- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-160/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienė, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. firmos „Telšių ranga“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-396-194/2009 pagal ieškovų J. K. medienos apdirbimo įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kontausta“, uždarosios akcinės bendrovės „Elektrovista“, uždarosios akcinės bendrovės „Aklota“, individualios įmonės „Valdeta“, uždarosios akcinės bendrovės „Arkomasta“ ir F. M. ieškinius atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. K. medienos apdirbimo įmonė, UAB „Kontausta“, UAB „Elektrovista“, UAB „Aklota“, individuali įmonė „Valdeta“, UAB „Arkomasta“ ir F. M. kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl bankroto bylos atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ iškėlimo. Civilinės bylos pagal šiuos ieškinius buvo sujungtos ir nagrinėjamos kartu. Ieškiniuose nurodė, kad atsakovas su jais neatsiskaito, dėl ko, manytina, kad jis yra nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą individualiai įmonei V. R. firmai „Telšių ranga“, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jonvita“. Teismas iš atsakovo byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad į jo balansą įrašyto turto vertė sudaro 4 074 382 Lt. Visą atsakovo turimą turtą sudaro medžiagos ir įrengimai, nes atsakovas neturi nekilnojamojo turto. 2009 m. sausio 1 d. balanse įrašytos bendrovės skolos sudaro 2 151 286 Lt. Vien pagal atskirą kreditorių sąrašą skolos kreditoriams 2009 m. gegužės mėnesį siekė 1 687 720,66 Lt. Teismas konstatavo, kad prie šios skolos būtina pridėti išaugusias skolas valstybės biudžetui – iki 132 000 ir Sodros biudžetui – iki 430 000 Lt. Tai rodo, kad įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Visos skolos yra pradelstos, jos tęsiasi nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, o skolos valstybės biudžetui tęsiasi nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Įmonės pateiktas kreditorių sąrašas yra nepapildytas nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Atsakovo įmonės vadovas teismui nepateikė patikslintų duomenų ir nenurodė, kad bent su kai kuriais iš kreditorių nuo 2009 m. gegužės mėnesio būtų atsiskaitęs. Atsakovo įmonės vadovas į teismo posėdį neatvyko. Paaiškinimų teismui nedavė ir tikslesnių duomenų iki teismo posėdžio datos nepateikė, nors toks teismo reikalavimas vadovui buvo pateiktas teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi. Apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai ir laiku. Byloje esantys įmonės finansiniai duomenys rodo, kad atsakovas yra nemokus.
Šalies argumentai
Atsakovas V. R. firma „Telšių ranga“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti bankroto bylos nagrinėjimą V. R. firmos „Telšių ranga“ atžvilgiu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neinformavo atsakovo apie UAB „Arkomsta“, V. G. , F. M. , VMI Telšių apskrities ir VSDFV Telšių skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir pažeidė atsakovo teisę pateikti dėl jų savo prieštaravimus.
2. Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas vėluoja sumokėti darbuotojams darbo užmokestį, kurių įmonėje iš viso yra 42, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kadangi atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jis negalėjo pateikti šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas savo darbuotojams yra neišmokėjęs iš viso 136 953,72 Lt darbo užmokesčio, o darbuotojams, nutraukusiems darbo sutartis – 52 488,11 Lt, remiasi 2009 m. kovo 3 d. VMI duomenimis, kurie, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pasenę.
3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo vadovas buvo informuotas apie papildomų duomenų teismui pateikimą, kadangi atsakovas tokių teismo nurodymų nebuvo gavęs.
4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko ir nepateikė savo paaiškinimų. Atsakovas nebuvo informuotas apie 2009 m. spalio 23 d. turėjusį įvykti teismo posėdį, todėl negalėjo jame dalyvauti.
5. Dėl atskirajame skunde nurodytų procesinių pažeidimų buvo pažeisti CPK 2, 6 ir 12 straipsniuose įtvirtinti asmenų teisių gynimo, teisingumo ir rungimosi principai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. B2-396-267/09 pranešė, kad Telšių apskrities VMI ir VSDF valdybos Telšių skyrių protokoline nutartimi patraukė civilinėje byloje Nr. B2-396-267/09 trečiaisiais asmenimis, prašė pateikti atsiliepimą. Telšių apskrities VMI 2009 m. vasario 24 d. raštu Nr. (6.1)-R16-1892 pateikė atsiliepimą į ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad sutinka su pateiktais ieškiniais, taip pat informavo teismą, kad 2009 m. gegužės 1 d. apelianto mokestinė nepriemoka sudarė 122 886,97 Lt. Atsakovas buvo laiku informuotas apie gautus ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo bei apie byloje priimtą 2009 m. gegužės 22 d. nutartį, o taip pat paskirtą teismo posėdį. Todėl apeliantas, rūpestingai ir sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, privalėjo laiku susipažinti su bylos medžiaga, pateikti reikiamus dokumentus bei savo argumentus, motyvus ir pagrįstus prašymus. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenims, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus.
