- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 1-211-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22280-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Advokatai
- Karolina Rainytei-Andriukaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam T. S., jo atstovei, advokato padėjėjai Karolinai Rainytei-Andriukaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2023 m. birželio 18 d., apie 14 val. 45 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankose laikyto kūjo kotu vieną kartą trenkė į T. S. pilvo sritį, vėliau rankomis jį pastūmė, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į krūtinę bei, uždarydamas automobilio duris, pataikė į dešinės rankos dilbį, taip sukėlė nukentėjusiajam krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu ir skausmu šiose srityse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, apie 11.00 val., šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis atliko šaligatvio remonto darbus – ardė bordiūrą. Nukentėjusysis T. S. iškišo galvą pro langą ir paklausė kaltinamojo, ką jis čia daro. Kaltinamasis pasakė, kad jis nusileistų į apačią ir viską aptars. Nukentėjusysis nusileido, jis buvo agresyvus, filmavo viską, pradėjo kaltinamojo puolimą be žodžių. Kaltinamasis traukėsi, bet kai nukentėjusysis pradėjo trintis į jį pilvu, kaltinamasis jį pastūmė, tačiau tai nepadėjo, nukentėjusysis vėl jį puolė. Kaltinamasis išsitraukė iš mašinos plaktuką su ilgu kotu, norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį. Kaltinamasis atliko judesį nuo savęs, laikė plaktuką už galvos, o su kotu bandė pagąsdinti, stūmė link nukentėjusiojo pilvo srities. Plaktukas net neprilietė nukentėjusiojo, nes T. S. atsitraukė. Tačiau šis veiksmas taip pat nepadėjo. Kaltinamasis toliau dirbo, krovė bordiūro dalis, nukentėjusysis jį toliau filmavo. Tada nukentėjusysis užlindo už mašinos, kad būtų sužalotas, jis tai darė specialiai. Kaltinamasis specialiai mašinos durelių nedarė, tačiau uždarant dureles, nukentėjusysis palindo su pečiu, kad gautų smūgį. Nukentėjusysis yra nusipirkęs namą, prie kurio vyko įvykis, ir jis kartais provokacijas kelia, nori iškeldinti J. K., kuri yra to namo bendrasavininkė. Nukentėjusysis liepė nutraukti darbus kaltinamajam, tačiau kaltinamasis ne pas jį dirbo, o pas J. K., kuri prašė atlikti šiuos darbus. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne kaltinamojo veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis T. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. birželio 18 d. po pietų, buvo namie su mama, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą lauke. Pro langą pamatė, kad kaltinamasis su laužtuvais daužo tvorą. Nukentėjusysis jam pasakė, kad bendra žemė ir negalima griauti, jis kažką pasakė. Nukentėjusysis iš pradžių nufilmavo, nieko nesakė kol jis ardė, antrą kartą kai jau pasakė, jis toliau tęsė darbą. Nežinojo, ką daryti, paskambino į policiją ir nusileido į apačią, pradėjo kalbėti su juo. Jis žino, kad ten yra bendra nuosavybės dalis, nes matęs visus dokumentus, jis darė neteisėtus remontus, jis pats statybininkas, dirba nelegaliai, apsimeta, kad nieko nežino ir nesupranta, jau 10 metų prie to namo krapštosi. Nukentėjusysis jį įspėjo, kad nedarytų nieko, jis toliau tęsė, o nukentėjusysis laukė pareigūnų ir norėjo sustabdyti kaltinamąjį, kad nebūtų žalos. Nukentėjusysis jo nelietė, laukė šalia, bet jis vis tiek tęsė darbus. Kaltinamasis nukentėjusiajam pasakė eiti iš čia, nes „nukirs“, pasimosikavo rankomis. Nukentėjusysis pamatė, kad automobilyje yra griovimui skirta „kuvalda“, nukentėjusysis išsigando ir uždarė automobilio duris. Kaltinamasis paklausė, kodėl nukentėjusysis liečia jo mašiną, stumtelėjo nukentėjusįjį, atidarė duris, išsitraukė kūjį ir pasakė, kad trenks į „kiaušinius“. Kaltinamasis laikė „kuvaldos“ metalinę dalį, užsimojo ir nukentėjusiajam trenkė į pilvo sritį. Nukentėjusiajam tuo metu buvo šokas, adrenalinas, pajuto, kad kažkas buvo, bet toliau veiksme dalyvavo. Kaltinamasis toliau krovėsi išardytas dalis į automobilį, nukentėjusysis pasakė, kad iškvietė policiją, kad nebekrautų į mašiną, palauktų policijos ir išsiakins. Kaltinamasis toliau krovė ir nukentėjusysis atsistojo tarputyje tarp automobilio durų, kad jis nekrautų toliau detalių. Tada kaltinamasis paėmė to automobilio duris, už galo atsistojo ir iš visų jėgų stūmė link nukentėjusiojo, trenkė į dešinės rankos alkūnę. Rankoje nukentėjusysis laikė telefoną, buvo sulenkęs ranką ir tos durys jam teisiai į sąnarį ir pataikė. Paskui dar buvo smūgis iš kumščio į krūtinę. Po trenkimo jam durimis, nukentėjusysis paklausė kaltinamojo, ką jis čia daro, šis pasakė „eik vaikeli“, priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė nukentėjusiajam į krūtinę. Paskui kaltinamasis dar kartą užsimojo kūju ir pataikė nukentėjusiajam į petį. Po paskutinio smūgio kaltinamasis pasakė, kad toliau ardys kitą dieną, ir nuėjo į pirmą aukštą pas K.. Policija atvyko po 10 minučių. Kai atvyko policija, jis juokėsi, policininkui „špygas“ rodė, kad jis nieko nepadarys. Visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai patirti dėl kaltinamojo veiksmų. Smūgis dar buvo į petį kairėje pusėje, šioje vietoje nepajuto skausmo. Kai trenkė nukentėjusiajam iš „kuvaldos“, jis skausmo nepajuto. Skausmas pasijuto vėliau, kai pradėjo skaudėti pilvą. Liko mėlynė ant pilvo, ant rankos ir ant krūtinės. Visos mėlynės yra užfiksuotos. Nukentėjusysis dirba fizinį darbą, reikia kelti, tūpti ir dirba su stogais, jam skaudėjo pilvą ir ranką, kad net visą mėnesį buvo sunku kelti. Nukentėjusiojo veiklą sutrikdė šis įvykis, 4 dienas nieko negalėjo kelti, o paskui dirbo ir gyveno su skausmais. Nedarbingumo nebetęsė, nes reikėjo dirbti, su skausmu ir dirbo.
Liudytoja J. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. 2023 m. birželio 18 d. buvo su sūnumi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išgirdo bildėjimą, pasižiūrėjo, kad kaltinamasis kažką griauna metro atstumu nuo jų namo – jis su kastuvu kasė pamatus. Liudytoja išėjo į lauką ir paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad čia yra jų bendra žemė, neatsimena, ką kaltinamasis atsakė, be kasė toliau. Sūnus pasakė, kad baigtų, bet kaltinamasis nereagavo, sūnus tai kartojo daug kartų. Prie jų namo, apie du metrus nuo sienos stovėjo kaltinamojo mašina, autobuso tipo, durys atidarytos buvo per vidurį, durys stumdomo tipo, kaltinamasis į ją krovė bordiūrus. Sūnus pradėjo jį stabdyti. Kaltinamasis pasakė, kad sūnus trauktųsi nuo jo, nes jis kirs su tuo daiktu rankoje, ir trenkė liudytojos sūnui. Sūnus stovėjo prie mašinos durų, kad jis nekrautų plytų į mašiną ir kaltinamasis trenkė durimis sūnui, pataikė jam į ranką uždarant duris. Taip pat su tuo daiktu užsimojo ir trenkė, liudytoja matė, kad pataikė į pilvą. Daiktas panašus į kastuvą, kotas lyg medinis, ir gale kažkokia dalis, su kuria jis trenkė sūnui. Sūnus bandė užkirsti kelią krovimui, o kaltinamasis jį stumdė. Liudytoja stovėjo šone šalia, apie 2–3 metrus nuo jų. Daugiau aplinkui žmonių nebuvo. J. K. atsirado, kai atvažiavo policija, iki to laiko liudytoja jos nematė. Matė po įvykio mėlynes ant sūnaus pilvo, jis sakė, kad skauda pilvą, ranką, petį, dėl to važiavo pas gydytojus.
Liudytojas T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną dirbo policijoje. Koks buvo budėtojo pranešimas, nepamena, nuvykus į įvykio vietą, nepamena, kiek žmonių buvo. Nebuvo vienas ekipaže, tačiau neatsimena, su kuo dirbo. Priimdamas pareiškimą, surašo jį iš pareiškėjo žodžių. Pareiškėjas visada perskaito surašytą pareiškimą, gali jį dar papildyti ir pasirašo. Tarnybiniame pranešime nurodo visus asmenis, kurie buvo įvykyje. Priėmus pareiškimą, jį užregistruoja, pradeda ikiteisminį tyrimą. Su kokiais žmonėmis bendrauja įvykio vietoje, nurodo tarnybiniame pranešime. Šio įvykio metu, neatsimena, ar galėjo eiti per butus ir bendrauti su žmonėmis. Neatsimena, ar matė sužalojimus.
Liudytoja J. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis įvyko 2023 m. birželio mėnesį, tarp 10 ir 15 val. Liudytoja viduje tvarkėsi ir išgirdo iš viršaus T. S. balsą, jis klausė „ką jūs čia darote“. Liudytoja pasižiūrėjo pro langą, kaltinamasis jos prašymu seną pamatą išardė, buvo ardomos 50 metų senumo betono nuolaužos. Ten buvo bordiūras, prieš 50 metų jis turėjo paskirtį, dabar – ne. Į apačią nusileido T. S. ir pradėjo kaltinamąjį stumdyti, liepė kaltinamajam baigti kasti, nukentėjusiajam buvo paaiškinta, kad bus atlikta izoliacija. T. S. ėjo artyn A. K., išmušinėjo jam iš rankų betono nuolaužas, pradėjo lysti prie jo mašinos, kas trankė iš durų, liudytoja nežino. Po kiek laiko grįžo A. K., pasakė, kad neįmanoma dirbti ir iškvietė policiją. Tą įvykį liudytoja matė pro langą. Ant šaligatvio stovėjo mašina, durys buvo stumdomos ir vyrai stovėjo liudytojai nugarą atsukę. A. K. kažką norėjo dėti į mašiną, veiksmas vyko greitai. A. K. jai sakė, kad T. S. bandė užtrenkti duris, o jis bandė atidaryti. Liudytoja iš viršaus girdėjo trenkimo garsą. T. S. ilgai blokavo A. K.. T. S. užsigulė tą betono nuolaužą, kurią rankose laikė A. K. ir ji A. K. iškrito iš rankų. A. K. pasiėmė iš mašinos kažkokį įrankį ir užsimojo T. S., kad jis atsitrauktų. Kontakto nebuvo su T. S. ir tuo daiktu. J. G. buvo lauke tuo momentu.
