Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Pareiškėjas L. K. 2024 m. spalio 21 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir kuriame nurodė, kad jo reikalavimus antstolis gavo voke 2023-12-27, antstolis vykdomąjį dokumentą el. paštu perdavė 2024-06-23; prie dokumento pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-15 nutarties c.b. Nr. 2-19831-1098/2020 pirmas lapas, Kauno apygardos teismo nutarties 3-4 lapai, AB „Lietuvos paštas“ kvitas, ant kurio užrašyta dalis pareiškėjo atskirojo skundo teksto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

10. Nors apeliantas 2024-12-, 2024-12-16, 2024-12-18 pateikė teismui tam tikrus dokumentus ir el. laiškus (DOK-43718, DOK -44245, DOK-44783) – jo el. laišką, Kauno apylinkės teismo raštą „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui – atsakymą į jo 2016 m. sausio raštus, raštą VĮ „Registrų centras“ - tačiau šiuos dokumentus ir el. laiškus atsisakytina priimti, kaip savo turiniu visiškai nesusijusius su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku ir pagrindu, apeliantas net neprašo jų prijungti prie bylos ir nenurodo, kokias teisiškai reikšmingas skundo išnagrinėjimui aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. K. pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties buvo laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

13. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino 2024 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo dėl 2024 m. spalio 9 d. nutarties trūkumų, t. y. nenurodė nei aiškaus skundo dalyko, nei skundo faktinio pagrindo, t. y. jokių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas, nepridėjo tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

15. Nors pareiškėjas nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atskirąjį skundą dėl 2024 m. spalio 9 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ir prašė ją panaikinti, tačiau 2024 m. lapkričio 4 d. teisme gautame atskirajame skunde nenurodė visiškai jokių argumentų ir motyvų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta. Vienintelis atskirajame skunde nurodytas teiginys – tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta su byla nesusijusias asmeniui V. N. – yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis būtų siųsta šiam apelianto nurodytam ar kokiam nors kitam asmeniui, išskyrus patį pareiškėją L. K.. Kaip matyti iš byloje medžiagos (b. l. 26-28), užkoduota skundžiama nutartis buvo siųsta tik pačiam pareiškėjui L. K. jo paties nurodytu el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), į šį el. laišką pareiškėjas atsakė „Gerai, pasitikrinsiu“, iš šio el. pašto pareiškėjas ankščiau taip pat buvo siuntęs teismui procesinius dokumentus ir laiškus, t. y. komunikavo su teismui, šį el. pašto adresą jis pats buvo nurodęs teismui teiktuose dokumentuose. Pagaliau, net jei ir paaiškėtų nutarties galimo siuntimo nedalyvaujančiam byloje asmeniui aplinkybė, tai savaime nesuponuotų nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

16. Kadangi jokių kitų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų apeliantas nenurodė, o vienintelis nurodytas teiginys yra neteisingas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (pareiškėjo) L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.