- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- A-1958-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00136-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams – iki 2024 m. liepos 18 d., be ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą panaikinti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.
2.2. Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą buvo gražintas iš Čekijos Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublino reglamentas). Užsienietis 2024 m. balandžio 18 d. URC buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis, būdamas URC, pateikė prieglobsčio prašymą ir šiuo metu jis turi prieglobsčio prašytojo statusą.
2.3. Užsienietis nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimas jam buvo išduotas darbo tikslais, tačiau vėliau jis buvo panaikintas, kadangi Migracijos departamentas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje niekur nedirba ir į Lietuvos Respubliką jis nebuvo atvykęs. Užsienietis, neturėdamas jokio leidimo ar vizos, sąmoningai keliavo į kitas Europos Sąjungos valstybės, nors neturėjo teisės atvykti ir būti, todėl buvo sulaikytas Čekijos Respublikoje. Čekijos Respublikoje Užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau buvo nustatyta, kad už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, kur jis ir buvo perduotas. Užsienietis, būdamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėjo galimybę kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nesikreipė, o prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas ir suprato, kad bus pradėta jo išsiuntimo procedūra į kilmės šalį. Šiuo atveju yra akivaizdus Užsieniečio piktnaudžiavimas prieglobsčio suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui taikomomis garantijomis, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.
2.4. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, turi galiojantį asmens pasą bei jo tapatybė yra nustatyta, jis nėra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, siekiant nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti sprendimą prieglobsčio byloje bei užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje iki kol bus tinkamai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas.
URC teikimą prašė tenkinti, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 114 ir 116 straipsniais.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesius, be ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas nustatė, kad:
4.1. 2023 m. rugsėjo 6 d. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760285783, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.
4.2. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S217354 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760285783, nes: 1) duomenys, kuriuos Užsienietis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis nesudaryta.
4.3. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231422 uždrausti atvykti Užsieniečiui į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
4.4. Pagal Dublino reglamentą Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Čekijos Respublikos.
4.5. Užsienietis, būdamas Čekijos Respublikoje, pateikė prieglobsčio prašymą. Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, konstatuojama, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
4.6. 2024 m. balandžio 18 d. 18.50 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
6. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, teismas darė išvadą, kad jo tapatybė yra nustatyta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Todėl teismas teikimą tenkino ir 3 mėnesių terminui Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, t. y. URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:
8.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė buvo paskirta, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 14 punktais, tačiau šios įstatymo nuostatos nėra taikomos sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo (alternatyvios sulaikymui priemonės).
8.2. Užsienietis yra apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą URC teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Užsieniečiui iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima. Taigi, Užsienietis yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikytu. Užsienietis remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl judėjimo laisvės ribojimo.
8.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, sprendime nenustatyta duomenų, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę.
8.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
9. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą.
10. URC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
10.1. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jis pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, kuomet jam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo išduotas tikslu dirbti. Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką jau įrodo, kad tai nebuvo sietina su tikslu pateikti prieglobsčio prašymą, nes jis nesiekė to padaryti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Suteikus Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis į Lietuvos Respubliką neatvyko, o nuvyko į Čekijos Respubliką, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Taigi, siekiami tikslai (užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga.
10.2. Atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį, tikėtina, kad jis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
10.3. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 2 mėnesius ir šis ribojimas neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas URC pernelyg pažeistų Užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę. Dėl to, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo tenkintas URC teikimas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesius, be ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 14 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai, nes nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares). Teismas vertino, kad alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo atveju yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, de facto atitinkanti sulaikymo sąlygas, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
15.1. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S217354 panaikinti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Nr. 760285783, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 18 d., kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2, 6 p.).
15.2. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231422 uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje, kuris galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
15.3. Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Čekijos Respublikos pagal Dublino reglamentą ir pateikė prieglobsčio prašymą (prašymo registravimo data – 2024 m. balandžio 18 d.), kurį Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 24S104191 priėmė nagrinėti skubos tvarka.
15.4. Užsienietis 2024 m. balandžio 18 d. 8:50 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi.
15.5. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Taigi Užsienietis nagrinėjamu atveju laikytinas prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 2 str. 20 d.).
16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).
17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, aplinkybės, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14p.).
18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
19. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
20. Spręsdama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas Užsieniečiui skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p. redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prašymo, nenustatyta, kad šiuo metu Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ar būtų pažeidęs teisės aktais nustatytą tvarką, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsieniečio griežtam judėjimo laisvės suvaržymui, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė.
22. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, darytina išvada, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimas taip pat išspręstas ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, iki 2024 m. liepos 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. liepos 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.