- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-933-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00768-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Atsakovas
- „Promus statyba“
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Sabelus"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Promus statyba“ atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Juniver“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl 2023 m. birželio 22 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Promus statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Juniver“, uždaroji akcinė bendrovė „Sabelus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Promus statyba” 2023 m. birželio 22 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo tik vienas kreditorius – UAB „Sabelus“, turintis 100 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos, ir kuriame balsų dauguma („už“– 100 proc.) 1-uoju darbotvarkės klausimu nutarta vykdyti BUAB „Promus statyba“ bankroto procesą ne teismo tvarka, kitais darbotvarkės klausimais nutarta bankroto administratoriumi paskirti UAB „Juniver“ ir išspręsti kitus su bankroto procesu susijusius klausimus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2023 m. birželio 22 d. BUAB „Promus statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir nutraukti BUAB ,,Promus statyba” bankroto procesą ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad minėtu nutarimu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, viena vertus, draudžiančios bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, kai juridinio asmens atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas, kita vertus, reglamentuojančios tokio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką bei numatančios reikalavimą apie šaukiamą susirinkimą informuoti visus kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino – pripažino neteisėtais ir negaliojančiais visus 2023 m. birželio 22 d. BUAB ,,Promus statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutarė nutraukti BUAB ,,Promus statyba“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
4. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2023 m. sausio 18 d. buvo pradėtas mokesčių mokėtojos BUAB „Promus statyba“ mokestinis tyrimas. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog 2023 m. birželio 22 d. vykusio BUAB „Promus statyba“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, metu bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas mokestinis tyrimas, t. y. 2023 m. sausio 18 d. pradėto mokestinio tyrimo procesas dar nebuvo pasibaigęs, kadangi BUAB „Promus statyba“ atžvilgiu mokesčių administratoriaus 2022 m. birželio 6 d. pranešimu buvo nustatyti tam tikri siūlymai bei įpareigojimai, nebuvo pasibaigęs jų įgyvendinimo procesas, egzistavo prielaidos mokestinio patikrinimo atlikimui. Tai reiškia, kad egzistavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kuriai esant bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka apskritai yra negalimas. Dėl šios priežasties 2023 m. birželio 22 d. nutarimas pradėti BUAB „Promus statyba“ bankroto procesą ne teismo tvarka, jo priėmimo metu tebesant ir nepasibaigus mokestinio tyrimo procesui, tuo pačiu nesant mokesčių administratoriaus sutikimui dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, vertintinas kaip prieštaraujantis minėtai imperatyviai įstatymo normai.
5. Kreditorių susirinkimo 2023 m. birželio 22 d. nutarimo priėmimo metu jau egzistavo BUAB „Promus statyba“ mokestinė nepriemoka, susijusi su pačios BUAB „Promus statyba“ vėliau deklaruoto 36 679 Eur pelno mokesčio nesumokėjimu į valstybės biudžetą, o VMI duomenimis – ir prievolė sumokėti 3 842,89 Eur pelno mokesčio delspinigius bei 4,05 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigius, įmonei laiku nedeklaravus ir nesumokėjus šių mokesčių už 2021 mokestinius metus. Taigi, 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo metu VMI, kaip mokesčių administratorius, atstovaujantis valstybę, jau buvo BUAB „Promus statyba“ kreditoriumi, ir BUAB „Promus statyba“ neabejotinai buvo ir negalėjo būti apie tai nežinoma.
6. Apie numatomą 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimą, kaip matyti iš BUAB „Promus statyba“ 2023 m. gegužės 30 d. pranešimo, buvo informuotas tik vienas kreditorius – UAB „Sabelus“, ir tik jis vienas jame dalyvavo bei balsavo. VMI apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę informuota nebuvo, jai nebuvo pasiūlyta susidaryti susitarimą dėl pagalbos, atitinkamai jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime visais jo darbotvarkės klausimais, įskaitant ir dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios nemokumo proceso iniciavimo, kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių informavimo teisės normos, tuo pačiu pareiškėjos VMI, kaip kreditorės, teisės ir interesai, kas taip pat sudaro teismui pagrindą 2023 m. birželio 22 d. nutarimą pradėti BUAB „Promus statyba“ bankroto procesą ne teismo tvarka, kaip ir visus kitus šiame kreditorių susirinkime priimtus išvestinius nutarimus, vertintini kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Promus statyba“ (toliau – ir apeliantė), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB ,,Juniver“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo dieną VMI buvo apeliantės kreditore, kadangi tuo metu apeliantė neturėjo įsiskolinimo VMI – pradelsti mokėjimai buvo padengti dar 2023 m. birželio 21 d. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad 2023 m. birželio 22 d., t. y. kreditorių susirinkimo dieną nebuvo apeliantės kreditorė, todėl apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir nebuvo informuota.
Šalies argumentai
2.2. Skola VMI susiformavo tik 2023 m. birželio 27 d., t. y. po to, kai apeliantę atstovaujantis nemokumo administratorius pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją. Šią aplinkybę skunde nurodo ir VMI, prieštaraudama savo teiginiams apie tai, kad jau 2023 m. birželio 22 d. buvo apeliantės kreditore.
2.3. Apeliantės mokestinis tyrimas buvo pabaigtas dar 2023 m birželio 6 d. ir apie tai ji buvo informuota pranešimu. Taigi, 2023 m. birželio 22 d. apeliantės atžvilgiu nebuvo vykdomas mokestinis tyrimas ar patikrinimas, todėl JANĮ 11 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Duomenų apie pradėtą mokestinį patikrinimą VMI nepateikė.
2.4. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai, įrodo aplinkybę, kad kreditorių susirinkimo dieną apeliantė neturėjo jokių prievolių VMI.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad apeliantės mokestinė nepriemoka 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo metu jau egzistavo, todėl VMI neabejotinai buvo apeliantės kreditorė.
3.2. Pareigos apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, atsiradusius įstatymo pagrindu ir nustatytu terminu, netinkamas vykdymas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatas, nepaneigia mokestinės nepriemokos nebuvimo kreditorių susirinkimo dienai. Aplinkybė, kad, dėl apeliantės pavėluotos pateikti patikslintos pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus (bendrovė pelno mokesčio deklaraciją patikslino praėjus 7 dienoms nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos) mokestinė prievolė nebuvo Mokesčių apskaitos sistemoje, t. y. VMI duomenų informacinėje sistemoje, nepaneigia fakto, kad ji turėjo faktinę vykdytiną mokestinę nepriemoką, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs ir jai apie tai buvo neabejotinai žinoma. Būtent tai patvirtina VMI buvus kreditore apeliantės kreditorių susirinkimo dieną.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad mokestinė prievolė atsirado tik 2023 m. birželio 27 d. (patikslintos pelno mokesčio deklaracijos pateikimo dieną). Minimą dieną atsirado VMI teisė išieškoti mokestinę nepriemoką.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. VMI nuomone, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog kreditorių susirinkimo dienai nebuvo vykdomas mokestinis tyrimas ir nebuvo pažeistos JANĮ 11 straipsnio nuostatos. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu apeliantės vadovas suvokė esant pradėtam mokestinio tyrimo inicijavimo procesui, t. y. žinojo apie numatomą mokestinio tyrimo atlikimą, nes VMI 2023 m. birželio 22 d. gavo apeliantės 2023 m. birželio 19 d. prašymą pratęsti terminą iki 2023 m. birželio 27 d. pateikti dokumentus mokestiniam tyrimui ir rekomendacijų įgyvendinimui.
3.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad VMI būdama kreditore apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę informuota nebuvo, jai nebuvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl pagalbos, atitinkamai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime visais jo darbotvarkės klausimais, įskaitant ir dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bei tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios nemokumo proceso ne teismo tvarka iniciavimo, kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių informavimo teisės normos, tuo pačiu pareiškėjos VMI, kaip kreditorės, teisės ir interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 157 6,21 Eur sumai; 2) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 152 1,92 Eur sumai; 3) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 156 1 939,91 Eur sumai; 4) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 155 6,64 Eur sumai; 5) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 154 1 783,68 Eur sumai; 6) 2023 m. birželio 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 153 109,02 Eur sumai.
3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apelianto finansinių įsipareigojimų įvykdymo, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
5. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog kreditorių susirinkimo dieną VMI jau buvo apeliantės kreditore ir nepagrįstai pripažino neteisėtais visus 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susitarimus bei nutraukė apeliantės bankroto procesą ne teismo tvarka. Apeliantės nuomone, skola VMI atsirado tik 2023 m. birželio 27 d., t. y. po to, kai apeliantę atstovaujanti nemokumo administratorė pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, taigi ji neturėjo pareigos informuoti VMI apie vyksiantį kreditorių susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
6. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ), JANĮ neapibrėžta įmonės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, galima daryti išvadą, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Nors kiekvienas asmuo, laikantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 5 straipsnis), kreditorius teismui turi pateikti pakankami duomenų, kurie leistų spręsti, jog jis yra skolininko kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
7. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal ĮBĮ nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020), taip pat aktualūs sprendžiant klausimą, kokius asmenis atsakovė privalo informuoti siekdama bankroto ne teismo tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
8. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-467/2023).
9. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VMI 2023 m. sausio 12 d. apeliantei pateikė pranešimą apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą (apeliantė su pranešimu susipažino 2023 m. sausio 16 d.). Pranešime buvo nurodyta, jog bus tikrinamas pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis bei prašoma pateikti mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. VMI 2023 m. birželio 6 d. apeliantei pateikė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodė rekomendacijas ir reikalavimus mokesčių bei įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, be kita ko, įpareigojo apeliantę per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti VMI reikalaujamus dokumentus, patikslintas atitinkamas mokesčių deklaracijas, sumokėti atitinkamus mokesčius į biudžetą. Įspėjo, kad per nurodytą terminą bei pasiūlytu būdu nepašalinus nurodytų trūkumų ir (ar) prieštaravimų, bus pradėtas mokestinis patikrinimas. Apeliantė 2023 m. birželio 22 d. pateikė VMI prašymą pratęsti terminą įgyvendinti mokesčių administratoriaus rekomendacijas, o 2023 m. birželio 22 d. įvyko apeliantės kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš šio susirinkimo Protokolo Nr. 1, jame dalyvavo vienas kreditorius – UAB ,,Sabelus“, kurios reikalavimo suma sudaro 100 proc. visų apeliantės finansinių reikalavimų. Pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta vykdyti apeliantės bankroto procesą ne teismo tvarka, kitais darbotvarkės klausimais nutarta nemokumo administratore paskirti UAB „Juniver“ ir išspręsti kitus su bankroto procesu susijusius klausimus. Apeliantė 2023 m. birželio 27 d. pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaruota į valstybės biudžetą mokėtino 36 679 Eur pelno mokesčio suma už 2021 mokestinius metus.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas ne teismo tvarka yra grįstas kolektyviniu kreditorių bendru sutarimu priimamais sprendimais, iš esmės eliminuojant teisminę tokių sprendimų priėmimo kontrolę. Šiuo atveju kreditoriumi turi būti laikomas kiekvienas asmuo, pagrįstai manantis, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus. Atitinkamai, siekianti bankrutuoti bendrovė kreditoriumi turi laikyti kiekvieną asmenį, potencialiai galintį jai pareikšti reikalavimus dėl prievolių vykdymo, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo dydžio. Todėl tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis, gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad apeliantė, prieš priimdama sprendimą sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas bankroto ne teismo tvarka iškėlimo klausimas, turėjo suvokti, jog VMI yra potenciali kreditorė ir atitinkamai ją informuoti apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą. Kaip matyti iš VMI 2023 m. birželio 6 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą turinio, mokestinė nepriemoka, susijusi su apeliantės deklaruoto 36 679 Eur pelno mokesčio nesumokėjimu į valstybės biudžetą, 3 842,89 Eur pelno mokesčio delspinigiais bei 4,05 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiais, apeliantei laiku nedeklaravus ir nesumokėjus šių mokesčių už 2021 mokestinius metus, susidarė jau 2022 metais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 6, 51, 53 straipsniais, pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos (birželio 15 d., jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais), pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos (nagrinėjamu atveju – pelno mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2022 m. birželio 15 d.). Atlikusi mokestinį tyrimą, VMI 2023 m. birželio 6 d. pranešime informavo apeliantę ne tik apie nustatytus deklaravimo trūkumus, bet ir apie į valstybės biudžetą mokėtinas sumas. Nors apeliantė akcentuoja, kad patikslintą deklaraciją pateikė tik 2023 m birželio 27 d., taip pat, jog įrašas apie mokestinę prievolę VMI Mokesčių apskaitos sistemoje, t. y. duomenų informacinėje sistemoje atsirado 2023 m. birželio 27 d., šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad apeliantė nepateikė teisingos pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus, turėjo faktinę vykdytiną mokestinę nepriemoką, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs ir jai apie tai buvo žinoma.
12. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad 2023 m. birželio 22 d. ji neturėjo jokių neįvykdytų prievolių VMI. Pasak apeliantės minėtą aplinkybę patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai. Kaip matyti, bendra 2023 m. birželio 21 d. apeliantės atliktų mokėjimų suma sudaro 3 847,38 Eur, taigi apeliantė sumokėjo 3 842,89 Eur pelno mokesčio delspinigius bei 4,05 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigius. Vis dėlto tai taip pat nepaneigia fakto, kad apeliantė jau 2022 m. birželio 16 d. turėjo faktinę vykdytiną mokestinę nepriemoką, susijusią su 2023 m. birželio 27 d. deklaruoto 36 679 Eur pelno mokesčio nesumokėjimu į valstybės biudžetą.
13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad apeliantės mokestinė nepriemoka 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo metu jau egzistavo, todėl VMI neabejotinai buvo apeliantės kreditorė. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė, neinformuodama VMI apie kreditorių susirinkimą, pažeidė imperatyvias nemokumo proceso ne teismo tvarka iniciavimo, kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių informavimo teisės normas bei VMI, kaip kreditorės, teises ir interesus.
14. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kreditorių susirinkimo dieną buvo vykdomas mokestinis tyrimas, todėl apeliantė pažeidė JANĮ 11 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bankroto procesą ne teismo tvarka. Teigia, kad mokestinis tyrimas buvo baigtas dar 2023 m. birželio 6 d., kai VMI apie atliktą mokestinį tyrimą informavo apeliantę pranešimu.
15. Bankroto procesą ne teismo tvarka reglamentuoja JANĮ 11 straipsnis. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).
16. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – VMI 2023 m. sausio 12 d. pranešimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą – 2023 m. sausio 18 d. buvo pradėtas apeliantės mokestinis tyrimas, siekiant nustatyti trūkumus ir (ar) prieštaravimus 2020-2021 metų laikotarpio pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Apeliantei pateikus dalį prašytų dokumentų, 2022 m. birželio 6 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą jai buvo pateikti tam tikri pasiūlymai, rekomendacijos ir reikalavimai mokesčių bei įmokų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo klausimais, be kita ko, nurodyta per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti VMI reikalaujamus dokumentus, patikslintas atitinkamas mokesčių deklaracijas, sumokėti atitinkamus mokesčius į biudžetą. Apeliantė taip pat buvo įspėta, kad per nurodytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų ir (ar) prieštaravimų, bus pradėtas mokestinis patikrinimas. VMI 2023 m. birželio 22 d. gavo apeliantės prašymą pratęsti terminą įgyvendinti mokesčių administratoriaus rekomendacijas, o 2023 m. birželio 27 d. pateikė patikslintą Pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaruota įmonės į valstybės biudžetą mokėtino 36 679 Eur pelno mokesčio suma už 2021 mokestinius metus.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad priešingai nei teigia apeliantė, kreditorių susirinkimo metu, kuomet buvo priimtas nutarimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, apeliantės atžvilgiu 2023 m. sausio 18 d. pradėtas mokestinis tyrimas buvo vis dar vykdomas. Apeliantei pateiktame 2023 m. birželio 6 d. pranešime buvo nustatytas konkretus terminas per kurį ji turėjo pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus, t. y. patikslinti deklaracijas, sumokėti atitinkamus mokesčius į biudžetą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės mokestinis tyrimas nepasibaigė tą pačią dieną, kai buvo surašytas pranešimas apie atliktą tyrimą (2023 m. birželio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad 2023 m. birželio 22 d. nutarimas pradėti apeliantės bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, buvo priimtas nepasibaigus mokestinio tyrimo procesui, taigi pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 1dalies 3 punkto nuostatas. Duomenų apie tai, kad buvo gautas mokesčių administratoriaus sutikimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, byloje pateikta nebuvo.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus, nepažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principų, o, apeliantei, jei ji ir toliau sieks bankrutuoti ne teismo tvarka, užtikrino sąlygas tolimesniam teisėtam, veiksmingam ir efektyviam bankroto procesui, kurio metu visų pirma skatinamas proceso dalyvių bendradarbiavimas.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.