Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčiai aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusiai, turinčiai du vaikus, dirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. balandžio 21 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Ulonų g. 2, vairavo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pravažiuodama pro stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abi transporto priemones apgadino. Taip V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudžiusi stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abi transporto priemones apgadinusi, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apie eismo įvykį ji sužinojo tik po to, kai buvo iškviesta į policiją. Anksčiau nieko nepajautė. Kai automobiliai buvo sustatyti matavimams, tik tada suprato, jog akivaizdu, kad nubraukta. Negali neigti, kad to nebuvo, tačiau dėl pasišalinimo gali paaiškinti, kad nejautė nei smūgio, nei garso. Vėliau šiek tiek prisiminė situaciją, jog buvo prie VMI Ulonų gatvėje, automobilį pasistatė netoli įėjimo, buvo gal 4-5 vieta. Išvažinėjant iš stovėjimo vietos, kiek pamena, už jos buvo skersai pastatytas automobilis, gale laukė kitas automobilis, kuris norėjo įvažiuoti į jos vietą. Buvo labai daug žmonių, išmanevravo ne iš pirmo karto atbuline eiga. Kai ji įjungia atbulinį, pasigirsta kažkoks garsas, gal tuo metu taip ir sutapo. Nebuvo išlipusi iš automobilio. Nesuveikė automobilio signalizacija. Jos automobilis draustas. Policijoje bendravo su nukentėjusiuoju, matė, kad jo automobiliui šiek tiek nubrozdintas galinis sparnas. Jos neprašė atlyginti žalos, nežino, ar draudimas atlygino žalą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis J. T. parodė, kad jis buvo atvykęs į VMI deklaruoti pajamas, tai galėjo būti 2016 m. balandžio 21 d., apie 14 val., laukė eilėje, kol jį pakvies. Kažkas paskambino jam telefonu (kadangi ant jo automobilio yra užrašytas reklaminis pranešimas) ir pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo. Paskui jis pamatė, kad jo automobiliui yra įbrėžta, todėl jis iškvietė policiją. Jam išėjus į kiemą, liudytojas jam pasakojo, kad buvo įvažiuota į jo automobilį, liudytojas užsirašė kaltininko automobilio valstybinius numerius. Liudytojas pasakojo, kad jis, berods, sėdėjo mašinoje ir rūkė, pastebėjo, kaip kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Signalizacijos pas jį nėra ir ji nesuveikė. Jo mašina stovėjo gražiai pagal eiles, o kurie netelpa, tai buvo pasistatę per vidurį. Liudytojas buvo pasistatęs mašiną per vidurį, kažkur 5 metrų atstumu. Liudytojas sakė, kad vairuotoja nebuvo išlipusi, bandė išvažinėti, jai sunkiai gavosi, bet išvažiavo. Buvo nuvažiavęs į kaltininkės bendrovę, jam yra paskaičiuota 312 Eur dydžio žala, tačiau dar neišmokėta. Kol neatlyginta žala, automobilis netvarkytas. Jam svarbiausia, kad būtų atlyginta žala, pretenzijų neturi, supranta žmogiškai. Jo automobiliui buvo apgadintos galinės dešinės pusės durys, sparnas, galinis bamperis ir „kalpokai“ – rato dangtis. Jis pats dalyvavo automobilių sugretinimo metu, akivaizdžiai matėsi žali dažai, brėžimai, nežymus įlenkimas.

Teismo posėdyje liudytojas E. Č. parodė, kad laukdamas brolio prie VMI ir sėdėdamas mašinoje, atkreipė dėmesį į šalia buvusį automobilį. Buvo garsas, toks kaip šaižėjimas. Nuo apgadinto automobilio buvo 5 metrų atstumu. Greičiausiai buvo atsidaręs langą, nes buvo karšta ir jis rūkė. Išgirdęs garsą atsisuko ir pamatė nuvažiuojantį automobilį, kuris išvažinėjo. Kai tik išgirdo garsą, atsisuko, garsas dar kiek tęsėsi, automobilis išvažiavo. Pamatė, kad apgadintas automobilis buvo su lipdukais, todėl paskambino nurodytu numeriu ir pranešė apie įvykį. Automobilį, kuris nuvažiavo, vairavo moteris. Moteris sukinėjosi į šonus, žiūrėjo, kad išvažiuotų. Nežino, ar moteris sureagavo į garsą, variklis dirbo, gal galėjo ir neišgirsti. Vairuotoja neišlipo iš mašinos pasižiūrėti, signalizacija nesuveikė.

