- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 1S-1052-72/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutarties, kuria R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir V. P., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo turtą – tai yra grasindami padegti jo namus bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, savo naudai vertė nukentėjusįjį A. K. perduoti jiems didelės vertės turtą 500 000 Lt, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3 d.
Įtariamasis R. P. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-11-29 16.05 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo R. P. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį ir R. P. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad ši teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, priimta nesilaikant LR BPK reikalavimų bei Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaujantis LR BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Mano, kad tokių duomenų byloje nėra. Bylos medžiaga rodo, kad jo ginamojo R. P. veikoje yra ne sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 3 d., požymiai, o apysunkio LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Nurodo, kad nebuvo pagrindo R. P. suimti LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Nors R. P. yra teistas, tačiau už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. R. P. dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje vienas vaikas yra nepilnametis, kita moksleivė ir kadangi nėra duomenų, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, jo galimai padaryta veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 294 str. 2 d., o LR BPK 122 str. 4 d. toks nusikaltimas nėra numatytas, todėl mano, kad nėra jokių duomenų, įrodančių šio suėmimo pagrindo buvimą. Nurodo, kad nepagrįstas ir teismo manymas, kad R. P., būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Byloje esantis nukentėjęs bei liudytojai jau yra apklausti, todėl jokio poveikio R. P. jiems padaryti nebegali, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog R. P. mėgintų paveikti kitus įtariamuosius.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam R. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.
Suėmimo skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę, nustatant ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas, slapto sekimo, garso įrašų protokoluose bei kituose rašytiniuose bylos dokumentuose.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam R. P. kardomąją priemonę - suėmimą, nurodė du jos paskyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.
Konstatuotina, kad apylinkės teismas šiuos suėmimo skyrimo pagrindus nustatė pagrįstai.
Kaip nepagrįstas atmestinas suimtojo R. P. gynėjo advokato skundo teiginys, kad apylinkės teismas įtariamajam R. P. nepagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, suimtasis R. P. įtariamas padaręs tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą galimai panaudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudojant prieš nukentėjusįjį, taip pat nukentėjusiajam galimai grasinant sunaikinti jo turtą. Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas R. P., galimai padarytas laikotarpiu nuo 2009 m. rudenio, tikslus laikas nenustatytas iki 2011-11-03. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. P. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, liudytojus bei kitus įtariamuosius, todėl apylinkės teismo išvada apie nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą yra teisinga.
Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad nėra jokių duomenų, įrodančių LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Suimtasis R. P. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2009 m. rudenio, tikslus laikas nenustatytas iki 2011-11-03. Teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, kad įtariamojo vaidmuo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nebuvo akivaizdžiai antraeilis. Nors įtariamasis ir dirba, tačiau jam inkriminuojama nusikalstama veika savo pobūdžiu yra savanaudiška, nukreipta į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis pragyvenimui lėšas gaudavo ir iš nusikalstamos veiklos. Be to, įtariamasis R. P. anksčiau teistas du kartus už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus galimai atliko ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. P., būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apylinkės teismo išvada apie nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą yra teisinga.
Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs aptartus suėmimo pagrindus, konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Skundą nagrinėjanti teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia skundžiamoje teismo nutartyje padaryta motyvuota išvada, todėl konstatuoja, kad R. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutaria:
Įtariamojo R. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį.
Nutartis neskundžiama.