2023 m. birželio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotas pareiškėjo T. S. pareiškimas bei liudytojo T. S. apklausa. pareiškime T. S. pareiškė, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 14.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamo asmens A. K. (kitų anketinių duomenų nežinau) besilankančio tame pačiame gyvenamajame name kilo žodinis konfliktas, dėl bendro naudojimo žemės. Žodinio konflikto metu A. K. iš automobilio pasiėmęs kūjį ir naudodamas jo medinį kotą, jam vieną kartą trenkė į pilvo sritį, tuomet savo rankomis jį pastūmė, bei vieną kartą su ranka jam trenkė į dešinės pusės rankos dilbį, dėl tokių A. K. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju. T. S. parodė, kad jis gyvena anketinių duomenų pažymoje nurodytu adresu. Minėtu adresu esančiame namo, tiksliau jo dalyje jis gyvena kartu su savo mama J. G.. Tame pačiame name, kitoje jo dalyje, kartais lankosi jo savininkė J. K. kartu su savo sugyventiniu A. K., tačiau nuolatos ten negyvena. 2019 metais jie kartu su mama atsikraustė, nuo to laiko su J. K. ir jos sugyventiniu jie nesutarė, nuolatos kyla konfliktai, dėl bendros namo nuosavybės remontų, žemės ribų, bei įvairių darbų susijusių su namu ar jo teritorija, jie kartu su mama visuomet stengiasi konfliktus išspręsti taikiai. Taip pat ankščiau buvę ne vieną kartą kilę teisminiai ginčai, dėl ankščiau minėtų dalykų, kadangi jie nuolatos vengia bendravimo, bendro sutarimo, kelia konfliktus. 2023 m. birželio 18 d., apie 14.45 val. jis pastebėjo, kad A. K. priekinėje namo dalyje, bendro naudojimo teritorijoje vykdo ardymo (bortelių) darbus, kurių su mumis nėra suderinęs, dėl ko jis išėjęs į kiemą bandė su juo aiškintis, kodėl šis su mumis nesitaria jokių atliekamų darbų, o tai daro savavališkai, bei iškvietė policijos pareigūnus bendruoju pagalbos numeriu. Bandant su A. K. bendrauti ir priėjus artų, siekiant jį sustabdyti ardyti bendro naudojimo teritoriją, šis iš automobilio išsitraukė kūjį, su raudonos spalvos mediniu kotu, bei jį laikydamas rankoje, su koto apatine dalimi, jam vieną kartą trenkė į pilvo sritį, bei rankomis jį atsistūmė. Toliau tęsiantis žodiniam konfliktui, bendraujant su A. K. šis vieną kartą su ranka jam trenkė į dešinės pusės rankos dilbį. Dėl tokių A. K. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, tačiau medikų pagalba jam nėra reikalinga, jis prieš A. K. jokių fizinių jėgos nenaudojo. Po ankščiau minėto konflikto, jis kartu su mama J. G. liko lauke laukti atvykstančių policijos pareigūnų, o A. K. nuėjo į namus. Šios apklausos metu daugiau jokių kitų įvykio aplinkybių nurodyti negali (1 t., b. l. 8–18).
2023 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ištirta, apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad mato dviejų aukštų gyvenamąjį namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Namo kairėje pusėje mato rudos spalvos galimai metalinius vartus į namo vidinį kiemą, vartai užrakinti. Namo kairėje pusėje mato laiptus į namo pirmą aukštą. Laiptų dešinėje pusėje, ant plytelėmis grįsto šaligatvio, mato lengvąjį automobilį „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Tarp automobilio ir namo mato žalią veją, kurios kraštą nuo šaligatvio skiria bortelis. Ties žalios vejos viduriu, prie šaligatvio, mato nedidelį griovį apie 10 cm pločio ir 3 m ilgio. Apžiūrėjus transporto priemonės išorę mato, kad automobilis nešvarus, pažeistas korozijos. Atidarius automobilio galines dešinės pusės duris, automobilyje ant esančių grindų mato galimai betoninius šaligatvio bortelius. Toliau mato įrankių dėžes, įvarius įrankius, avalyne. Ant bortelio mato kūjį su raudona rankena. Kūjis nufotografuojamas, paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą. Apžiūrėjus automobilį bei įvykio vietą, kitų pėdsakų, ar objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nerasta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 27–36).
2023 m. birželio 19 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. konstatuota: krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu ir skausmu šiose srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 18 d. Sužalojimai griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 110–112).
2023 m. birželio 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kūjis su raudonos spalvos rankena. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, prie 2023 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros paimtas kūjis su raudonos spalvos rankena, kuris yra supakuotas į rudos spalvos paketą. Objektas yra išpakuojamas, matomas kūjis, kuris yra su mediniu, raudonos spalvos mediniu kotu. Medinio koto ilgis 55 cm. Kūjis yra metalinis, jo vienas galas yra bukas, lygus, o kitas galas smailus. Ant kūjo matomi naudojimo požymiai, nusitrynimai, aprūdijimai, nešvarumai. Daugiau ant objekto tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 93–95).
