Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant D. V., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Skuodo raj., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, neteistam, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

D. V., 2014-07-06, 08:20 val., Kretingos m., Žemaitės al., vairavo transporto priemonę „Nissan-x-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,53 prom.), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. prisipažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir paaiškino, kad buvo gėręs vakar alaus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vakaro su draugu išgėrė litrą degtinės, tačiau ryte nemanė, kad yra neblaivus, todėl vairavo. Pažymėjo, kad anksčiau taip nebūdavo. Prašė neatimti teisės vairuoti, įstatyme numatytam terminui, o skirti kuo mažesnę nuobaudą. Pažymėjo, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam bus neįmanoma tinkami atlikti savo pareigų darbe, todėl jis bus atleistas iš darbo. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2014-07-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų R. B., R. L. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais – nustatytos 0,53 prom., pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir kitais bylos dokumentais. D. V. veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai.ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. V. ir prisipažino padaręs pažeidimą, tačiau teismo vertinimu nepripažintina, kad jis nuoširdžia gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš rašytinio D. V. paaiškinimo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, jog jis aiškino, kad buvo gėręs iš vakaro tik alaus, o teismo posėdžio metu nurodė, kad vakare su draugu svaiginosi degtine ir kartu išgėrė vieną litrą degtinės. Šių paaiškinimų skirtingumas, nenuoseklumas, duodant parodymus skirtingu laiku, skirtingiems asmenims, rodo, kad D. V. duodamas paaiškinimus nebuvo nuoširdus. O tai, kad jis jau tris kartus baustas už analogiško pažeidimo padarymą, teismui yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad išvadų dėl ankstesnių savo priešingų teisės veiksmų, reikiamų išvadų nepadarė. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad D. V. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas) pažeidimą (b. l. 11-18, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta, jo atsakomybę viena sunkinanti aplinkybė. D. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti pažeidėjas, 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. D. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,53 promilių neblaivumo laipsnis), tokiu elgesiu keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors pažeidėjas nurodo, kad automobilį jis vairavo manydamas, kad yra blaivus, teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo priešingai išvadai, t.y., kad tokie jo veiksmai nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Nors pažeidėjas nurodo, jog neturint teisės vairuoti, bus sunku prižiūrėti ir padėti sergančiai mamai, teismas pažymi, jog asmuo, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Iš D. V. paaiškinimo ir rašytinių duomenų nustatyta, kad jo mama J. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Iš D. V. žodinio teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo nustatyta, kad be jo mama turi dar ketusris sūnus, iš kurių du gyvena (duomenys neskelbtini). Esant šiems duomenims, teismas daro išvadą, kad pažeidėjo mama gali pasirūpinti iš kiti jos vaikai, o ne tik D. V.. D. V. teismui nepateikė duomenų, kad kiti broliai to padaryti negali. Teismo vertinimu, D. V. motyvai, kad jis prižiūri sunkiai sergančią mamą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taip pogi teismas pažymi, jog D. V. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, jis dirba vadybininku, todėl savo darbines pareigas atlikti gali ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o siekdamas išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu siekia išvengti bei nepatirti nepatogumų ir diskomforto savo atžvilgiu. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos L. S. pateiktoje D. V. charakteristikoje, nurodoma, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis nebegalės eiti vadybininko pareigų. Tačiau joje nenurodoma, kad jis įmonėje negalės atlikti kitų darbų, eiti kitas pareigas. Taismas pažymi, kad D. V. šį grubų administracinį teisės pažeidimą padarė jau pirmiau būdamas baustas už analogiškus pažeidimus net tris kartus (b. l. 11-18). Šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnio savo neteisėto ir priešingo teisei veikimo reikiamų išvadų nėra padaręs.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti D. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1150 litų baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030 Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė