Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-36-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-47487-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.39.2.13. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stateta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5444-994/2017 pagal ieškovės UAB „Stateta“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Stateta“ teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 40 907,34 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad tarp šalių 2015 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutartyje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 14 d. 00:00 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d. 24:00 val., draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties priedą draudimo objektai yra statiniai, įrengimai, atsargos. Statiniams galioja šie draudžiamieji įvykiai: ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas; įrenginiams - ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas, elektronikos gedimai; atsargoms - ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas. Statinių draudimo suma - 1 005 286,00 Eur, įrengimų draudimo suma - 56 949,00 Eur, atsargų draudimo suma - 35 000,00 Eur. 3. 2016 m. birželio 17 d. į ieškovei priklausančią degalinę, Sutartyje nurodytu adresu trenkė žaibas. Buvo nustatyta, kad dėl šio įvykio buvo sugadinta: vaizdo stebėjimo sistemos kameros, tinklo komutatorius ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, degalinės vidaus įranga, pilonai, kuro kolonėlių elektronika, spausdintuvas, stacionarus kompiuteris, nepertraukiamo maitinimo šaltinis. Bendra sugadintos įrangos/turto remonto suma sudaro 45 907,34 Eur (be PVM). 4. Atsakovė atlikusi tyrimą nustatė, kad visi dėl aptariamo įvykio padaryti pažeidimai atsirado dėl žaibo sukelto įtampos šuolio, todėl nusprendė ieškovei išmokėti 5 000 Eur draudimo išmoką pagal elektronikos gedimų riziką. Padengti likusius, t.y. visus ieškovės patirtus nuostolius, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė. 5. Ieškovės vertinimu, atsakovė be pagrindo savo sprendimą dėl išmokos grindė (duomenys neskelbtini) A. M. išvada, kuris net nebuvo atvykęs į įvykio vietą. Pabrėžia, kad ieškovės turimi duomenys (Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma) patvirtina, kad įvykio dieną žaibas trenkė degalinėje, degalinės teritorijoje ne vieną kartą ir ne į vieną degalinės teritorijoje buvusį objektą ir tą patvirtina draudėjo atstovo pranešimas. 6. Ieškovės nuomone, nei žaibo iškrovos sąvoka, nei tiesioginė žaibo iškrovos sąvoka draudimo taisyklėse nėra pateiktos, detalizuotos. Žaibo sąvoka turi būti aiškinama kaip gamtos reiškinys atsižvelgiant į šio reiškinio fizikines savybes, mokslinę informaciją apie šį reiškinį. 7. Nurodė, kad įvykio aplinkybės atitinka Verslo turto draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyto draudžiamojo įvykio - žaibo įtrenkimo - požymius (Taisyklių 11.1. punkto b) papunktis). Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai neviršija maksimalių, sutartyje numatytų draudimo sumų, todėl atsakovė turi išmokėti visą dėl 2016 m. birželio 17 d. įvykio patirtą nuostolio sumą. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu UAB „Stateta“ ieškinį atmetė. Gražino ieškovei iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 228,91 Eur nepanaudoto užstato už ekspertizės atlikimą bei eksperto iškvietimą į teismo posėdį dalį. 9. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo, jog degalinės įrenginių gedimus sąlygojo žaibo sukelti viršįtampiai, nėra. Teismas pasisakė, kad Sutartyje šalys dėl įrengimų draudimo nuo žaibo poveikio nesusitarė. Tarp Sutarties priede esančių įrengimams taikytinų rizikų „žaibo reiškinio“ kaip gamtinės jėgos įvardinta nėra, tačiau žaibo poveikis minimas viename iš draudimo nuo ugnies rizikos atvejų. Taisyklių 11.1 punkto b papunktyje yra įvardintas – žaibo įtrenkimas, kaip ugnies rizikos atvejis, kuris turi pasireikšti tiesiogine žaibo iškrova į apdraustą turtą. Šalia kaip nedraudžiamasis įvykis yra nurodytas netiesioginis žaibo poveikis - kai žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas. Teismas darė išvadą, kad pagal Taisykles žaibas (žaibo reiškinys) gali pasireikšti dvejopai - tiesioginiu smūgiu į objektus žemėje, mechaniškai ir termiškai pažeidžiant paviršius, kai veikia elektros srovė bei skleidžiant elektromagnetinę spinduliuotę, kuri gali sugeneruoti viršįtampius elektros grandinėse ir gali sukelti jų gedimus. 10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Taisyklės yra dviprasmiškos ir nesuprantamos bei vertino, kad Taisyklių nuostatose aiškiai yra išskirtos dvi savarankiškos žaibo poveikio kategorijos, t.y. tiesioginis žaibo įtrenkimas ir netiesioginis žaibo poveikis. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akte padarytas išvadas, eksperto paaiškinimus, jog pavojingiausias yra tiesioginis smūgis, kai veikia ne tik elektromagnetinis laukas, bet ir elektros srovė, pasisakė, kad galima teigti, kad prie ugnies rizikos draudikui įtvirtinus vieną iš atvejų – „žaibo įtrenkimas“, draudikas ir fiksavo atvejį, kuriam aktualus tiesioginis smūgis į objektą, kai veikia žaibo iškrovos ne tik elektromagnetinis laikas, bet ir elektros srovė, sukelianti ugnį bei galimą termišką, mechanišką daikto pažeidimą, kuris būdingas tiesioginiam žaibo smūgiui. Teismas įvertinęs Taisyklių nuostatų konstrukcinį pobūdį, jų 11.1 punkto b papunktyje išskiriant sąvokas - žaibo įtrenkimas bei netiesioginis žaibo poveikis ir minėtomis sąvokomis apibrėžiant skirtingas kategorijas - draudžiamąjį įvykį ir nedraudžiamąjį įvykį, be to, žaibo įtrenkimą priskiriant prie ugnies rizikos, pasisakė, kad tokia Taisyklių konstrukcija grindžiama žaibo poveikio aspektu, yra logiška, aiški bei būdinga žaibo reiškinio poveikiui bei jo sukeliamoms skirtingoms pasekmėms. 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismai nagrinėdami analogišką atvejį, kai apdrausta technika buvo sugadinta, žaibo iškrovai sukėlus viršįtampius, sprendė, remdamiesi eksperto išvada, kad tai buvo netiesioginis žaibo poveikis. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad įrenginiai būtų buvę pažeisti mechaniškai, termiškai, nėra ir byloje neįrodinėta. Kaip ir neįrodinėta žaibo reiškinio pasekmė – gaisro, ugnies kilimas. 12. Teismas sprendė, kad ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su Taisyklėmis. Pažymėjo, kad ieškovei, kaip verslininkei taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai ir ji žinodama įrengimų draudimo rizikas, numatytas priede prie draudimo liudijimo, sutiko su taikomų rizikų apimtimi. Duomenų, jog draudimo sutarties sąlygos, draudimo apsaugos ribos, draudžiamosios rizikos buvo tinkamai neatskleistos ieškovei, teismas nenustatė. 13. Teismas vertino, kad UAB „Stateta“ turtas apgadintas dėl nedraudžiamojo įvykio – netiesioginio žaibo poveikio, lėmusio žaibo sukeltus viršįtampius. Teismas sprendė, kad ieškovei draudikas pagrįstai išmokėjo 5 000 Eur draudimo išmoką, remiantis Taisyklių 11.1 punkto b papunkčio „nedraudžiamieji įvykiai“ bei 11.10 punkto nuostatomis, kadangi UAB „Stateta“ buvo apsidraudusi riziką „elektronikos gedimai”, o nustatyti viršįtampių veiksniai priskiriami būtent prie rizikos (draudžiamųjų įvykių) „elektronikos gedimai”. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Stateta“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 15. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai vertino Sutarties sąlygas, nurodydamas, jog šalys dėl įrengimų draudimo nuo žaibo poveikio nesusitarė, o taip pat nepagrįstai konstatavo, kad tarp priede esančių įrengimams taikytinų rizikų „žaibo reiškinio“ kaip gamtinės jėgos nėra įvardinta. Be to, teismas spręsdamas ginčą pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 16. Nurodo, kad Sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog įrengimai draudžiami nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų (audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, grunto suslūgimas), vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo, elektronikos gedimų. Taisyklių 11 punkte numatyti konkretūs draudžiamieji įvykiai, priskirtini kiekvienai iš Sutartyje numatytų apdraustų rizikų. Žaibo reiškinys yra nurodytas Taisyklių 11 punkte ir įvardintas draudiko kaip ugnis. Kadangi žaibo reiškinys nurodytas prie ugnies rizikos, tai ieškovės vertinimu jos įrengimai buvo apdrausti nuo žaibo reiškinio ir visų šio reiškinio sudedamųjų dalių poveikio, o ne nuo kurios nors vienos žaibo reiškinio dalies. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad pagal su ieškove sudarytą Verslo draudimo sutartį buvo apdrausta nuo ugnies rizikų, tarp jų ir žaibo reiškinio. 17. Taisyklių 11.1 punkto b papunktyje nurodoma, kad žaibo įtrenkimas reiškia tiesioginę žaibo iškrovą. Teismas sprendime neatskleidė kodėl ginčo įvykis neatitinka „žaibo įtrenkimo“ numatytų požymių. Motyvacija dėl draudimo taisyklių 11.1 punkto b) papunktyje numatyto draudimo įvykio prieštaringa. 18. Teigia, kad tiek atsakovės samdytas specialistas A. M., tiek teismo ekspertizę atlikę ekspertai laikosi tos pačios nuomonės, jog į ieškovės degalinę 2016 m. birželio 17 d. trenkė žaibas. Ginčo dėl to, kad žaibą/žaibo iškrovą sudaro žaibo kanalas (matomas šviesos žybsnis) ir elektromagnetinis laukas, nėra. Siekdamas nustatyti, ar abi žaibo/žaibo iškrovos sudedamosios dalys (žaibo kanalas ir elektromagnetinis laukas) ar tik viena iš jų patenka/nepatenka į Taisyklių 11.1 p. b) papunktyje numatytą draudžiamąjį įvykį, teismas turėjo analizuoti ir vertinti, kaip veikia žaibas, ar jo dalys gali veikti viena atskirai nuo kitos, kokie terminai, sąvokos nurodomi minėtame Taisyklių punkte. Draudikas, išmokėdamas 5 000 Eur draudimo išmoką, rėmėsi draudžiamuoju įvykiu „elektronikos gedimai“ (t.y. žala, sukelta viršįtampių). Apeliantė pabrėžia, kad Sutartyje draudžiamajam įvykiui – „elektronikos gedimai“ - skirtingai nuo draudžiamojo įvykio – „ugnis“ (įskaitant ir „žaibo įtrenkimą“) - numatytas 5 000 Eur išmokos limitas, kai tuo tarpu draudžiamajam įvykiui – „ugnis“ - numatytos draudimo sumos atitinka visą draudžiamų įrenginių/turto vertę. 19. Teigia, kad Taisyklėse pateiktos sąvokos, terminai, susiję su žaibo reiškiniu, yra neaiškūs, dviprasmiški, keliantys abejonių. Mano, kad į Taisyklėse nurodytą „žaibo įtrenkimo“ sąvoką įeina ir žaibo kanalo, ir žaibo elektromagnetinio lauko/bangų padaryta žala, kai elektromagnetinis laukas/bangos tiesiogiai veikia įrangą/daiktus. 20. Nurodo, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, kad pagal Taisyklių 11.1 punkto b) papunktį veikiant abiem žaibo sudedamosioms dalims turėtų kilti ugnis ir/ar atsirasti mechaninis, terminis poveikis, nes Taisyklėse toks požymis nenurodomas ir neišplaukia iš jokių kitų Taisyklių nuostatų (juolab, kad jo gali objektyviai ir nebūti, kai teritorijoje yra įrengtas žaibolaidis). Draudimo taisyklėse nurodytas draudžiamasis įvykis „žaibo įtrenkimas“ apima žaibo iškrovą (abi jos sudedamąsias dalis) ir jos sukeliamas pasekmes, o draudžiamasis įvykis „elektronikos gedimai“ (į kuriuos įeina ir viršįtampiai) - tik žaibo iškrovos (abiejų jos sudedamųjų dalių) pasekmes, nors ginčo atveju viršįtampiai negalėjo atsirasti be žaibo iškrovos. 