2023 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė T. S.. Pirmiausiai apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,580FAE73-C5D7-49FC-A075-E0BF3CFA54FA.mov“.. Atidarius vaizdo įrašą, fiksuotame vaizdo įrašo ekrane matomas vaizdas iš namo, galimai antrojo aukšto. Ekrano kairėje matoma pilkos spalvos namo siena, centrinėje vaizdo įrašo dalyje matomas vyras, kuris yra pasilenkęs, kažką daro prie vejos, toliau įvardijamas kaip vyras Nr. 1, šalia vyriškio matomas juodos spalvos automobilis, šalia automobilio šaligatvis, už šaligatvio kelias. Pajungus vaizdo įrašą matoma, kad vyras Nr. 1 išsitiesia, girdimas balsas sako: ,,klausykit, ką čia darot, čia bendro naudojimo žemė, o tai kodėl čia su mumis niekas nesuderinta, kažką čia griaunat?“, ką atsako vyras Nr. 1, nesigirdi, toliau kažką dirba prie vejos, galimai kažką ardo. Vaizdas pasibaigia, jo trukmė 19 sekundžių.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,BD7AA7BB-E2E0-43CB-B302-B4658664175A.mov“. Fiksuotame vaizdo įrašo ekrane matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo vaizdas. Matoma, kad vyras Nr. 1 su kastuvu kažką kasa, vaizdo įrašo trukmė 11 sekundžių.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,1E452755-DAA0-478C-A200-1F4D0EFFDDBF.mov“. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad matomas vaizdas aprašytas prieš tai buvusių vaizdo įrašų, tačiau šiame, vaizdas filmuotas jau esant šalia žmogaus, kuris dirba su kastuvu. Matoma, kad vyras Nr. 1 su kastuvu atlikinėja darbus, kažką kasa. Fone girdimas moteriškas balsas: „eik kartu ir stovėk, bet ramiai kalbatės“. Toliau matoma, kad yra prieinama prie vyro Nr. 1. Girdimas vyriškas balsas, kuris sako: ,,Laba diena, o tai ką jūs čia darote?“, prieinama arti vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1 į žemę atremia kastuvą ir atsako, kad: ,,Išsidirbsiu šitą bordiūrą, išsipilsiu čia žvyrą“. Vyriškas balsas klausia: ,,o tai kodėl jūs čia ardysit, čia mūsų yra irgi žemė“. Vyras Nr. 1 atsako: ,,nu ir ką?“, vyriškas balsas sako: ,,O tai su mumis čia derinot?“. Vyras Nr. 1: ,,O ką čia su jumis derint“. Vyriškas balsas atsako: ,,O tai čia mūsų yra namas, jūsų yra viena ketvirtoji“. Vyras Nr. 1 atsako: ,,O tai jūs prisidėsit prie čia?“. Vyriškas balsas: ,,Tai remontuojam, tariam, kodėl jūs nieko neremontuojat“. Vyras Nr. 1: ,,Pirmiausiai, tai sakiau duokit raktus, atrakinot?“. Vyriškas balsas: ,,Klausyk, mes jau pusę metų su jumis kalbam, susitikt norim, skambinu jūsų draugei. Vyras Nr. 1: ,,Išjunk tą telefoną“. Vyriškas balsas aiškina, kad telefono neišjungs, nes negali susitarti, nesilaiko susitarimų jokių, savivaliauja, savininkai jie yra. Vyras Nr. 1: ,,O kas jūs tokie esat, parodykit dokumentus“. Vyriškas balsas: ,,Jūs parodykit dokumentus“. Vyras Nr. 1: ,,Aš esu niekas, aš galiu griaut“. Vyriškas balsas: ,,Čia mūsų žemė“. Vyras Nr. 1: ,,Tu esi niekas“. Vyriškas balsas: ,,Aš esu sūnus“. Vyras Nr. 1: ,,Tu įgaliojimą turi? Parodyk“. Vyriškas balsas: ,,Turiu, nerodysiu, kodėl aš jums turiu rodyt, atėjot svetimas žmogus, čia griaunat mūsų turtą, gadinat nuolatos, ir aš jums čia kažką įrodyt turiu“. Moteriškas balsas: ,,O tvora nebendra?“. Vyras Nr. 1: ,,Ką jūs mokėjot, už namą žemės mokat, va tą kur naudojatės? Kur pinigai? Kur pinigai už nuomą?“. Vyriškas balsas: ,,Ką jūs čia kalbat, kokia nuoma, mes nusipirkom šitą žemę, namus nusipirkom“. Asmenys toliau neaiškiai kalbasi dėl namo, dėl žemės. Vyriškis kalbantis prieina arčiau prie vyro Nr. 1 ir pasako: ,,padėkit atgal į vietą bordiūrus“, matoma, kad šalia esančios mašinos šoninės durys yra atidarytos, vyras Nr. 1 jau yra į automobilį susikrovęs dalį bordiūrų. Vyras Nr. 1 : ,,Traukis, nes policiją iškviesiu“. Vyriškas balsas: ,,Padėkit atgal į vietą“. Vyras Nr. 1 toliau krauna, ridena bordiūrą. Vyriškas balsas: ,,Padėkit atgal į vietą, čia ne jūsų yra turtas“. Vyras Nr. 1 atsisuka į vyriškį ir pasako: ,,Klausyk, rankas trauk, nukirsiu“ ir toliau pasilenkia prie bordiūro. Vyriškas balsas: ,,Ką jūs čia nukirsit?“. Vyras Nr. 1 į automobilį įdeda bordiūro dalį, toliau krauna. Vyriškas balsas: ,,padedat atgal“. Vyras Nr. 1: ,,Niekas čia nieko nedės“, toliau krauna. Matoma, kad vyriškis, kalbantis vyrišku balsu, prieina arčiau ir uždaro automobilio šonines duris, toliau įvardijamas kaip vyras Nr. 2. Vyras Nr. 1 atsistoja, nes buvo pasilenkęs, sureagavęs į uždaromas automobilio duris pasako: ,,Ką tu čia lietiesi prie mašinos?“. Vyras Nr. 2: ,,Ką jūs čionais namus griaunat“. Vyras Nr. 1 atsidaro automobilio šonines duris, kažką iš automobilio išsitraukia ir matoma, kad su ranka sumosikuoja, sako: ,,Varyk iš čia“. Atitolus vaizdui matoma, kad vyras Nr. 1 rankose laiko daiktą, panašų į kūjį, raudonos spalvos, kai koto pusė buvo į vyrą Nr. 2. Kūjį atgal padeda į automobilį. Vyras Nr. 2: ,,Ką tu čia darai?