ ir pasitraukė į šoną, o jie nuėjo į G. B. butą, kur ir sulaukė atvykusio policijos ekipažo. Atvykusiam policijos ekipažui papasakojo visą įvykusią situaciją. Po policijos išvykimo G. B. jiems pradėjo minėti, kad jam skaudėjo ranka, iš kurios kaimynas bandė išmušti ar tai atimti butelį. G. B. jiems parodė ranką, kuri buvo patinusi ir ją jam labai skaudėjo.
Liudytojai E. S. ir E. M. parodė, kad 2023-03-10 dirbdami patruliais Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namus atėjo svetimi, nepažįstami trys asmenys, konfliktuoja, elgiasi agresyviai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas I. B., kuris paaiškino, kad apie 20.45 val. jis išėjo iš savo kambario ir sutiko kaimyną G. B. ir jo draugus. Praeidamas pro jį G. B. draugas D. J. pastūmė jį, o dar kitas draugas B. U. pradėjo jį filmuoti savo telefonu be jo sutikimo, todėl I. B. pasijuto nejaukiai ir nesaugiai būdamas savo patalpose. Tarp I. B. ir kaimyno G. B. bei jo draugų D. J. ir B. U. vyko žodinis konfliktas. G. B. paaiškino, kad eidamas į jam priklausantį butą kartu su savo draugais D. J. ir B. U., jo kaimynas I. B. praeidamas bendru koridoriumi jį pastūmė savo rankoje laikydamas tarą su alkoholiu. Pastumtas G. B. susimušė ranką, kadangi pastumtas jis atsitrenkė į sieną, ranka paraudo ir ištino, GMP atsisakė, nes norėjo pabūti su draugais. Į gydymo įstaigą žadėjo kreiptis rytojaus dieną. G. B. ranka buvo akivaizdžiai paraudusi ir patinusi, jis tvirtino, kad jį pastūmė jo kaimynas I. B.. G. B. sakė, kad kaimynas I. B. reikalavo, kad jis gautų jo sutikimą, kad jo draugai galėtų praeiti pro bendrą koridorių, kuris priklauso jiems abiem. Pareiškimą rašyti žadėjo pirmadienį artimiausiame policijos komisariate. D. J. paaiškino, kad eidami pas draugą G. B. į butą bendrame koridoriuje sutiko kaimyną I. B., kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti, nenorėjo įleisti jų į butą, bandė juos išprovokuoti, filmavo mobiliuoju įrenginiu, įžūliai bandė B. U. nuimti kepurę, keikėsi. B. U. paaiškino, kad eidami pas G. B. sutiko jo kaimyną I. B., kuris pradėjo konfliktuoti, stumdytis, filmuoti. Nenorėjo leisti praeiti bendru koridoriumi į draugo butą. Jam vienas iš G. B. draugų parodė filmuotą medžiagą, kurioje buvo matyti, kai I. B. garsiai šaukė, bandė numušti kepurę, o I. B. mama šūkavo teigdama, kad koridorius yra privati valda, akivaizdžiai nenorėjo praleisti G. B. draugų, užstodami koridoriaus praėjimą.