21. Sprendimo argumentai, kad ginčo įvykis neatitinka Taisyklių 11.1 punkto b) papunktyje nurodyto draudžiamojo įvykio, nes šalia minėto punkto Taisyklėse yra įvardintas ir paaiškintas netiesioginis žaibo poveikis (kai žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas), yra nepagrįsti, nes atsižvelgiant į žaibo veikimo principus ir esmę, apskritai toks žaibo poveikis, kai žaibas patenka iš vieno daikto į kitą, nėra objektyviai įmanomas. 22. Apeliantas mano, kad Taisyklių nuostatos, susijusios su draudžiamuoju įvykiu - žaibo reiškiniu - suformuluotos neaiškiai, dviprasmiškai, ir tikrai ne taip, kaip jas subjektyviai aiškina draudikas, todėl teismas privalėjo taikyti materialinės teisės normas dėl sutarčių aiškinimo. Aplinkybės jog draudėjas yra juridinis asmuo pačios savaime neįrodo ir negali įrodyti, jog Draudimo taisyklių nuostatos yra aiškios, nedviprasmiškos ir jog dėl jų aiškinimo ir taikymo negali kilti ginčų. CK 6.193 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. 23. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimą grindė kitų teismų procesiniais sprendimais, nors bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Be to, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, įpareigojančias teismą nurodyti, dėl kokių aplinkybių ir priežasčių jis atmeta kokius nors įrodymus. Šiuo atveju, teismas neargumentavo kodėl nesiremia ieškovės pateiktais teisminės praktikos pavyzdžiais ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino, jog elektromagnetinė spinduliuotė yra neatsiejama žaibo iškrovos dalis, o padaryta žala degalinės įrenginiams yra tiesioginės žaibo iškrovos pasekmė. 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo UAB „Stateta“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. 25. Nurodo, kad priešingai, nei teigia apeliantė atsakovė niekada neskirstė žaibo į elektromagnetinio lauko ir ugnies/mechaninį poveikį. Draudikas savo Taisyklėse apibrėždamas draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius pasitelkė vidutiniškai protingo asmens standartą atitinkančiam asmeniui suprantamus žaibo apibūdinimus. 26. Draudimo polise už žalą, kuri atsirado dėl elektronikos gedimų dėl netiesioginės žaibo iškrovos sukeltų viršįtampių gali būti mokama draudimo išmoka pagal įvykius: elektronikos gedimai (iki 5000 Eur), ši suma buvo nustatyta draudimo polise ir pasirinkta individualiai UAB „Stateta“, todėl ji ir turi prisiimti riziką dėl to, kad pasirinkus nedidelę sumą, patirta žala viršijo draudimo išmoką. 27. Draudikas priėmė sprendimą, kad ugnies rizika nepasireiškė, nes pagal Taisykles, ši sąvoka apibrėžiama kaip žaibo įtrenkimas – tiesioginė žaibo iškrova į apdraustą turtą, tuo tarpu byloje nustatyta, kad žaibas trenkė į žaibolaidį, o įranga sugedo nuo žaibo sukeltų viršįtampių. 28. Draudikas išmokėjo draudimo išmoką už elektronikos gedimus iki draudimo polise nurodyto limito, nes pagal ugnies riziką įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. 29. Pažymi, kad žaibo iškrovos sąvoka ir jos aiškinimas nėra svarbus byloje, kadangi draudžiamasis įvykis yra „žaibo įtrenkimas“, t.y. draudikui aktualus tiesioginis smūgis į objektą, kai veikia žaibo iškrovos ne tik elektromagnetinis laukas, bet ir elektros srovė, sukelianti ugnį bei galimą termišką, mechanišką daikto pažeidimą, kuris būdingas tiesioginiam žaibo smūgiui. 