“. Vyras Nr. 1: ,,Kviečiu policiją“, atsidaro kitas automobilio duris. Vyras Nr. 2: ,,Jau iškviesta policija“ ir savo ranka stumteli duris link vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1: ,,Jau iškvietėt?“. Vyras Nr. 2: ,,Jau iškviesta, kol atvažiuos policija, čia nieko nejudinat“. Matoma, kad vyras Nr. 2 vėl priartėja prie vyro Nr. 1, vaizdas filmuojamas iš labai arti. Vyras Nr. 1: ,,traukis iš čia vaikeli, nėra čia ką šnekėt, šnekėjau, raktus davėt, nedavėt, įvažiuot neina“. Fone girdimas moteriškas balsas. Vėl vyras Nr. sako: ,,Traukis“. Vyras Nr. 2: ,,pasitraukit, atvažiuos policija tada sutarsim, padėkit viską į vietą“. Vyras Nr. 1: ,,Visą kitą dalį dar pats turėsi sutvarkyt“. Vyras Nr. 1 staigiai uždaro šonines automobilio duris. Vyras Nr. 2: ,,ką čia darai?“. Vyras Nr. 1: ,,Su tavim normaliai neina šnekėt“. Matoma, kad automobilio durys yra atidarytos. Vyras Nr. 2: „Fizinį smurtą naudoja, gąsdina su plaktuku, su „kuvalda“ trenkt, dabar nustūmė, nutrenkė mane. Dabar surinko bordiūrus ir įsidėjo į mašiną, laukiu kol atvažiuos policija“. Moteriškas balsas: ,,filmuok“. Vyras Nr. 2: ,,Filmuoju viską iš eilės“. Matoma, kad vėl vyras Nr. 2 priartėja prie vyro Nr. 1, kuris stovi su geltonos spalvos kastuvu. Filmuoja iš labai arti. Matoma, kad vyras Nr. 1 savo dešine ranka vieną kartą, kumščiu smūgiuoja į vyro Nr. 2 pusę. Nematoma, kur smūgis pataikomas, nes vyro Nr. 2, nesimato. Vyras Nr. 2: ,,Ką tu čia darai?“. Moteriškas balsas: ,,Specialiai provokuoja“. Toliau filmuojama, matoma, kad vyras Nr. 2 filmuoja šiek tiek iš toliau, vyras Nr. 1: ,,davai arčiau“, nueina toliau nuo vyro Nr. 2. Vyras Nr. 1 vėl priartėja prie vyro Nr. 1. Vėl aiškina vienas kitam, kuris savininkas, liepia vienas kitam pasitraukti. Vyras Nr. 1: ,,Aš sudėjau tuos bordiūrus, aš ir išardysiu juos“. Vyras Nr. 2: ,,Nieko tu čia nesudėjai“. Vyras Nr. 1: ,,Klausyk“. Matoma, kad vyras Nr. 1 prisiartina link vyro Nr. 2 ir padaro staigų veiksmą, neina suprasti kokį. Toliau visi aiškinasi dėl kiemo, kas į kiemą gali įvažiuoti. Aiškinasi, kad daro visi ką nori. Aiškinasi dėl raštiškos naudojimosi tvarkos, dėl žemių, dėl jos naudojimo, priežiūros. Vyras Nr. 2: ,,Aš nufilmavau, kaip jis trenkė su tuo plaktuku man pilvą“. Vaizdo įrašas pasibaigia, jo trukmė 06 min. 58 sekundės. Daugiau vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., 84–87).
2023 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas reagavimas į įvykį ROIK: 0123000349601. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230618-151705UTC+0300“. Atidarius ir paleidus vaizdo įrašą matomas automobilio vidaus vaizdas, vykstama į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą yra išlipama iš automobilio, toliau bendraujama su vyru ir moterimi. Vyras paaiškina, kad kvietė policiją, nes atvykęs vyras pradėjo dirbti prie bendro naudojimo sklypo, ardyti bordiūrą, prieš tai nesusiderinus. Aiškina, kad yra bendraturtis, kuris daro pastoviai visokius „šposus“. Paaiškina, kad prie bordiūro esanti žemė yra bendro naudojimo, kad atvažiavęs pradėjo ardyti, trankyti tą bordiūrą, atėjęs pranešėjas sustabdyti dirbantį žmogų, asmuo jam trenkė iš kūjo koto į pilvą, sudraskė ranką, aiškina, kad jį išpurvino, prieš jį naudojo fizinę jėgą. Toliau pareigūnai su asmenimis kalbasi apie žemės sklypą, ar jis suformuotas, ar nustatyta naudojimosi tvarka. Asmenys kalbasi ir aiškina, kas kam priklauso. Vėliau matoma, kad moteris eina į namą, duris atidaro vyriškis, su vyriškiu pradeda bendrauti policijos pareigūnas. Vyriškio pasiteiraujama kas nutiko ir ar jis sutaria su kaimynais, vyras paaiškina, kad tai yra jo žemė, yra dokumentai. Asmuo paaiškina, kad žemė yra penkiasdešimt ant penkiasdešimt, ne bendro naudojimo. Aiškina apie tai, kad jam reikalinga pasistatyti mašiną, o kiti bendrasavininkiai pasistatė jų žemėje tvorą ir negalima patekti į kiemą. Paaiškina, kad dėl visų šių civilinių santykių buvo teismai. Paaiškina, kad yra visi dokumentai ir policijos pareigūnai atvyksta ne pirmą kartą. Asmuo pateikia savo dokumentą, vairuotojo pažymėjimą. Pasirodo moteris, vyras aiškina, kad jis yra įgaliotas moters. Asmuo aiškina, kad pastoviai vyksta konfliktai, vyras ir moteris aiškina, kad nėra kur mašinos statyt, anksčiau kiti savininkai namo pastatė be sutikimo tvorą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad tai yra teisminiai procesai ir policija žemės nedalina. Toliau bendraujama apie žemės sklypus, kas kam priklauso. Vėliau yra bendraujama su asmenimis, kurie pasitiko policijos pareigūnus, vėl aiškinamos pretenzijos, kad asmuo griovė bordiūrą, pasakoja, kad anksčiau kažką griovė, savo lėšomis turėjo atstatyti. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje, kokius veiksmus toliau atlikinėti. Abu nusprendžia, kad tai yra civilinės teisės klausimai. Girdima, kad vienas iš pareigūnų kalba apie sužalojimą, kad buvo suduota kūju link pranešėjo pusės, kitas pareigūnas pakomentuoja, kad nieko nesimato, ant pilvo, kurį rodė, nieko nesimatė. Policijos pareigūnai grįžta prie vyro ir moters, kurie juos pasitiko, vėl bendraujama apie sklypą, apie jo naudojimą. Asmenys vėl aiškina, kad būtent ta dalis dėl kurios įvyko konfliktas yra niekaip neatskirta, o yra bendro naudojimo. Toliau einama į sklypą, rodomos valdos, teritorija, kuri priklauso kitiems savininkams, kuri yra aptverta tvora ir į kurią neina niekaip patekti. Vaizdo įrašas pasibaigia.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230618-154053UTC+0300“. Matoma, kad pranešėjas rodo dokumentus, vartomi dokumentai. Pareigūnai kalba, kad tai yra civiliniai santykiai. Šalia esanti moteris aiškina, kad rašys pareiškimą, kad yra savivaliaujama. Vyras su dokumentais sako: ,,mama eik iš čia, nerėk ant policijos pareigūnų, jei negali gražiai“. Asmenys toliau aiškina, kad kiti savininkai nelegaliai viską daro, ne pagal projektus, viską nori griauti ir panašiai. Rodo dokumentus, kalbama apie bendro naudojimo žemę. Pareiškėjas paaiškina, kad dar nori parašyti pareiškimą dėl to, kad iš kūjo trenkė į pilvą. Paaiškinama, kad bus priimamas pareiškimas. Paprašoma parodyti vaizdo įrašą, kurį turi nufilmavęs pareiškėjas. Vaizdo įrašas pasibaigia.
Toliau peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230618-154309UTC+0300“. Matoma, kad iš telefono rodomas filmuotas vaizdo įrašas. Pareigūnas peržiūri vaizdo įrašą. Pareigūnas pakomentuoja, kad matosi, kad pranešėjas ir pats lenda prie jo automobilio, uždarinėja duris, pareigūnas paaiškina, kad pranešėjas pats aštrina konfliktą. Pranešėjas laikosi savo pozicijos dėl bendro sklypo. Pranešėjo yra pasiteiraujama ar jam nereikalingi medikai, asmuo atsako, kad medikai nereikalingi. Policijos pareigūnas paaiškina, kad vaizdo įraše iš tiesų net nesimato, kad būtų trenkta. Pranešėjas bando paaiškinti kaip buvo trenkta, pasako, kad dar ir stūmė. Aiškina, kad išsipurvino. Pranešėjas paaiškina, kad nori pildyti pareiškimą. Vaizdo įrašas pasibaigia.
Toliau peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230618-155857UTC+0300“. Einama į automobilį, įjungiamas kompiuteris pareiškimo priėmimui. Toliau fiksuojama kaip yra priimamas pareiškimas, vaizdo įrašas pasibaigia. Daugiau tyrimui jokios reikšmingos informacijos neužfiksuota. (1 t., b. l. 88–91).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, filmavo viską, pradėjo kaltinamojo puolimą be žodžių. Kai nukentėjusysis pradėjo „trintis“ į kaltinamąjį pilvu, kaltinamasis jį pastūmė, tačiau nukentėjusysis vėl jį puolė, kaltinamasis, norėdamas nukentėjusįjį pagąsdinti, išsitraukė iš mašinos plaktuką ir, laikydamas plaktuką už plaktuko „galvos“, atliko judesį nuo savęs link nukentėjusiojo, tai yra, stūmė link nukentėjusiojo pilvo srities. Kaltinamojo teigimu, plaktukas nukentėjusiojo neprilietė, nes T. S. atsitraukė. Tada kaltinamajam bandant uždaryti mašinos dureles, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis specialiai užlindo už mašinos, kad būtų sužalotas, tai yra, kaltinamajam uždarant dureles, nukentėjusysis palindo po durelėm su pečiu, kad gautų smūgį. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne kaltinamojo veiksmais.
Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį T. S..
Kaltinamojo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo T. S. parodymai, kad kaltinamasis, išsitraukęs kūjį, pagrasinęs, kad trenks nukentėjusiajam į „kiaušinius“, laikydamas „kuvaldos“ metalinę dalį, trenkė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Kaltinamajam toliau ardant ir kraunant į automobilį bordiūrus, nukentėjusysis atsistojo tarpe tarp automobilio durų, kad kaltinamasis nekrautų toliau detalių. Tada kaltinamasis, atsistojęs už automobilio durelių galo, iš visų jėgų stūmė automobilio dureles į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis tuo metu laikė telefoną, buvo sulenkęs ranką ir tos durys jam trenkė į dešinės rankos alkūnę, į sąnarį. Nukentėjusiajam pasipiktinus, kaip kaltinamasis elgiasi, šis priėjo prie nukentėjusiojo ir dar trenkė nukentėjusiajam į krūtinę. Taip pat neužilgo kaltinamasis dar kartą užsimojo ir trenkė nukentėjusiajam kūju, pataikė į petį. Visi nustatyti sužalojimai patirti dėl kaltinamojo veiksmų.