Vaizdo įrašo, pateikto pareigūno E. M., apžiūroje nurodyta, kad pareigūnai atvyksta prie namo. Duris atrakina įtariamasis I. B., kuris pareigūnui pasakoja, jog kaimynas atsivedė draugus ir vienas iš draugų jį pastūmė ir pradėjo filmuoti. Pareigūnas su I. B. užlipa į trečią aukštą. Koridoriuje pasitinka jį nukentėjusysis G. B. ir du jo draugai - D. J. ir B. U.. Pareigūnas prieina prie G. B. su draugais ir paklausia, kas nutiko. G. B. skundžiasi, kad jam išsuko ranką. D. J. pasakoja, kad atvyko pas savo draugą G. B., o jo kaimynas pasakė, kad jie negali čia eiti, nes jie yra pašaliniai. D. J. teigia, kad G. B. kaimynas pradėjo juos filmuoti, jį pastūmė ir pradėjo ant jo šaukti. B. U. pareigūnui rodo telefone nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame rodo, kaip I. B. filmuoja jį ir numuša jo kepurę, garsiai šūkauja, teigia, kad jie pašaliniai asmenys. B. U. teigia, kad jis nieko nedarė, o G. B. kaimynas bando įplieksti konfliktą. B. U. rodo vaizdo įrašą telefone, tačiau kūno kamera vaizdo neapima. Visi trys vyriškiai teigia, kad nekonfliktavo. G. B. pasako, kad rašys pareiškimą, nes jam sumušta ranka, ir rytoj išsiims abdukciją. D. J. paima B. U. telefoną ir rodo vaizdo įrašą, kuriame G. B. bando praeiti per koridorių, tačiau jam I. B. su savo mama G. V. B. neleidžia. G. B. sušunka, kad jam I. B. į ranką sudavė. Tada I. B. su mama G. B. praleidžia eiti, o G. V. B. B. U. ir D. J. nepraleidžia ir teigia, kad čia privati valda. G. B. pasako pareigūnai, kad čia yra jo butas, o koridorius yra bendro naudojimo. D. J. teigia, kad G. B. kaimynas jį pastūmė ir bandė jį provokuoti. Pareigūnai užsirašo visų asmenų duomenis. Pareigūnas paklausia G. B., kaip jam su ranka. G. B. paaiškina, kad jis bandė patekti į butą, praeidinėjo pro kaimyną I. B., rankoje laikė butelį ir jam I. B. trinktelėjo į ranką ir ranka niktelėjo. G. B. medikų atsisakė ir parodė patinusį riešą. Teigė, kad pareiškimą parašys rytoj. Pareigūnas nueina pas I. B., kuris paaiškina, kad koridorius yra bendra patalpa dviejų savininkų. I. B. teigia, kad kaimynas turi jį informuoti, kai atsiveda pašalinius asmenis. I. B. teigia, kad G. B. stambesnis draugas jį stumtelėjo pečiu, o kitas draugas jį filmavo, kaimyno draugai nepagarbiai elgėsi jo teritorijoje. I. B. teigia, kad norės rašyti pareiškimą, kad jį stumdė ir filmavo (b. l. 90–91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. dešinio riešakaulio trikampio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl kaulo lūžio sutrikdoma ilgiau 10 parų. Riešakaulio lūžis galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, taip riešakaulį galima sužaloti ir smogiant ranka ar sukant, laužiant plaštaką. Taip šis kaulas gali lūžti ir griūnant, ar nuo spyrio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (b. l. 55–56).
LSMU Kauno ligoninės gydytojo išrašuose nurodyta, kad pacientas G. B. atvyko 2023-03-10 23.43 val., diagnozė - dešinio riešo trikampio kaulo lūžis, anamnezė – skundžiasi dešinio riešo skausmu, trauma 2023-03-10 buityje, dešinį riešą sumušė kaimynas B., policija įvykio vietoje buvo, taikytas gydymas – imobilizacija gipso longete (b. l. 44, 51).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Kaip matyti iš kaltinamojo I. B. paaiškinimo, jis nepripažįsta sužalojęs nukentėjusį G. B., nurodo, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiojo G. B. bei jo draugų, bendrame koridoriuje, vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo jokio fizinio smurto. Sprendžia, kad nukentėjusysis jį apkalba, o ranką susižalojo kitomis aplinkybėmis.
Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes paaiškino kitaip – teigė, kad tai kaltinamasis sukėlė konfliktą, įžeidinėjo jį ir jo draugus, šūkavo, puolė jį, bandydamas iš rankų išmušti plastikinį butelį sudavė jai į ranką.
