Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. atstovės advokatės A. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskiriant bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 18 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas, bausmę atlikęs 2013 m. spalio 7 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė rizika pakartotinio nusikalstamumo. Nors nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Nuteistasis paskutiniu nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę raštiškai nesikreipė dėl įsidarbinimo galimybių. Nuteistasis tik žodžiu komunikavo su Resocializacijos skyriaus specialistų dėl galimybės pradėti darbinę veiklą pataisos namuose. Be to, jis anksčiau teismo teistas, tačiau tai į takos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje įvertinusi šias aplinkybes, padarė išvadą, kad negalima spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Nuteistojo E. Ž. atstovė advokatė A. R. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių nurodytų motyvų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šie straipsnio 1,2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Taigi, nuteistasis E. Ž. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo pagrindus. Skunde akcentuojama faktą, jog komisija tikėtina sumaišė asmenis ir išnagrinėjo ne to asmens situaciją, nes visas charakterio aprašymas yra nebūdingas nuteistajam. Jis su psichologu bendravo tik vieną kartą, atvykęs į pataisos namus, kur buvo nurodyti visai kitokie charakterio požymiai. Daugiau niekada su jokiu psichologu jis nebendravo. Nuteistasis į jokį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą kviestas nebuvo, todėl neaišku, kas ir kada jį atliko. Taip pat neaišku, kodėl nuteistojo nusikalstamos veikos rizikos koeficientas nėra sumažėjęs, nes jis niekada nėra baustas drausmine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų. Komisija nesugebėjo įvertinti ir tai, kad nuteistasis dalyvauja visose veiklose, turi virš trisdešimt diplomų. Negana to, jo šeimas – mažametė dukra A. Ž. su motina S. M. dėl nuteistojo, siekiant išlaikyti socialinius ryšius, persikėlė gyventi į Lietuvą nuo šių metų gegužės mėnesio. Taip pat nuteistasis patvirtino tėvystę dukros atžvilgiu, kas rodo, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, artimai bendrauja su motina. Skundžiamame nutarime melagingai nurodoma, kad nuteistasis nesikreipė dėl darbo, tačiau tai netiesa, yra pateikiami rašytiniai įrodymai, kurie paneigia šiuos teiginius. Nuteistasis pripažįsta savo įvykdytą veiką, gailisi dėl jos, tačiau tai taip pat neatsispindi skundžiamame nutarime, be to prieš posėdį su nuteistuoju nebendravo joks psichologas, nors privalėjo tai padaryti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, atlygino žalą valstybinei ligonių kasai, tačiau komisija šio fakto nematė arba nenorėjo matyti. Komisija nevertino ir tai, kad nuteistasis vykdė visus įpareigojimus, t. y. pataisos namuose dirbti arba mokytis. Nuteistasis papildomai kreipėsi ir dėl darbo, tačiau darbo pagal jo kvalifikaciją pataisos namuose nėra. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta ir tai, kad komisijos posėdyje dalyvavo nuteistojo advokatė A. R., kuri, komisijai, priimant sprendimą, buvo paprašyta išeiti iš posėdžio, nors įstatyme nėra nurodyta, kad sprendimai priimami slaptai. Nuteistasis taip pat dalyvavo ir sėkmingai baigė grupinius užsiėmimus, o per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį du kartus buvo skatintas, skirtos paskatinimo priemonės. Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta 2013 metais, po to jokios nusikalstamos veikos jis neįvykdė, o sukūrė šeimą, augina mažametę dukrą, iki suėmimo turėjo pastovų darbą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jis stengiasi mažinti savo nusikalstamą veiką, vykdo visus įpareigojimus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nėra nei karto baustas drausmine tvarka, laisvėje turės gyvenamąją vietą, rūpinsis šeima, turės darbą. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam E. Ž. yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, mokosi suvirintojo specialybės, išreiškia aukštą motyvaciją dirbti pataisos namuose, žodžiu kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, tačiau dėl vietų trūkumo nebuvo įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo E. Ž. atstovės advokatės A. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. nuteistasis vieną kartą buvo paskatintas (2021 m. lapkričio 18 d. už gerą elgesį). Taip pat nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas. Taigi teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors E. Ž. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą programose, tačiau pagal „OASys“ metodiką E. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi nuo paskutinio vertinimo, kuris atliktas 2021 m. vasario 12 d., taip pat egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nors nuteistajam nustatyti nusikalstamą elgesį mažinantys apsauginiai veiksniai – pastovi bei patvirtina gyvenamoji vieta ir glaudūs ryšiai su šeimos nariais, tačiau nustatyta ir nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. kriminalinė istorija (6 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija; turi nestabilią darbo patirtį, buvo įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamo veikos, kurios priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms, padarymą, anksčiau teismo teistas, buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas, neišnykus teistumui padarė dabartinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis didžiąją dalį buvo dirbantis ir neturėjo finansinio nestabilumo laikotarpių ir nusikaltimai buvo daromi ne iš finansinio motyvo, tačiau jis anksčiau ne kartą teistas už vagystes, plėšimus, vėlesniais laikotarpiais nuolat tęsė analogiškas nusikalstamas veikas Lietuvoje. Taigi, ankstesnės nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos – pajamų siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, todėl nuteistasis ne visada gebėjo tinkamai valdyti savo finansinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl poreikio bendrauti su šeima, palaikyti ryšį su mažamete dukra, savaime nelemia sprendimo taikyti lygtinį paleidimą. Neabejotina, kad artimi ryšiai su šeima, jų palaikymas, gali būti faktoriumi, mažinančiu pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir nusikaltimų darymo metu E. Ž. būnant laisvėje, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Nors šiuo metu nuteistojo požiūris yra kitoks, motyvuotas koreguoti savo elgesį korekcinėmis programomis bausmės atlikimo metu, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą skatintas, tačiau nuteistasis anksčiau buvo gana lengvabūdiškas, patiklus, bendravo su asmenimis, kurie palaiko kriminalinę subkultūrą, linkę daryti nusikaltimus, jam didelę įtaką darydavo aplinka. Teismas vertina, kad nuteistasis geba pakankamai kritiškai vertinti save bei savo elgesį, įžvelgia savyje trūkumus, kurie apsunkina jo socialinį funkcionavimą, tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo tam tikri emocinės gerovės ypatumai turi sąsajas su jo nusikalstamu elgesiu, kadangi nuteistojo kompensuojamas nepakankamas pasitikėjimas savimi, turimas sutrikimas, galimai skatina jo destruktyvaus elgesio raišką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad vertinant nuteistojo kriminalinį elgesį, jis dažniausiai yra susijęs su spontaniškais, neapgalvotais veiksmais, orientuojantis į tikėtiną naudą bei galimą savo asmeninių poreikių patenkinimą, ignoruojant galimas tolesnes savo elgesio pasekmes. Be to, nuteistasis neigia nusikaltimo įvykdymo faktą, jog liudininkas jį nurodė kerštaudamas, jog draugai tada darė įtaką nusikalsti, kas teismo vertinimu rodo, kad asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nuteistasis pats pripažįsta, kad jam yra būdingas savikontrolės bei savitvardos problemos, impulsyvios reakcijos, spontaniškumas, agresyvumas, ypatingai tuomet, kai jis siekdavo patenkinti savo poreikius. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išlieka itin riboti. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistas į pataisos įstaigą atvyko tik 2020 m. gruodžio 18 d., ir vertinant tai, kad praeityje nuteistasis jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo atveju laikytina, kad praėjo mažai laiko, jog sudarytų pagrindą manyti, kad jis iš tikrųjų laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. Ž. atstovės advokatės A. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. atstovės advokatės A. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.