Nukentėjusiojo T. S. parodymus patvirtina tiesioginės įvykio liudytojos J. G. parodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad sūnus (T. S.) stovėjo prie mašinos durų, kad kaltinamasis nekrautų plytų į mašiną ir kaltinamasis trenkė durimis sūnui, pataikė jam į ranką. Taip pat su tuo daiktu (kūju) užsimojo ir trenkė sūnui į pilvą. Sūnus bandė užkirsti kelią krovimui, o kaltinamasis jį stumdė. Liudytoja po įvykio ant sūnaus pilvo matė mėlynes, sūnus sakė, kad jam skauda pilvą, ranką, petį, dėl to važiavo pas gydytojus.
Nukentėjusiojo sužalojimų mastas yra nustatytas specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad T. S. konstatuota: krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu ir skausmu šiose srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 18 d. Sužalojimai griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 110–112).
Taip pat kaltinamojo kaltę, nukentėjusiojo T. S. ir liudytojos J. G. parodymų teisingumą patvirtina nukentėjusiojo užfiksuoti vaizdo įrašai. 2023 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė T. S.. Protokole nurodoma, kad Vyras Nr. 1 (kaltinamasis) atsidaro automobilio šonines duris, kažką iš automobilio išsitraukia ir matoma, kad su ranka sumosikuoja, sako: ,,Varyk iš čia“. Atitolus vaizdui, matoma, kad vyras Nr. 1 rankose laiko daiktą, panašų į kūjį, raudonos spalvos, kai koto pusė buvo į vyrą Nr. 2 (nukentėjusįjį). Vyras Nr. 1 kūjį padeda atgal į automobilį. Toliau matoma, kad vyras Nr. 1 savo dešine ranka vieną kartą, kumščiu smūgiuoja į vyro Nr. 2 pusę. Nematoma, kur smūgis pataikomas, nes vyro Nr. 2, nesimato. Toliau filmuojama, matoma, kad vyras Nr. 2 filmuoja šiek tiek iš toliau, vyras Nr. 1: ,,davai arčiau“, nueina toliau nuo vyro Nr. 2. Vyras Nr. 1 vėl priartėja prie vyro Nr. 2. Vėl aiškina vienas kitam, kuris savininkas, liepia vienas kitam pasitraukti, aiškinasi, kas sudėjo bordiūrus. Toliau matoma, kad vyras Nr. 1 prisiartina link vyro Nr. 2 ir padaro staigų veiksmą, neina suprasti kokį (1 t., 84–87). Taigi, nukentėjusiojo pateiktuose vaizdo įrašuose matosi, kaip nukentėjusysis bando sustabdyti kaltinamąjį, kad šis neardytų bordiūro, o kaltinamasis jį veja šalin, grasina žodžiu, sakydamas, kad „kirs“, vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad kaltinamasis traukėsi nuo nukentėjusiojo, kad nukentėjusysis į kaltinamąjį trintųsi pilvu, ar kad nukentėjusysis būtų agresyviai nusiteikęs, kaip kad nurodė kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, priešingai, iš vaizdo įrašų matosi, kad konfliktą pradeda būtent kaltinamasis, tai jis yra agresyviai nusiteikęs ir smurtauja prieš nukentėjusįjį. Vaizdo įraše matosi, kaip kaltinamasis smūgiuoja nukentėjusiajam kūjo kotu į pilvo sritį, stumdo jį, trenkia su automobilio durimis ir atlieka kitus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu.
Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nesiremti ir netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos J. G. parodymais, kadangi apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek duodami paaiškinimus į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, liudytoja J. G. ir nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes, jų parodymai yra vienodi, logiški, neprieštaraujantys kitiems įrodymams, taigi yra patikimi. Taip pat jų parodymus neginčijamai patvirtina T. S. užfiksuoti vaizdo įrašai. Tuo tarpu, kaltinamojo ir liudytojos J. K. parodymus teismas vertina kritiškai, ir jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams. Kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine versija, o liudytoja J. K. yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji ir kaltinamasis galimai yra sugyventiniai, jos santykiai su nukentėjusiuoju ir liudytoja J. G. yra konfliktiški, be to, įvykio metu liudytoja J. K. nebuvo įvykio vietoje, buvo namo viduje, iš jos parodymų matyti, kad, jei ji ir stebėjo įvykį, nematė tikslių įvykio aplinkybių ir tiesioj perpasakoja kaltinamojo jai nurodytą įvykio versiją.
A. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog A. K., 2023 m. birželio 18 d., apie 14 val. 45 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, rankose laikyto kūjo kotu, vieną kartą trenkė į T. S. pilvo sritį, vėliau rankomis jį pastūmė, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į krūtinę bei uždarydamas automobilio duris, pataikė į dešinės rankos dilbį, taip sukėlė jam krūtinės, pilvo ir dešinio dilbio sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu ir skausmu šiose srityse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. K. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 126), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122–124), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 121), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 118), nedirba (1 t., b. l. 128).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad anksčiau A. K. neteistas, baustas administracine tvarka per 1 metų laikotarpį 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu neprisipažino, nesigaili. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamajam A. K. skirtina viena iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 5000 Eur neturtinės žalos, 74,49 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei priteisti proceso išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 715 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2023 m. birželio 18 d. incidento, kurio metu buvo užpultas viešoje vietoje, dėl pavojingu, gyvybei veiksmų, patyrė tyčinius kūno sužalojimus, buvo tyčia sukeltas skausmas, jam sutriko sveikata, buvo nedarbingumas, pasekmės jaučiamos iki šiol. Nukentėjusysis negali laisvai judėti, jaučia skausmus rankoje ir pilvo srityje sėdant, atsistojant, vaikštant, keliant sunkesnius daiktus. Nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, pažeminimu, realiais nepatogumais kasdienėje veikloje bei emocine depresija dėl juntamo diskomforto ir skausmo.