Tretysis asmuo VSDF valdybos Telšių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog jis su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovui prisijungė prie ieškovų dar prieš pirmą posėdį ir skyriaus atstovas dalyvavo teismo posėdyje 2009 m. kovo 20 d.. Todėl atsakovas negalėjo nežinoti apie VSDF valdybos Telšių skyriaus reikalavimus. Duomenys, kad atsakovo įmonėje dirba 42 darbuotojai buvo pateikti 2009 m. spalio 23 d. įvykusio posėdžio metu. Šiuos duomenis pateikė VSDF valdybos Telšių skyriaus įgaliotas atstovas posėdžio metu, remdamasis atsakovo pateikta ketvirtine ataskaita. Nors atsakovas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį disponavo pasenusiais duomenimis, tačiau atsakovo skola VSD fondui tik didėjo, kas patvirtina būtinybę kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria V. R. firmai „Telšių ranga“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atsakovas, kuris skundą grindžia procesinės teisės normų pažeidimais, sąlygojusiais neteisingą bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimą.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Sprendžiant dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria V. R. firmai „Telšių ranga“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atskirojo skundo pagrindą sudarančios argumentus, sprendžia dėl skunde nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų buvimo ir dėl to, kokią įtaką šie pažeidimai galėjo turėti bankroto bylos iškėlimo klausimo teisingam išsprendimui. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas (nutartis) negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi grąžinus bankroto bylos V. R. firmai „Telšių ranga“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi, nustatydamas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadiją, įpareigojo atsakovą pateikti teismui įmonės finansinę būklę patvirtinančius įrodymus (2 t., b.l. 53-54). Iš bylos matyti, jog atsakovo vadovas šių dokumentų teismui nepateikė. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog atsakovas nebuvo informuotas apie pareigą pateikti teismui šiuos papildomus dokumentus, kadangi iš byloje esančios Šiaulių apygardos teismo 2009 m. siunčiamų dokumentų registro Nr. 2 ištraukos kopijos matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis atsakovui buvo įteikta tinkamai, laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, jog net ir nesant atsakovui adresuoto teismo nurodymo dėl papildomų įmonės finansinę būklę patvirtinančių įrodymų pateikimo, atsakovas turėjo pareigą pateikti šiuos duomenis, jeigu jis būtų rūpinęsis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikęs teismui įrodymus ir argumentus, turinčius teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 7 str. 2 d.). Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, domėdamasis bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimo eiga, papildomus įmonės finansinę būklę patvirtinančius įrodymus turėjo pateikti, atsižvelgdamas vien tik į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teismui buvo perduotas nagrinėti iš naujo vien tik dėl to, kad teismas konstatavo nesant galimybės pagal byloje esančius įrodymus nustatyti įmonės mokumo ar jos nemokumo.
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi bankroto bylos iškėlimo atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ klausimas buvo paskirtas nagrinėti 2009 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (2 t., b.l. 78). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys, tame tarpe ir atsakovas, buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 133 str. 1 d.). Atsakovui siųstas teismo šaukimas buvo įteiktas šioje įmonėje dirbančiam darbuotojui (CPK 123 str. 4 d.) (2 t., b.l. 91). 2009 m. spalio 22 d. įvykusio teismo posėdžio metu Šiaulių apygardos teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjo iš esmės ir nutarė atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2009 m. spalio 23 d. (2 t., b.l. 95-97). Tą aplinkybę, kad atsakovo vadovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2009 m. spalio 22 d. vietą ir laiką patvirtina ir UAB „Jonvita“ 2009 m. lapkričio 4 d. pranešimas Nr. 104 (2 t., b.l. 119). Be to, apie bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui turėjo būti žinoma ir iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo išspręstas bylų sujungimo klausimas (2 t., b.l. 79). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog jis nebuvo informuotas apie 2009 m. spalio 22 d. turėjusį įvykti teismo posėdį, todėl negalėjo jame dalyvauti.