Nustatyta, kad konfliktas vyko koridoriuje, jame dalyvavo nukentėjęs bei kaltinamasis ir liudytojai D. J. ir B. U.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. B. kaltinamojo I. B. atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu pirmas jį pastūmė, o vėliau sudavė jam smūgį delnu į dešinės rankos riešą, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Parodė, kad konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas sukėlė kaltinamasis I. B., kurio elgesys buvo neigiamas tiek jo, tiek ir jo draugų atžvilgiu. Parodė, kad jų elgesys kaltinamojo atžvilgiu nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. B. savo namų bendrame koridoriuje sutiko kaimyną G. B. ir jo draugus D. J. ir B. U.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad koridoriuje tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų D. J. bei B. U. įvyko žodinis konfliktas.
Vertinant abiejų konflikto šalių parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačių veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė G. B. į dešinės rankos riešą, padarydamas nukentėjusiajam dešinio riešakaulio trikampio lūžį.
Kaltinamojo I. B. iškelta versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats, paneigta byloje surinktais duomenimis. Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusio G. B. ir liudytojo D. J. bei B. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Šiais nukentėjusio ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad dešinio riešakaulio trikampio lūžis galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, taip riešakaulį galima sužaloti ir smogiant ranka ar sukant, laužiant plaštaką. Taip šis kaulas gali lūžti ir griūnant, ar nuo spyrio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku.
Teismas netiki kaltinamojo I. B. parodymais, kad ne jis išprovokavo konfliktą, jog jis neįžeidinėjo G. B. ir liudytojų D. J. bei B. U., kad nesudavė G. B. per ranką, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad I. B. smūgiavo nukentėjusiajam nesiekdamas jį sužaloti, bet išmušti iš rankų alaus butelį, kurį G. B. nešėsi į savo kambarį, tai nepaneigia, kad dėl smūgio per ranką nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o suduodamas smūgį kaltinamasis suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamasis I. B. veikė netiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.
Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų liudytojų E. S. ir E. M. parodymais, kad išklausę konflikto dalyvių paaiškinimų, iš visos situacijos jie suprato, kad G. B., kuris su draugais parėjo namo, yra nukentėjęs, kaimynas I. B., kuris iškvietė policiją, yra konflikto kaltininkas.
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, išanalizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusio ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, I. B. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat įvertinus nukentėjusio bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamojo I. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Skirtina bausmė
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę I. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant I. B. asmenybę pažymėtina, jog jis administracine tvarka baustas, neteistas. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichinėmis ligomis neserga, dirba.
Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant žemesnį bausmės vidurkiui.
V. Civilinis ieškinys
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Nukentėjęs G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 5000 eurų neturtinės ir 1347,67 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 484,84 eurus bylos vedimo išlaidų ( b. l. 150–161).
Kaltinamasis I. B. su ieškiniu nesutinka.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo I. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam G. B. buvo diagnozuotas dešinio riešakaulio trikampio lūžis, jis patyrė daug nepatogumų, jam buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs G. B. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas dalinai ir kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinas 1000, 00 eurų.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Taip pat nukentėjęs patyrė 1347,67 eurų turtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veiksmų, laikotarpiu nuo 2022-03-10 iki 2022-04-20 jo dešinė ranka buvo sugipsuota taip eliminuojant jos funkcionalumą, dėl ko nukentėjusysis visą šį laikotarpį negalėjo dirbti ir taip užsidirbti pragyvenimui, taip patirdamas turtinę žalą (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusysis G. B. teismui pateikė įrodymus šiai žalai pagrįsti (b. l 153–161). Teismas sprendžia, kad ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusio reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas už advokato paslaugas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, pridėdamas prie bylos kvitą (b. l. 160).
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintina.
Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam G. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti dalinai. Iš I. B. priteisti nukentėjusiam G. B. 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei, 1347,67 (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis ir 67 ct) eurų turtinės žalos ir 484,84 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturi ir 84 ct) eurų proceso išlaidų už advokato paslaugas.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.