Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-276-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
A5.-276-297/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00091-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. S., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajai
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-276-297/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00091-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Vismantei Valentaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. S., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajai darbo inspektorei D. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 19 d. atliko patikrinimą Daugiabučio namo savininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) ir nustatė, kad nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. Bendrijoje nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties, dirbo (duomenys neskelbtini) L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir apie jos įdarbinimą buvo nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tyrimo metu L. G. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. ji dirbo Bendrijoje (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, valė gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Alytuje, teritorijas, tačiau 2018 m. lapkričio 2 d. Bendrijos pirmininkė M. S. nurodė jai parašyti prašymą atleisti iš darbo, nes neva Sodrai už jos įdarbinimą reikėjo mokėti didelius mokesčius, ir darbo sutartis buvo nutraukta jos prašymu, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 3 d. L. G. ir toliau dirbo Bendrijoje (duomenys neskelbtini) darbą, tik be rašytinės darbo sutarties. Darbus organizavo Bendrijos pirmininkė M. S.. Už (duomenys neskelbtini) darbą kiekvieno mėnesio 29–30 dienomis Bendrijos buhalterė O. P. išmokėdavo L. G. darbo užmokestį. Bendrijos pirmininkė M. S. tyrimo metu pripažino, kad L. G. Bendrijoje buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 1 d., tačiau darbo sutartis su ja buvo nutraukta pačiai prašant, Bendrijos gyventojams pareiškus nepasitenkinimą dėl jos įdarbinimo mokamų didelių mokesčių. Bendrijai buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) ir, nesuradus pensinio amžiaus asmens, kuris dirbtų (duomenys neskelbtini) darbą, L. G. sutiko toliau dirbti (duomenys neskelbtini), nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. L. G. kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, ji (duomenys neskelbtini) darbą dirbo nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. Tokiu būdu, nustatyta, kad Bendrijos pirmininkė M. S., būdama darbdaviu, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. leido L. G. dirbti nelegalų darbą Bendrijos naudai, darbas buvo dirbamas nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, tuo M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje VDI atstovė paaiškino, kad pagal pavedimą atliko patikrinimą Daugiabučio namo savininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė L. G. nelegalaus darbo faktą. Bendrijos pirmininkė M. S. pripažino, kad ji leido L. G. dirbti nesudarius su ja darbo sutarties, nors ir suvokė, kad tai prieštarauja darbo įstatymų reikalavimams. Atstovė pažymėjo, kad M. S. geranoriškai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais. M. S. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl atstovė prašė skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio mėn. ji dirba Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke, yra susipažinusi su asmenų įdarbinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ji neneigia, kad leido L. G. dirbti Bendrijoje (duomenys neskelbtini) darbą, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV Alytaus skyriui. Nusižengimą padarė neturėdama savanaudiškų paskatų, ji tik norėjo, kad Bendrijos nariams netektų mokėti didelių administravimo mokesčių. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, prašė skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė padarius šį nusižengimą yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis VDI atstovės, pačios M. S. paaiškinimais ir administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame fiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės ir įrašytas M. S. paaiškinimas, kad su nusižengimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1–2); rašytiniais M. S., L. G., V. S., J. D. ir S. G. paaiškinimais (b. l. 4, 10, 14, 15, 16), taip pat Bendrijos buhalterės O. P. rašytiniu paaiškinimu, kad Bendrijoje L. G. (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. pagal sudarytą rašytinę darbo sutartį, tačiau dėl didelių mokesčių Sodrai darbo sutartis su L. G. buvo nutraukta; nežiūrint į tai, L. G. ir toliau dirbo Bendrijoje (duomenys neskelbtini) darbą, jos darbo užmokestis buvo 100 Eur į rankas (b. l. 13); 2020 m. sausio 23 d. VDI Kauno skyriuje gautu skundu dėl nelegalaus L. G. darbo Bendrijoje (b. l. 7), 2020 m. vasario 12 d. VDI Kauno skyriaus vedėjo pavedimu Nr. 245, kuriuo pavesta VDI Kauno skyriaus vyriausiosioms darbo inspektorėms atlikti neplaninį patikrinimą Bendrijoje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimų laikymosi (b. l. 9), VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 12 d. Sodrai nebuvo pranešta apie Bendrovėje dirbančią L. G. (b. l. 20–22), 2016 m. balandžio 8 d. darbo sutartimi Nr. 1, kuri patvirtina, kad M. S. Bendrijos pirmininke dirba nuo 2016 m. balandžio 11 d. (b. l. 30–32), 2020 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėn. paskaičiavimu, kuriuose L. G. Bendrijos darbuotoja nenurodyta (b. l. 39, 40), 2020 m. vasario 18 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad Bendrijoje nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo L. G. (b. l. 41–42).

Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. L. G. Bendrijoje realiai atliko darbo funkcijas – dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo Bendrijos naudai už sutartą atlyginimą, paklusdama darbdavio nurodymams, taigi, yra nustatyti visi darbo sutarties požymiai, tačiau L. G. dirbo nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Tokiu būdu, pripažintina, kad L. G. dirbo nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Taigi, šiuo atveju Bendrijos pirmininkei M. S., kuri kaip darbdavį atstovaujantis asmuo privalėjo organizuoti darbą taip, jog būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, ir turėjo pareigą kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, įvertina padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vieno asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, bet nelegalus darbas truko ilgą laiką, t. y. daugiau nei metus, nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes M. S. suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos neveikimo (darbo sutarties nesudarymo) gali atsirasti padariniai (nelegalus darbas), ir jų norėjo. Nusižengimu iš esmės buvo siekiama išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į socialinio draudimo fondą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. su nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, tai, kad M. S. anksčiau nebuvo bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Nors M. S. prašė paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali, tačiau teismo vertinimu byloje nenustatytos išimtinės, ypatingos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 20110988373, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.