30. Nesutinka, kad Verslo turto draudimo taisyklių struktūra, kuri yra papildomai apibrėžta teisinėmis sąvokomis „tiesioginė žaibo iškrova“, kai kalbama apie „žaibo įtrenkimą“ ir „netiesioginis poveikis“, kai vertinami elektronikos gedimai yra neaiški. Laiko, kad apeliantės argumentai, esą draudimo bendrovė turėjo apibrėžti sąvoką „žaibo iškrova“ ir pašalinti kylančius neaiškumus yra nepagrįsti. 31. Pritaria teismo vertinimui, kad tiesioginis ir netiesioginis žaibo poveikis pagal Taisykles yra aiškiai atskirtas. Be to, pažymi, kad draudžiamasis įvykis yra ugnis, kuri pasireiškia kaip žaibo įtrenkimas. Nurodo, kad rizika, jog objektą paveiks žaibo įtrenkimas, sukelsiantis terminį, mechaninį ugnies poveikį, yra ir esant žaibolaidžiui, todėl draudikas ir draudėjas yra laisvi susitarti dėl tokios rizikos įtraukimo į draudimo polisą. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 32. Apeliacinis skundas atmestinas. 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas UAB „Stateta“ ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai). 35. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu, kuriame detaliai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų. 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys sudarė Verslo turto draudimo sutartį. Iš Verslo draudimo liudijimo Serija LD Nr. 104705381 matyti, kad šalys sutarė dėl draudimo rūšies – verslo turto draudimas; dėl draudimo grupės – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų. Taip pat šalys aptarė, kad jų draudimo teisiniams santykiams taikytinos Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 28 d.), draudimo apsaugos išplėtimai šiai sutarčiai netaikomi. Liudijime pažymima, kad visos draudimo sąlygos, t.y. draudimo objektai ir draudžiamieji įvykiai, pateikiamos priede (-prieduose) prie draudimo liudijimo „Verslo turto draudimas“. Šia sutartimi buvo apdrausti statiniai, įrengimai ir atsargos, detaliai aptarti liudijime, esantys (duomenys neskelbtini). Draudžiamieji įvykiai statiniams ir atsargoms pagal Sutartį yra ugnis, vanduo, gamtinės jėgos (audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, grunto suslūgimas), piktavališkas pastato sugadinimas, stiklo dūžis, transporto atsitrenkimas. Įrengimams be šių paminėtų draudžiamųjų įvykių yra nurodyti ir elektronikos gedimai (išmokos limitas 5000 Eur). Ieškovė UAB „Stateta“ informavo atsakovę AB „Lietuvos draudimas“, kad 2016 m. birželio 17 d. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), trenkė žaibas, po ko nustojo veikti degalinės įrengimai. Draudimo bendrovė atlikusi šio įvykio tyrimą, ieškovei pranešė, kad jai išmokama 5000 Eur draudimo išmoka atitinkanti šalių sutartą elektronikos gedimų išmokos limitą. Atsakovė spręsdama, kad ginčo įvykis atitinka Taisyklių 11.10 punkte aprašytą draudžiamąjį įvykį „Elektronikos gedimai“ rėmėsi ieškovės patektais sugadinto turto defektiniais aktais, sąmatomis nuostoliui įvertinti, užsakytos apžiūros, siekiant nustatyti į kokį objektą trenkė žaibas bei kokie objektai sugadinti dėl netiesioginio poveikio bei (duomenys neskelbtini) A. M. išvada apie įrangos gedimą šioje degalinėje. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutiko ir prašė pripažinti, kad turtas apgadintas dėl „žaibo įtrenkimo“ Taisyklių 11.1 punkto b papunkčio pagrindu, dėl ko draudikei kiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką lygią visai ieškovės prašomai nuostolių sumai. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kurį teismas tenkino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte į klausimą kaip žaibo reiškinys sugadino ieškovės turtą, buvusį degalinėje pateikė išvadą, kad įrangos gedimai yra žaibo išlydžio pasekmė, kai tiesioginis žaibo smūgis į pastatą/žaibolaidį sugeneravo viršįtampius, kurie sugadino bylos sąmatoje nurodytą įrangą.

37. Kolegija išanalizavusi Verslo draudimo taisyklių turinį ginčui aktualiu aspektu sprendžia, kad skirtingai nei vertina apeliantė, nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, kad Taisyklių nuostatos susijusios su žaibo reiškiniu yra neaiškios, dviprasmiškos ir keliančios abejonių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus detaliai pasisakė dėl Taisyklėse išskirtų dviejų savarankiškų žaibo poveikio kategorijų ir su šių Taisyklių nuostatų vertinimu, kolegija visiškai sutinka bei sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia ir neleidžia spręsti dėl teismo motyvų prieštaringumo, kaip teigia apeliantė.

38. Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 5 punkte yra numatyta, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl kilnojamojo arba nekilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo įvykus šiose Taisyklėse ir (arba) draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams. Taisyklių skyriaus „Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai“ 11 punktas nustato, kad apdrausto turto draudimo apsauga apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardytų, jeigu jos numatytos sutartyje, rizikų. Taisyklių 11.1-11.10 punktuose įvardijami rizikos (draudžiamieji įvykiai) jų papunkčiuose sukonkretinant rizikas. Prie ugnies draudžiamojo įvykio priskiriami - gaisras, žaibo įtrenkimas, sprogimas, valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimas, įskaitant smūgio bangą. Šalia šių rizikų detalizuojami neatlyginami nuostoliai, t.y. nedraudžiamieji įvykiai. Taisyklių 11 punkto b papunktis kaip draudžiamąjį įvykį numato žaibo įtrenkimą – tiesioginę žaibo iškrovą į apdraustą turtą. Tuo atveju Taisyklėse yra aiškiai įtvirtinta, kad kai žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas, t.y. dėl netiesioginio žaibo poveikio, žala gali būti atlyginama pagal Taisyklių 11.10 punkto nuostatas. Taisyklių 11.10 punktas kaip draudžiamąjį įvykį numato elektronikos gedimus - staigius ir netikėtus įrengimų, įskaitant statinio funkcionalumą palaikančią elektroninę įrangą, gedimus dėl: trumpojo jungimo, viršįtampių, indukcijos ar elektros įtampos svyravimų sukeltų išorinių (ne įrengimo viduje atsiradusių) veiksnių; nuo draudėjo nepriklausančio elektros srovės dingimo; netiesioginės žaibo iškrovos; įžeminimo pažeidimo.

39. Pirmosios instancijos teismas vertindamas tiek (duomenys neskelbtini) A. M. ((duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini)) 2016 m. liepos 27 d. išvadą, tiek ieškovės prašymo pagrindu (duomenys neskelbtini) V. N. ir to paties (duomenys neskelbtini) S. T. ekspertizės atliktos 2017 m. liepos mėnesį išvadas, tiek ekspertų pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, neturėjo pagrindo spręsti, kad 2016 m. birželio 17 d. įvykio metu ieškovės turtas - vaizdo stebėjimo sistemos kameros, tinklo komutatorius ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, degalinės vidaus įranga, pilonai, kuro kolonėlių elektronika, spausdintuvas, stacionarus kompiuteris, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, buvo sugadintas dėl tiesioginio žaibo poveikio, t.y. žaibo įtrenkimo. Tiek A. M. išvadoje, tiek detalesnėje V. N. ir S. T. išvadoje yra aiškiai atskleista, kad žaibo išlydis į statinį/žaibolaidį sugeneravo viršįtampius, kurie ir sugadino bylos sąmatoje nurodytą įrangą.

40. Apeliantės pateikiama argumentacija susijusi su žaibo kaip gamtos reiškinio atsiradimo ir veikimo principais nepaneigia, kad tiesioginis žaibo įtrenkimas ir dėl netiesioginio žaibo trenkimo (šiuo atveju į žaibolaidį) kilę elektros įtampos svyravimai (viršįtampiai) Taisyklėse išskiriami į atskiras rizikas. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pozicija, kad ugnies rizika į kurią įeina nutarties 38 punkte nurodyti draudžiamieji įvykiai, t.y. tokia kokia ji numatyta Taisyklėse ir kaip šalys buvo sutarusios šiuo atveju nepasireiškė.