Neturi pagrindo apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie jo atžvilgiu pareikštus UAB „Arkomasta“, V. G. , F. M. , VMI Telšių apskrities ir VSDFV Telšių skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas jo teisę pateikti dėl jų savo prieštaravimus. Iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. lydraščio Nr. B2-921-194-2009 matyti, kad be visų pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu gautų dokumentų, atsakovui buvo išsiųstas ir V. G. prašymas dėl jo įtraukimo į V. R. firmos „Telšių ranga“ kreditorių sąrašą bei Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-921-194/2008, kuria nutarta priimti UAB „Arkomasta“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ iškėlimo ir išspręstas bylų sujungimo klausimas (2 t., b.l. 74). Kartu su šiais dokumentais atsakovui buvo išsiųsti ir trečiųjų asmenų VSDFV Telšių skyriaus bei Telšių apskrities VMI pateiki duomenys apie atsakovo skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir valstybės biudžetui egzistavimą. Būtent šiame lydraštyje atsakovui teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į didelį kreditorių, reikalaujančių iškelti bankroto bylą, skaičių, jis turėtų pateikti atsiliepimą dėl jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Dėl ieškovo F. M. reikalavimų pažymėtina, jog civilinė byla Nr. B2-1074-194/2008 pagal F. M. ieškinį atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. B2-396-194/2008 dėl bankroto bylos iškėlimo šiam atsakovui (2 t., b.l. 79). Ši nutartis kartu su F. M. ieškiniu buvo išsiųsta atsakovui (priedas prie bylos civilinė byla Nr. B2-1074-194/2008, b.l. 14). Tačiau atsakovas nepateikė jokių savo nesutikimo su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ bankroto byla buvo iškelta pripažinus, kad įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, t.y. konstatavus dviejų savarankiškų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų tam, kad galėtų būti iškelta bankroto byla, buvimą, bei įvertinus įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą.
Atsakovas, ginčydamas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia jokių argumentų, susijusių su įmonės mokumo būsenos neteisingu įvertinimu, konstatuojant jo nemokumą. Kaip jau minėta, įstatymas įmonės nemokumą sieja su įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu. Todėl konstatuoti įmonės nemokumą galima tada, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Skundžiama nutartimi teismas atsakovo pradelstus įsipareigojimus nustatė remdamasis atsakovo kreditorių, kurie buvo įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis, pateiktais duomenimis apie atsakovo skolų jų atžvilgiu egzistavimą, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse nurodytu per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžiu (1 t., b.l. 101) bei atsakovo pateikta balanse nurodytų prekybos skolų išklotine (1 t., b.l. 102-107). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo trumpalaikius įsipareigojimus pagal 2008 m. balansą sudariusių prekybos skolų padengimą, o taip pat į duomenis apie atsakovo skolos valstybės biudžetui bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dydį (2 t., b.l. 59-60, 69-70), pagrįstai pripažino, kad, sprendžiant iš bylos duomenų, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkdamas įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro (2 t., b.l. 75-76). Atsakovas Juridinių asmenų registrui nėra pateikęs jokių metinių finansinių atskaitomybių dokumentų, kadangi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nėra numatytos prievolės individualioms įmonėms pateikti šiuos dokumentus, o Nekilnojamojo turto registre atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Todėl, nepavykus viešuose registruose gauti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimo dieną patvirtinančių įrodymų, o atsakovo vadovui nevykdant teismo nurodymų dėl šių duomenų pateikimo¸ teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis apie įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, negalimumą. Iš ieškovo F. M. pateikto LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus 2009 m. kovo 4 d. rašto Nr. SD-5393 dėl prašymo ištyrimo matyti, kad iki 2009 m. kovo 3 d. atsakovo bendras užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams sudarė 136 953,72 Lt. Darbo užmokesčio įsiskolinimas atleistiems iš darbo darbuotojams – 52 488,11 Lt (priedas prie bylos civilinė byla Nr. B2-1074-194/2009, b.l. 6). Atsakovas, žinodamas, jog jam yra pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo šiuo pagrindu, nepateikė jokių atsiskaitymą su darbuotojais patvirtinančių įrodymų.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui V. R. firmai „Telšių ranga“ buvo iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Atsakovas, būdamas įsitikinęs tuo, jog dėl procesinės teisės normų pažeidimų iš jo buvo atimta galimybė pateikti įmonės mokumą ir atsiskaitymo su darbuotojais faktą patvirtinančius įrodymus, turėdamas teisę į apeliaciją ir galimybę pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimo neteisingą išsprendimą patvirtinančius įrodymus, jų nepateikė, o apsiribojo formalių procesinė teisės normų pažeidimų įvardinimu, tuo pažeisdamas proceso ekonomiškumo principą (CPK 7 str. 2 d.). Esant minėtoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.