2016 m. gegužės 10 d. rašytiniame paaiškinime V. M. nurodė, kad automobilis su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji buvo atvykusi balandžio mėnesį (du kartus) į VMI (Ulonų g. 2) priklauso jos brolio vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį priparkuoti nebuvo problemų, tačiau išėjus iš VMI pastebėjo, kad už jos automobilio statmenai stovi baltos spalvos autobusiukas, kuriame vairuotojo nebuvo. Pradėjo atbuline eiga (sukant mašinos galą į dešinę) išvažinėti. Pavyko ne iš pirmo karto, nes gale jos automobilio jau laukė kitas automobilis. Po kelių minučių išsimanevravo sėkmingai. Kategoriškai tvirtina, kad jokio atsitrenkimo ar užkliudymo kitos transporto priemonės nebuvo, t. y. ji nepajuto ir neišgirdo jokio garso ar stuktelėjimo. Po kiek laiko (maždaug po savaitės) pastebėjo, kad mašina priekyje dešinėje pusėje po priekiniais žibintais yra nubrozdinta, baltos spalvos nubrozdinimai. Yra įsitikinusi, kad jos vairuojamam automobiliui kažkas „nubrozdino“ šoną, tačiau dėl to niekur nesikreipė (b. l. 12).

2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 21 d., dirbant kartu su tyrėja D. K., apie 14.49 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniaus mieste, Ulonų g. 2, automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadino kitą stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atvažiavęs į Valstybinę mokesčių inspekciją prisiparkavo automobilį parkavimosi aikštelėje ir nuėjo į VMI deklaruoti pajamas. Būnant pastato viduje, jam paskambino eismo įvykio liudytojas E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje įformintas eismo įvykis, nufotografuotas apgadintas automobilis ir jo apgadinimai (b. l. 3).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 21 d., 14.49 val. BPC gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ulonų g. 2, 10 min. bėgyje į stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas prisistatė J. T. (b. l. 4).

2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta – stovėjimo aikštelė, esanti Vilniuje, Ulonų g. 2, automobilio „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), padėtis po eismo įvykio, šiam automobiliui padarytų apgadinimų vieta (b. l. 5).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. T. (automobiliui apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis) (b. l. 6).

2016 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime J. T. nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 14 val. jis vairavo automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos, priklausantį jam. Važiavo į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau ir – VMI). Atvažiavęs į VMI stovėjimo aikštelę prisiparkavo ir nuėjo į VMI deklaruoti pajamų. Paskambino liudytojas, prisistatęs vardu E., pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis ir išvažiavo neišlipęs vairuotojas. Liudytojas užsirašė automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Liudytojas teigė, kad pasišalinęs automobilis stovėjo šalia jo, judėjo atbuline eiga. Surinkęs šiuos duomenis paskambino į pagalbos telefoną ir iškvietė policiją (b. l. 7).

2016 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime E. Č. nurodė, kad jis sėdėdamas savo automobilyje prie Vilniaus apskrities VMI, adresu Ulonų g. 2, pamatė atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Focus“, mėlynos spalvos, kuris sugadino kitą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis „Skoda Octavia“. Įvykio laikas apie 14.20 val. Automobilį vairavo apie 40 metų amžiaus moteris. Po susidūrimo nesustojo, neišlipo ir nuvažiavo (b. l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, jog automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. M. paaiškinimo matyti, jog automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. balandžio 21 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Ulonų g. 2, vairavo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos dvi transporto priemonės: automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir automobilis „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Ford Focus“ nubrozdintas priekinis bamperis ir po apdaila (apie 0,44 – 0,57 m. aukštyje), nubrozdinimo vietose likę pašaliniai baltos spalvos dažų likučiai. Žemiau esantys subraižymai su tiriamu eismo įvykiu nesusiję. Automobiliui „Skoda Octavia“ nubrozdintos galinės durelės, galinis sparnas, galinis bamperis ir jo apdaila dešinėje pusėje (apie 0,45 – 0,58 m. aukštyje). Sugadinimų vietose likę pašaliniai žalios spalvos dažai. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog jų kontaktuojamų dalių sugadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 14).

Iš foto lentelių matyti, jog juose užfiksuoti automobiliams „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti sugadinimai (b. l. 15-17).