41. Apeliantė neįrodė tiesioginio žaibo poveikio į visus jos nurodytus sugadintus bendrovei priklausančius objektus, todėl spręsti, kad šiuo atveju draudimo bendrovė turėjo įvykį draudžiamuoju pripažinti pagal Taisyklių 11.1 punkto b papunktį ir atitinkamai apskaičiuoti ir išmokėti visą ieškovės vertinimu patirtą žalą, pagrindo nėra. Šiuo atveju, draudikė turėjo prievolę atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl elektros įtampos svyravimų arba laikino elektromagnetinio lauko energijos pertekliaus viršįtampių.

42. Apeliacinio skundo 18 punkte pateikiamas ieškovės faktinės situacijos dėl nesutikimo su draudimo bendrovės sprendimu ginčo atvejį laikyti draudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 11.1 punktą, vertinimas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovei iš esmės yra aktualu tai, jog draudžiamajam įvykiui - ugnis (Taisyklių 11.1 punkto b papunkčio – žaibo įtrenkimas) numatyta draudimo suma atitiktų visą draudžiamų įrenginių/turto vertę, o 2016 m. birželio 17 d. įvykį pripažinus draudžiamuoju pagal Taisyklių 11.10 punktą (elektronikos gedimai) yra šalių nustatytas 5000 Eur limitas, kuris nepadengia ieškovei padarytos įvykio metu žalos pilna apimtimi. Pabrėžtina, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Sutarties šalys buvo laisvos susitarti, nuo kokios rizikos yra draudžiamas turtas ir kokiai sumai. Ieškovė pati pasirinko elektronikos gedimų limitą ir jai draudimo bendrovė išmokėjo maksimalią tokio draudžiamojo įvykio atveju galimą sumą.

43. Tik esant abejonių draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad šios sąlygos yra dviprasmiškos ar neaiškios, toks apeliaciniame skunde dėstomas vertinimas nėra aktualus.

44. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu ar, kad nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei kaip verslininkei taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė nepaneigė, kad buvo susipažinusi su draudimo sąlygomis ir taisyklėmis, sutardama dėl konkrečios elektronikos gedimų draudimo išmokos limito sumos ir sumokėdama draudimo įmoką, su virš paminėtų dokumentų turiniu susipažino ir akivaizdžiai jam pritarė. Duomenų, kad šalių aptartos rizikos, jų apimtys, nedraudžiamieji įvykiai, jai buvo nepriimtinos ar neatitiko jos tikrosios valios, ieškovė teismui nepateikė. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės veiklos pobūdį, akivaizdu, kad ji turi įvairių sandorių sudarymo patirties, todėl elgdamasi apdairiai, rūpestingai ir protingai, kaip verslą vykdantis subjektas turėjo atitinkamai įvertinti kokia rizika ir kokiomis sąlygomis drausti savo turtą.

45. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė jog teismai nagrinėdami analogišką atvejį, kai apdrausta technika buvo sugadinta žaibo iškrovai sukėlus viršįtampius, sprendė remdamiesi eksperto išvada, kad tai netiesioginis žaibo poveikis, o tiesioginio žaibo išlydžio požymiai būtų vizualiai matomi ir užfiksuoti, nesudaro pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl precedentų taikymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2A-1489-392/2016 taip pat buvo sprendžiamas netiesioginio žaibo poveikio atlyginimo klausimas pagal Verslo turto draudimo sutartį ir pagal tas pačias Taisykles kaip ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovės gi apeliaciniame skunde cituojamoje byloje Nr. 2-3346-845/2010 buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su transporto priemonės draudimu, t.y. faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Šalių draudimo santykių pagrindas buvo kitokio pobūdžio draudimo sutarties pagrindas(transporto priemonės draudimas), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo sprendime pasisakyti dėl ieškovės paminėto teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių reikšmingumo nagrinėjamai bylai.

46. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

47. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

48. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, UAB „Stateta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą