Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 27 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9429-1059/2018, suinteresuoti asmenys G. K., UAB „Teisinių žinių centras“

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Aplinkybės, kurias teisėjas I. T. pripažino savo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, taip pat yra aktualios ir sprendžiant ar jis galėjo nagrinėti ir šią iškeldinimo bylą. Teisėjas pripažino, kad jis iškeldinimo bylai nagrinėti, faktiškai buvo paskirtas ne atsitiktiniu būdu, o todėl, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose nebeliko nenusišalinusių teisėjų. Tas reiškia, kad nuo iškeldinimo bylos nagrinėjimo jis privalėjo nusišalinti lygiai taip pat, kaip nusišalino ir nuo administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-20-1059/2020.

11. Teismo motyvas, kad apeliantas neva tai galėjo teisėjui I. T. reikšti nušalinimus, nepagrįstas. Šių aplinkybių apeliantas neprivalėjo aiškintis savo iniciatyva. Tuo labiau, neįtikinantis yra pirmos instancijos teismo motyvas, kad jei teisėjas I. T. nusišalino nuo vienos iš jo bylų nagrinėjimo, jis galėjo nagrinėti kitą jo bylą. Teisėjo nusišalinimo institutas yra tarpšakinis, būdingas visoms galimoms teisminių procesų formoms. Todėl neįmanomas atvejis, kad tos pačios aplinkybės neleistų teisėjui nagrinėti vienos tos pačios šalies bylos, bet jau nebetrukdytų nagrinėti kitos.

12. Prašydamas atnaujinti procesą, apeliantas patvirtino, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2020 m. sausio 23 d., teisėjui I. T. oficialiai raštu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-20-1059/2020 pripažinus, kad jis yra šališkas. Tą pačią dieną prasidėjo trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, numatyto CPK 368 str. 1 d., skaičiavimas, kurio jis nepraleido. Pažymi, kad teismo sudėties teisėtumo užtikrinimas yra teismo pirmininko (šias pareigas iškeldinimo bylos nagrinėjo metu ėjo ta pati teisėja, kuri išnagrinėjo ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo) bei paties bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga. Ši pareiga negali būti perkeliama byloje dalyvaujančiam asmeniui. Tiek CPK 65 str. 1 d., tiek ir 66 str., numato, kad esant atitinkamam pagrindui teisėjas nusišalinti privalo pats. Be abejo, iškeldinimo bylos eigoje apeliantas žinojo ją nagrinėjančio teisėjo vardą ir pavardę. Tačiau, nežinojo aplinkybių, kuriomis jis buvo paskirtas ir neprivalėjo tuo domėtis. Šalių teisės ir pareigos yra išvardintos CPK 42 str. 1 d., ir į pateikiamą sąrašą nėra įtraukta pareigos domėtis aplinkybėmis, kuriomis buvo paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar pan. Todėl pirmos instancijos teismo išsakytas reikalavimas, kad apeliantas neva tai turėjo reikšti teisėjui I. T. nušalinimus, yra nepagrįstas. Iki 2020 m. sausio 23 d. apeliantas nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie egzistuojančias aplinkybes, dėl kurių šis teisėjas negali nagrinėti iškeldinimo bylos.

16. Aplinkybės, tai yra I. T. priimti nepalankūs A. K. procesiniai sprendimai bylose, kurias atskirajame skunde vardina apeliantas, atsirado jau po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo – 2019 metais, todėl jos neįtakojo ir negalėjo įtakoti teismo vidinio įsitikinimo ir teisėjo I. T. nešališkumo bei nepriklausomumo civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu. Dėl to atmestini apelianto argumentai, jog teisėjo nusišalinimas nuo vienos bylos nagrinėjimo 2020 metais savaime reiškia, jog jis negalėjo nešališkai nagrinėti ir visų kitų bylų ankstesniais metais.

17. Mano, kad nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, nes apelianto išdėstyti motyvai bei aplinkybės nesudaro pagrindo procesui byloje atnaujinti ir nekelia jokių abejonių dėl priimto teismo sprendimo iškeldinimo byloje teisėtumo bei pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta procesą atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliantas nesutinka su teismo pirmininkės I. S. 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, kuria atsisakė nušalinti teisėją V. B., kadangi ji nagrinėdama bylą dėl proceso atnaujinimo neturėtų spręsti dėl jos paties atliktų ar neatliktų administracinių veiksmų teisėtumo. Be to, apeliantas buvo padavęs prašymą Panevėžio apygardos teismui sudaryti administracinės veiklos tyrimo komisiją dėl V. B. veiksmų.

21. Pažymėtina, jog teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

22. Teismo nešališkumo klausimu išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83). Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje F. prieš Austriją; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06).

23. Iš EŽTT praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje C. ir kt. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje S. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01). Kai teisėjui tenka daugiau negu vieną kartą nagrinėti bylą, nešališkumo aspektu EŽTT gali būti svarbu, ar nagrinėti klausimai buvo iš esmės analogiški, ar skirtumas tarp jų buvo mažas (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje F. A. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36073/04).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas bylą nagrinėjusios teisėjos V. B. šališkumą įžvelgia tame, kad teisėja, nagrinėdama bylą dėl proceso atnaujinimo neturėtų spręsti dėl jos pačios atliktų ar neatliktų administracinių veiksmų teisėtumo. Tokia atsakovo pozicija iš esmės reiškia, kad apeliantas mano, jog bylą išnagrinėjusi teisėja V. B. sprendė savo veiksmų teisėtumą, skiriant bylą nagrinėti teisėjui I. T.. Tokia apelianto pozicija nepagrįsta. Apelianto argumentai dėl teisėjos, išnagrinėjusios bylą, šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir nepatvirtina teisėjos šališkumo. Teisėja V. B. vykdė Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės pareigas, sprendė administracinius klausimus jos vadovaujamame teisme, o nagrinėjant šią bylą vykdė teisėjo pareigas, sprendė ginčą konkrečioje byloje ir nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad tai būtų kaip nors susiję su jos kaip teismo administratorės pareigomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių nei objektyvių, nei subjektyvių galimo teisėjos V. B. šališkumo požymių, todėl atmeta šį atsakovo atskirojo skundo argumentą.

25. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

26. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

27. Apeliantas teigia, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojęs tik 2020 m. sausio 23 d., todėl CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nepraleido. 2020 m. sausio 23 d. datą apeliantas sieja su teisėjo I. T. nusišalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Nutartyje I. T. nurodė, kad nusišalinus kitiems Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjams, jis nagrinėjo visas pareiškėjo bylas. Pareiškėjo nuomone, tai kelia abejones, ar byla buvo išnagrinėta teisėtos sudėties teismo.

28. Tačiau, kaip pagristai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie teisėjo I. T. paskyrimą nagrinėti bylą pareiškėjui jau buvo žinoma civilinės bylos Nr. e2-9429-1059/2018 nagrinėjimo metu, todėl nuo pat bylos perdavimo nagrinėti teisėjui I. T. pareiškėjas turėjo galimybę naudotis nušalinimo institutu dėl teisėjo I. T. paskyrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo metu teisėjo I. T. paskyrimo nagrinėti bylą klausimas nebuvo keliamas.

29. Atsakovas teigia, kad nežinojo aplinkybių, kuriomis teisėjas I. T. buvo paskirtas ir neprivalėjo tuo domėtis. Todėl pirmos instancijos teismo išsakytas reikalavimas, kad apeliantas neva tai turėjo reikšti teisėjui I. T. nušalinimus, yra nepagrįstas.

30. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

31. Kaip minėta, nagrinėjant iškeldinimo bylą apeliantui nekilo abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis nesikreipė ir neprašė pateikti informacijos, kokiu pagrindu teisėjas buvo paskirtas, o nereikšdamas nušalinimo, sutiko su teismo sudėtimi. Juolab, jog prieš tai skiriant teisėjus nagrinėti bylą, jis reiškė nušalinimus kitiems teisėjams. Apeliantas nurodo, kad įstatymas neįpareigoja šalies domėtis teismo sudėties teisėtumu, tačiau bylos procesas negali būti atnaujintas nesilaikant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Aplinkybėmis, kuriomis apeliantas remiasi prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9429-1059/2018, apeliantas galėjo domėtis civilinės bylos Nr. e2-9429-1059/2018 nagrinėjimo metu.

32. Iš pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių matyti, kad jis savo poziciją apie galimą teisėjo I. T. šališkumą, nagrinėjant iškeldinimo bylą, sieja ne su teisėjo asmeniu (kadangi, kaip minėta, nereiškė abejonių jo nešališkumu bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu 2018 m.), bet su teisėjo nutarties dėl nusišalinimo priėmimu kitoje byloje 2020 m. Todėl tokia pareiškėjo pozicija dėl teisėjo galimo šališkumo (nesiejant jos su teisėjo asmeniu, jam nagrinėjant iškeldinimo bylą, o siejant ją su nusišalinimu nuo kitos bylos po daugiau nei pusantrų metų) negali būti laikoma pagrįsta. Akivaizdu, kad aplinkybės, dėl kurių teisėjas I. T. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo administracinio nusižengimo byloje 2020 m. sausio 23 d. neįtakojo ir negalėjo įtakoti teisėjo I. T. objektyvumo, nešališkumo bei nepriklausomumo civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu 2018 m., kai teisėjui dar negalėjo būti žinoma, kad jam gali tekti nagrinėti ir daugiau bylų, kuriose dalyvautų apeliantas.

33. Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, nurodydamas proceso atnaujinimo pagrindu teismo sudėties neteisėtumą, praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu paduoti, kadangi teismo sudėtis jam buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo metu, o ne tapo žinoma 2020-01-23, kaip nurodo apeliantas. Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2020 m. sausio 23 d. teisėjui I. T. nusišalinus nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti negali būti pradėtas skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodyto sužinojimo 2020 m. sausio 23 d., o turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio turi būti skaičiuojamas ne proceso atnaujinimo terminas, o apelianto galimybė sužinoti aplinkybes, kurias jis traktuoja kaip jam paaiškėjusias naujai tik nuo 2020-01-23 ir įgalinančias reikšti prašymą procesui atnaujinti.

34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus (11 dalis).

35. Minėta, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – jo iškeldinimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nurodo, kad paskiriant pareiškėjo iškeldinimo bylą nagrinėti teisėjui I. T. buvo padaryti šie pažeidimai: nusišalinus kitiems Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjams nuo bylų, kuriose proceso šalimi buvo A. K. nebeliko bent dviejų teisėjų galinčių nagrinėti jo bylas.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys dėl iškeldinimo 2018 metais buvo pateiktas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams bendra tvarka pagal teismingumą, ir teisėjai buvo skiriami šiai bylai atsitiktine tvarka pagal galiojančias bylų skyrimo taisykles nurodytas nutarties 34 punkte, naudojantis kompiuterine programa. Nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėjai L. K., byla atsitiktine tvarka buvo skiriama kitam teisėjui – L. Š., kuri taip pat nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Toliau atsitiktine tvarka paskyrus teisėją A. D., jis taip pat nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, o paskyrus bylą nagrinėti teisėjui I. T. – nusišalinimų nebuvo, nušalinimų nereiškė ir apeliantas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista atsitiktinio bylų paskirstymo taisyklė skiriant teisėjams iškeldinimo bylą ir dėl to šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

37. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

38. Apeliantas, keldamas abejones dėl to, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas I. T. negalėjo nagrinėti atsakovo iškeldinimo bylos, nes nebuvo tinkamai paskirtas, leistinais įrodymais nepaneigė anksčiau nurodytų aplinkybių apie bylos dėl iškeldinimo skyrimus teisėjams, naudojantis kompiuterine programa, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis CPK normomis, atmeta apelianto argumentus apie tai.

39. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl iškeldinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti palikta nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.