Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. M. (J. M. ) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., J. M. automobilis „Opel Kadet“, v/n XXX konfiskuotas.

J. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkricio 2 d. apie 18 val., (duomenys neskelbiami) kaime, iš neaptvertos naujai statomu namu teritorijos, pagrobe svetima, priklausanti uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „A“, dideles vertes turta – pneumatini betonavimo siurbli „Putzmeister werk aichtal“, kurio verte 100300 litu, su dviem reklaminiais plakatais, kuriu bendra verte 400 Lt bei dviem darbiniu rubu komplektais (kombinezonas, švarkas, striuke su KUB „A“ logotipais) – 400 Lt, iš viso bendroves turto už 100900 Lt.

Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti ir sušvelninti jam paskirta bausme.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo jam paskirtos bausmes rušimi ir dydžiu. Teigia, kad teismas, skirdamas bausme neatsižvelge i tai, jog jis del ivykdyto nusikaltimo prisipažino pilnai, nuoširdžiai del to gailisi, padejo ikiteisminio tyrimo pareigunams atskleisti nusikaltima, pilnai atlygino nusikaltimu padaryta žala, yra jauno amžiaus, nenustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ir netaike Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatu. Apelianto teigimu, bausmes tikslai gali buti pasiekti jam neskiriant laisves atemimo bausmes ar skiriant žymiai švelnesne bausme. Tvirtina, kad jis, budamas 5 menesius suimtas, del ivykdyto nusikaltimo padare išvadas ir nori keisti gyvenima, testi pradetus mokslus, ko negaletu padaryti, jeigu butu paskirta dveju metu laisves atemimo bausme. Atkreipia demesi i tai, kad jis, pagrobdamas svetima turta, nežinojo turto vertes, prašo šia aplinkybe, skiriant bausme, taip pat ivertinti.

Teismo posedyje apeliacine tvarka prokurore praše atmesti nuteistojo apeliacini skunda, gyneja praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda.

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinejo byla ir prieme pagrista nuosprendi, teisingai J. M. veika kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dali. Ta aplinkybe, kad J. M. nebuvo žinoma konkreti pagrobto turto verte, veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Byloje surinktais irodymais nustatyta, to savo apeliaciniame skunde negincija ir pats nuteistasis J. M. , kad jis pagrobe svetima, priklausanti UAB ,,A“, turta – pneumatini betonavimo siurbli su dviem reklaminiais plakatais bei dviem darbiniu rubu komplektais, kurio verte yra 100900 Lt, tai yra viršija 250 MGL. Baudžiamaja atsakomybe už vagyste istatymu leidejas diferencijuoja priklausomai nuo tycios kryptingumo bei pagrobto turto vertes. Svetimo turto pagrobimas vagystes budu, kai turto verte viršija 250 MGL, sudaro Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudeti ir užtraukia baudžiamaja atsakomybe. Todel laikyti, kad Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalis J. M. veikai pritaikyta netinkamai, kolegijai nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas už ši nusikaltima J. M. paskyre bausme - laisves atemima dvejiems metams. Nuteistasis J. M. teigia, kad teismas, nustatydamas bausmes ruši bei dydi, neatsižvelge i tai, jog jis prisipažino kaltu, del ivykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pilnai atlygino nusikaltimu padaryta žala, yra jaunas, todel paskyre neteisinga bausme. Kolegijos nuomone, šis apelianto teiginys, nepagristas. Skirdamas bausme pirmosios instancijos teismas bendruju bausmiu skyrimo pagrindu nepažeide ir individualizuodamas bausme, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelge i J. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe (prisipažino padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi) ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (J. M. anksciau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, ne karta baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus), ir, ivertines šiu aplinkybiu visuma, parinko bausmes ruši ir dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustate J. M. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu ir buvo visi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai, J. M. paskyre bausme, mažesne negu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis, tai yra dvejus metus laisves atemimo. Nagrinejamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalimi, J. M. su laisves atemimu nesusijusios bausmes negalejo skirti, nes tokia bausmes rušis, esant mineto baudžiamojo istatymo numatytame straipsnyje salygoms, gali buti paskirta tik tada, kai ji numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo nuteistas, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalis, pagal kuria J. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas, numato vienintele bausmes ruši – laisves atemima, todel teismas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatu, reikalaujanciu skirti ne didesne, kaip straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos bausmes vidurkis, laisves atemimo bausme, nepažeide.

Teismo nuosprendžiu J. M. motyvuotai parinktas tinkamas bausmes dydis. Nors J. M. prisipažino padares nusikaltima ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nera nustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu ir tai yra svarbios aplinkybes i kurias turi buti atsižvelgiama skiriant bausme, taciau jos negali buti prioritetines ir nulemti bausmes skyrima ar nuvertinti kitu istatymo reikalavimu bei visuomenes intereso reikšme teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo istatymo nuostatos, reglamentuojancios bausmes skyrima, konkrecioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todel kiekvienos iš ju reikalavimai turi buti nuosekliai vykdomi, ivertinant kiekviena nustatyta aplinkybe atskirai, o taip pat ir bendra ju visuma. J. M. prisipažino padares nusikaltima ir gailisi, taciau padare nusikaltima priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai, anksciau jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, ne karta baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturejo teiseto pragyvenimo šaltinio, tai rodo kaltininko padidinta pavojinguma visuomenei, nenora atsisakyti nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde deklaruojamas nuteistojo noras mokytis bei pakeisti gyvenimo buda i geraja puse nera pagristas jokiais realiais irodymais - priešingai byloje esantys faktiniai duomenys, apibudinantys kaltininko asmenybe bei jo padarytos veikos pobudi, rodo nuteistojo J. M. nenora atsisakyti nusikalstamos veikos ir testi mokslus. Iš byloje esancio (duomenys neskelbiami) profesinio mokymo centro Transporto ir verslo skyriaus rašto matyti, kad J. M. antrame kurse pradejo praleidineti užsiemimus, po grupes vadoves ir socialines pedagoges pokalbiu su J. M. situacija del lankomumo nepagerejo. Treciame kurse J. M. buvo suteiktos akademines atostogos, jis 2005 m. gruodžio 13 d. turejo grižti ir testi mokslus, taciau nuo gruodžio 13 d. nedalyvavo ne viename teoriniame ir praktiniame užsiemime (t.2, b.l. 129). 2005 m. lapkricio 2 d. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kuri pirmosios instancijos teismas anksciau minetu nuosprendžiu, J. M. nuteise. Esant tokioms aplinkybems, kolegija laiko, kad paskirtoji bausme J. M. nera per griežta ir ja daugiau švelninti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacini skunda atmesti.