- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-250-265/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06190-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- I. G., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams I. G. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. G. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20 435,67 Eur nuostolių atlyginimą, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 793,07 Eur dydžio žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovas taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymus išduoti ieškovui liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš kredito įstaigos bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas be kitų trūkumų nustatė, kad ieškovas už ieškiniu reiškiamus reikalavimus turėtų sumokėti 793 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog jis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, apie jam skirtus vaistus, deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę, tačiau teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai apie ieškovui mokamas išmokas, taip pat ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad nesant šių duomenų nėra galimybės spręsti, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, o 793 Eur dydžio žyminio mokesčio suma jam yra didelė ir visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas pablogintų jo turtinę padėtį bei apribotų ieškovo teisę kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepagrįstai nutartyje nurodė, jog byloje trūksta blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Ieškovas yra pensininkas, jo gaunamos pajamos yra minimalios, dėl ilgo bylinėjimosi proceso jis patyrė didelių nuostolių. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamai bylai reikšmingi įrodymai yra išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-67-323/2016.
4. 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
6. Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis bei duomenis iš viešų registrų konstatavo, jog ieškovas duomenis apie savo turtinę padėtį teikė selektyviai, t. y. teismui yra pateikti tik duomenys apie parduotą turtą bei ieškovo sveikatos būklę, tačiau nėra pateikti duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės santaupas, turimas lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose, sutuoktinei priklausantį butą, kuriame ieškovas nurodo, jog gyvena, ir pan.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kartu su ieškiniu teismui yra pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas, tačiau jis yra pateiktas už praėjusį laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ir neparodo dabartinės ieškovo finansinės padėties. Taip pat teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, apie ieškovui mokamas išmokas, duomenys apie tai, ar ieškovas turi nekilnojamojo ar kito turto arba gauna kokias nors pajamas ar išmokas Jungtinėje Karalystėje, į kurią yra deklaravęs savo išvykimą.
8. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje sugebės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, kitaip tariant, nepagrindė antrosios būtinosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos. Be to, teismo vertinimu, bylos duomenys įrodo, kad ieškovas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, o ši aplinkybė teismų praktikoje vertintina kaip įrodymas, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Žyminio mokesčio atidėjimo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas nėra įvykdęs CPK 84 straipsnyje įtvirtintos pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumas.
9.2 Ieškovas neprašo teismo visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio pateikiant ieškinį teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas nebus pajėgus sumokėti žyminio mokesčio. Registrų duomenys ir įrodymai, esantys civilinėje byloje Nr. 2-67-323/2016, įrodo ir pagrindžia antrąją būtinosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygą.
9.3 Ieškovas, deklaravęs išvykimą į užsienį, Lietuvoje valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos negali tikėtis, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl sutarties su advokatu nėra tas dėmuo, kuris patvirtina ar paneigia besikreipiančio į teismą asmens ne itin sunkią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad žyminio mokesčio atidėjimo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje ir pažymi, kad byloje esančių duomenų pakanka teismui įsitikinti, jog tik šiuo metu ieškovas nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį.
15. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK nuostatos numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).
16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys būtų atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
17. Bylos duomenimis, ieškovo pareikšto ieškinio suma sudaro 26 435,67 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 793 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė, jog ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami žyminio mokesčio atidėjimo klausimui išspręsti ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovui mokamas išmokas, taip pat ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, nustatė, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo poreikį ieškovas grindė aplinkybėmis, kad jis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, gaunantys minimalias pajamas, ieškovas jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl sveikatos būklės ieškovui yra būtina nuolatinė priežiūra ir gydymas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nėra įvykdęs CPK 84 straipsnyje įtvirtintos pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumas. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovo pateikti įrodymai galbūt nėra pakankami blogai asmens turtinei padėčiai konstatuoti, galėtų būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau tai nelaikytina procesinio dokumento trūkumu.
19. Taip pat pastebėtina, jog nei kartu su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, nei su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties apeliantas jokių papildomų jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Todėl įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje pateiktas išvadas ir nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, bei įpareigojo ieškovą pakartotinai pateikti papildomus blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus.
20. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodytų įrodymų nepateikimą vertino kaip ieškinio trūkumus ir jiems pašalinti taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti. Ieškovo V. S. (V. S.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.