Nukentėjusysis dėl juntamo nuolatinio skausmo rankos, pilvo ir krūtines srityse kreipėsi medicinines pagalbos į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligonine, kur jį apžiūrėjo gydytoja ir nustatė d. rankos alkūnės srities sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, pilvo srities sumušimą, šių sričių skausmingumą. Nukentėjusysis išleistas gydytis namuose, tačiau dėl skausmo jautė didelį diskomfortą tenkinant kasdienius poreikius, taip pat turėjo 4 dienų nedarbingumą, jautė nuolatinį skausmą, kuris trukdė dirbti kėlė emocinę depresiją.
Nukentėjusysis įsitikinęs, jog 5000 Eur dydžio neturtines žalos atlyginimas visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei nukentėjusiojo ir kaltojo asmens interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, įžūliai ignoruojant visuomenėje vyraujančias padoraus elgesio ribas, moralę. Kaltasis asmuo nesigailėjo, neatsiprašė ir/ar kitaip nesidomėjo galimybėmis atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, nebandė susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Nukentėjusysis jau yra nurodęs, kad buvo nedarbingas ir pirko medikamentus. Todėl nukentėjusysis prašo teismo priteisti iš kaltojo asmens negauto atlyginimo dalį ir medikamentų išlaidas, kurios yra 60 eurų dydžio (1 t., b. l. 54–59, 2 t., b. l. 4–5).
Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, jame nurodytos aplinkybės yra teisingos. Kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, turtinę žalą apskaičiavo pagal tai, kad buvo negautas atlyginimas 4 dienas, paskaičiavo, kiek jam turėjo sumokėti už tą darbą. Neturtinę žalą įvertino pagal tai, kad jam skaudėjo mėnesį laiko, negalėjo laisvai miegoti naktimis, nes nuo judesio skaudėdavo. Tuo laikotarpiu buvo sunku pasilenkti, ant stogų reikėjo dirbti, visą laiką juto skausmą dirbant. Vaistais tepė, kad sumažinti skausmą. Pirmomis dienomis gėrė tabletes nuo skausmo. Gydytojai rekomendavo. Vaistai nebuvo receptiniai. Tepalus tepė kol buvo mėlynė – apie mėnesį laiko, kol nebejuto skausmo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).
2023 m. spalio 26 d. prašyme dėl civilinio ieškinio reikalavimo patikslinimo nurodoma, kad civilinis ieškovas T. S. prašo iš kaltinamojo priteisti 74,49 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos ieškovo nedarbingumo laikotarpiu. Dėl kaltinamojo veiksmų sutrikdžius ieškovo sveikatą, jam buvo išduoti 2 nedarbingumo pažymėjimai: laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 20 d. ir laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 22 d., t. y. du kartus po dvi dienas arba iš viso keturias dienas. Kadangi taip susiklostė, kad nedarbingumo laikotarpis buvo išskaidytas į du, abu kartus pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys (9 straipsnio 1 dalis), kuri negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka (14 straipsnio 1 dalis).
T. S. už 2023 m. birželio mėnesį iš darbovietės (duomenys neskelbtini) gavo 806,99 Eur (2023 m. birželio 20 d. kaip avansą - 220 Eur ir 2023 m. liepos 4 d. likusią atlyginimo dalį - 586,99 Eur), vietoje 881,48 Eur, kaip kitus mėnesius. Taigi už birželio mėnesį ieškovas gavo 74,49 Eur mažiau darbo užmokesčio (881,48 - 806,99 = 74,49).
Teismo vertinimu, civilinio ieškovo T. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, negautas pajamas įrodo pateikti banko sąskaitos išrašai, žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytais nukentėjusiojo, liudytojos J. G. parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl T. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi ir priteistinas iš kaltinamojo A. K..
Dėl neturtinės žalos
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam T. S. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Taip pat civilinio ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (874,49 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atstovavimo išlaidų
Kaip minėta, civilinis ieškovas T. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 715 Eur. 2023 m. spalio 26 d. prašyme dėl civilinio ieškinio reikalavimo patikslinimo nurodoma, kad T. S. patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo metu apmokėti. Perdavus bylą teismui, jis papildomai patyrė 1215 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba ir jo atstovavimu procese (2 t., b. l. 4–5). Taip pat 2024 m. balandžio 17 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirengimas teisiamiesiems posėdžiams ir atstovavimas teisme papildomai kainavo 135 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad advokatas S. B. nukentėjusįjį pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, rengė civilinį ieškinį, dalyvavo apklausoje (sąskaitos už teisines paslaugas) (1 t., b. l. 60–63), o advokato padėjėja Karolina Rainytė-Andriukaitienė atstovavo nukentėjusiojo interesus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teikė teisines konsultacijas, vyko susipažinti su bylos medžiaga, rengė prašymą dėl civilinio ieškinio reikalavimo patikslinimo, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovės prašoma priteisti 1 715 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiojo turėtos 1 715 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. K..
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
– Kūjis su raudonos spalvos rankena, nutarimu bei pakvitavimu grąžintas A. K.. (1 t., b. l. 101–103), paliktinas A. K. nuosavybėje;
– Kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 83, 92; 2 t., b. l. 40) – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną) šimtą valandų per 5 (penkis) mėnesius, kas mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 (šešis) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 74,49 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 49 centus) turtinės žalos atlyginimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, viso 874,49 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 49 centus), 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (874,49 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 49 centus)), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš A. K. nukentėjusiojo T. S. naudai 1715 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
– Kūjį su raudonos spalvos rankena, nutarimu bei pakvitavimu grąžintą A. K. (1 t., b. l. 101–103), palikti A. K. nuosavybėje;
– Kompaktinius diskus (1 t., b. l. 83, 92; 2 t., b. l. 40) – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.