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, jog vaizdo įrašo apie eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje 2016 m. balandžio 21 d. Ulonų g. 2, Vilniuje, pateikti nėra galimybės, kadangi baigėsi jo saugojimo laikas (b. l. 28).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, jog automobiliui „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl eismo įvykio paskaičiuota 312,30 Eur turtinė žala (b. l. 30-34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. M. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad apie eismo įvykį ji sužinojo tik po to, kai buvo iškviesta į policiją. Kai automobiliai buvo sustatyti matavimams, tik tada suprato, jog akivaizdu, kad nubraukta. Negali neigti, kad to nebuvo. Vėliau šiek tiek prisiminė situaciją, jog buvo prie VMI Ulonų gatvėje, automobilį pasistatė netoli įėjimo, buvo gal 4-5 vieta. Išvažinėjant iš stovėjimo vietos, kiek pamena, už jos buvo skersai pastatytas automobilis, gale laukė kitas automobilis, kuris norėjo įvažiuoti į jos vietą. Buvo labai daug žmonių, išmanevravo ne iš pirmo karto atbuline eiga. Policijoje bendravo su nukentėjusiuoju, matė, kad jo automobiliui šiek tiek nubrozdintas galinis sparnas. Analogiškus duomenis V. M. nurodė ir tyrimo metu rašytame paaiškinime, iš kurio, be kita ko, matyti, kad automobilis su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji buvo atvykusi balandžio mėnesį (du kartus) į VMI (Ulonų g. 2) priklauso jos brolio vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį priparkuoti nebuvo problemų, tačiau išėjus iš VMI pastebėjo, kad už jos automobilio statmenai stovi baltos spalvos autobusiukas, kuriame vairuotojo nebuvo. Pradėjo atbuline eiga (sukant mašinos galą į dešinę) išvažinėti. Pavyko ne iš pirmo karto, nes gale jos automobilio jau laukė kitas automobilis. Po kiek laiko (maždaug po savaitės) pastebėjo, kad mašina priekyje dešinėje pusėje po priekiniais žibintais yra nubrozdinta, baltos spalvos nubrozdinimai. (b. l. 12). Taigi V. M. pripažįsta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu ji vairavo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pripažįsta ir tai, jog manevruodama galėjo kliudyti stovėjusį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Be V. M. parodymų bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo J. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, jog jis buvo atvykęs į VMI deklaruoti pajamas, tai galėjo būti 2016 m. balandžio 21 d., apie 14 val., laukė eilėje, kol jį pakvies. Kažkas paskambino jam telefonu (kadangi ant jo automobilio yra užrašytas reklaminis pranešimas) ir pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo. Paskui jis pamatė, kad jo automobiliui yra įbrėžta, todėl jis iškvietė policiją. Jam išėjus į kiemą, liudytojas jam pasakojo, kad buvo įvažiuota į jo automobilį, liudytojas užsirašė kaltininko automobilio valstybinius numerius. Liudytojas pasakojo, kad jis, berods, sėdėjo mašinoje ir rūkė, pastebėjo, kaip kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Signalizacijos pas jį nėra ir ji nesuveikė. Jo mašina stovėjo gražiai pagal eiles, o kurie netelpa, tai buvo pasistatę per vidurį. Liudytojas buvo pasistatęs mašiną per vidurį, kažkur 5 metrų atstumu. Liudytojas sakė, kad vairuotoja nebuvo išlipusi, bandė išvažinėti, jai sunkiai gavosi, bet išvažiavo. Buvo nuvažiavęs į kaltininkės bendrovę, jam yra paskaičiuota 312 Eur dydžio žala, tačiau dar neišmokėta. Jo automobiliui buvo apgadintos galinės dešinės pusės durys, sparnas, galinis bamperis ir „kalpokai“ – rato dangtis. Jis pats dalyvavo automobilių sugretinimo metu, akivaizdžiai matėsi žali dažai, brėžimai, nežymus įlenkimas; taip pat 2016 m. balandžio 21 d. rašytinis J. T. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 14 val. jis vairavo automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos, priklausantį jam. Važiavo į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau ir – VMI). Atvažiavęs į VMI stovėjimo aikštelę prisiparkavo ir nuėjo į VMI deklaruoti pajamų. Paskambino liudytojas, prisistatęs vardu E., pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis ir išvažiavo neišlipęs vairuotojas. Liudytojas užsirašė automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Liudytojas teigė, kad pasišalinęs automobilis stovėjo šalia jo, judėjo atbuline eiga. Surinkęs šiuos duomenis paskambino į pagalbos telefoną ir iškvietė policiją (b. l. 7); liudytojo E. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad laukdamas brolio prie VMI ir sėdėdamas mašinoje, atkreipė dėmesį į šalia buvusį automobilį. Buvo garsas, toks kaip šaižėjimas. Nuo apgadinto automobilio buvo 5 metrų atstumu. Greičiausiai buvo atsidaręs langą, nes buvo karšta ir jis rūkė. Išgirdęs garsą atsisuko ir pamatė nuvažiuojantį automobilį, kuris išvažinėjo. Kai tik išgirdo garsą, atsisuko, garsas dar kiek tęsėsi, automobilis išvažiavo. Pamatė, kad apgadintas automobilis buvo su lipdukais, todėl paskambino nurodytu numeriu ir pranešė apie įvykį. Automobilį, kuris nuvažiavo, vairavo moteris. Moteris sukinėjosi į šonus, žiūrėjo, kad išvažiuotų. Nežino, ar moteris sureagavo į garsą, variklis dirbo, gal galėjo ir neišgirsti. Vairuotoja neišlipo iš mašinos pasižiūrėti, signalizacija nesuveikė; taip pat 2016 m. balandžio 21 d. rašytinis E. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis sėdėdamas savo automobilyje prie Vilniaus apskrities VMI, adresu Ulonų g. 2, pamatė atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Focus“, mėlynos spalvos, kuris sugadino kitą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis „Skoda Octavia“. Įvykio laikas apie 14.20 val. Automobilį vairavo apie 40 metų amžiaus moteris. Po susidūrimo nesustojo, neišlipo ir nuvažiavo (b. l. 8); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. balandžio 21 d., 14.49 val. BPC gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ulonų g. 2, 10 min. bėgyje į stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas prisistatė J. T. (b. l. 4); rašytinis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. balandžio 21 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Ulonų g. 2, vairavo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 21 d., dirbant kartu su tyrėja D. K., apie 14.49 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniaus mieste, Ulonų g. 2, automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadino kitą stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atvažiavęs į Valstybinę mokesčių inspekciją prisiparkavo automobilį parkavimosi aikštelėje ir nuėjo į VMI deklaruoti pajamas. Būnant pastato viduje, jam paskambino eismo įvykio liudytojas E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje įformintas eismo įvykis, nufotografuotas apgadintas automobilis ir jo apgadinimai (b. l. 3); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtos dvi transporto priemonės: automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Ford Focus“ nubrozdintas priekinis bamperis ir po apdaila (apie 0,44 – 0,57 m. aukštyje), nubrozdinimo vietose likę pašaliniai baltos spalvos dažų likučiai. Žemiau esantys subraižymai su tiriamu eismo įvykiu nesusiję. Automobiliui „Skoda Octavia“ nubrozdintos galinės durelės, galinis sparnas, galinis bamperis ir jo apdaila dešinėje pusėje (apie 0,45 – 0,58 m. aukštyje). Sugadinimų vietose likę pašaliniai žalios spalvos dažai. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog jų kontaktuojamų dalių sugadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 14); foto lentelės, iš kurių matyti, jog juose užfiksuoti automobiliams „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti sugadinimai (b. l. 15-17); VĮ „Regitra“ pateikta informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog V. M., vairuodama automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abi transporto priemones apgadino. Ši V. M. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudžiusi stovintį automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abi transporto priemones apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį ji sužinojo tik policijoje. Pasak V. M., ji norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, aplinkui buvo daug automobilių, tai padaryti jai buvo sunku, todėl pavyko ne iš pirmo karto, išvažiavo atbuline eiga, jungiant atbulinį, pasigirsta kažkoks garsas, gal sutapo. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį matęs liudytojas E. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog girdėjo automobilių kontakto garsą, kuris priminė šaižėjimą, tačiau taip pat paaiškino, jog nežino, ar moteris sureagavo į garsą, variklis dirbo, gal galėjo ir neišgirsti. Pažymėtina, jog V. M. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymais, taip pat pačios V. M. parodymais nustatyta, jog aikštelėje buvo pilna mašinų, buvo sunku manevruoti, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo ji iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojui, kuris įvykį stebėjo iš stovinčio automobilio, kurio langas, liudytojo teigimu, greičiausiai buvo pravertas, nes jis rūkė, be to, lauke buvo karšta. Pagrindą manyti, jog V. M. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdama tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jos elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog V. M. nebuvo išlipusi iš automobilio, jo neapžiūrėjo, po eismo įvykio nebandė paslėpti automobiliui padarytų apgadinimų, taigi nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Iš byloje esančių duomenų bei V. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jos vairuoto automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu galiojo, be to jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. veiksmai jai pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog V. M. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. M. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebausta. V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

V. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

V. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16057805935 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.