Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui Danui Rimdeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei pareiškėjo atstovas nedalyvavo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI, 836,92 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią pareiškėjas patyrė teismine tvarka gindamas savo pažeistas teises administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-268-369/2015, kurioje buvo nagrinėtas VDI 2015-04-07 nutarimo Nr. ATPN 3561 teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-268-369/2015 medžiagos nustatyta, kad VDI Nutarimas pareiškėjo, kaip UAB Eurocash1 regiono apsaugos vadovo, atžvilgiu buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad jo vadovaujamo padalinio darbuotojų darbo grafikai būtų skelbiami viešai (ATP bylos Nr. II-268-369/2015, b. l. 2). Pažeidimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad 2015-02-25 atlikus UAB Eurocash1 saugomų objektų (Ermitažas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB Eurocash1 centrinėje būstinėje) patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo skelbiami 2015 m. kovo mėn. darbo grafikai. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta 500 Eur bauda.

Pareiškėjas Nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015-09-11 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino, panaikino VDI Nutarimą ir bylą nutraukė (ATP bylos Nr. II-268-369/2015, b. l. 93–94). Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje pateiktas advokato orderis (ATP bylos Nr. II-268-369/2015, b. l. 20) patvirtina, kad pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas banko išrašas patvirtina apie tai, kad pareiškėjas pervedė 836,92 Eur Advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ už teisines paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą serija APB Nr. 5474.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nutartimi pripažinus, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir tuo pagrindu Nutarimą panaikinus, jis įgijo teisę į turtinės žalos, kurią jis patyrė apmokėdamas už teisines paslaugas suteiktas teisme nagrinėjant VDI Nutarimo teisėtumą, atlyginimą.

Turtinės, taip pat ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (LVAT 2015-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad VDI pagal jai Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme ir Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-10 įsakymu Nr. A1-595 (toliau – ir Nuostatai), nustatytą kompetenciją priskirta vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją. Pagrindiniai VDI tikslai, funkcijos ir kompetencija apibrėžti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnyje ir Nuostatų 7 punkte. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, spęstina, kad VDI pareigūnai UAB Eurocash1 saugomuose objektuose, o vėliau centrinėje būstinėje atlikdami patikrinimus, kaip bendrovėje laikomasi darbo ir poilsio rėžimo reikalavimų, veikė savo tiesioginių pareigų ir kompetencijos ribose.

ATPK 233 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti tiek ATP protokolo, tiek Nutarimo priėmimo metu) nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jo pavaduotojai, vyriausieji darbo inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai ir darbo inspektoriai. Bylos duomenys patvirtina, jog Nutarimo priėmimo metu Danas Rimdeika ėjo VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas, todėl jis patenka į sąrašą asmenų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas priimant nutarimą. Tokią teisę Danas Rimdeika turėjo ir šiuo konkrečiu atveju. Pareiškėjo argumentai, kad tokie Dano Rimdeikos veiksmai, kai jis pats surašė ATP protokolą ir vėliau priėmė Nutarimą kelia abejones pareigūno objektyvumu bei verčia manyti, jog asmuo priėmęs Nutarimą jau turėjo išankstinį įsitikinimą, vertintini kritiškai, nes jie grindžiami tik subjektyviu vertinimu ir nagrinėjamu atveju nėra įrodyti. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių realių įrodymų, patvirtinančių VDI pareigūno, priėmusio Nutarimą, šališkumą ar neobjektyvumą. Aplinkybių, jog būtų pažeistas objektyvaus administracinio teisės pažeidimo išnagrinėjimo principas nenustatė ir teismas.

Kaip jau buvo minėta, kad klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti spręstinas tik tuo atveju, jei būtų nustatytas VDI pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmų neteisėtumas. Todėl, nagrinėjamojoje byloje vertinant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti VDI pareigūnų veiksmai, pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami tam tiktus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina žalą (t. y. išankstinis nusiteikimas, aplaidus pareigų atlikimas, objektyviai nevertinta bylos aplinkybių visuma, remtasi subjektyvia nuomone, o ne teisės aktų reikalavimais), veikė taip, kaip pagal įstatymus pareigūnai privalėjo veikti.

Byloje, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, iš esmės buvo sprendžiama, ar pareiškėjo, kaip atsakingo už grafikų viešą paskelbimą, pasirinktas darbo grafikų viešinimo būdas (grafikai laikomi segtuvuose, darbuotojų informavimas telefonu) laikytinas tinkamu. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo konstatuota, kad pareiškėjo nuožiūra (teisės aktai konkretaus grafikų viešo paskelbimo būdo nereglamentuoja) pasirinktais grafikų viešinimo būdais buvo įgyvendintas viešojo darbų grafiko paskelbimo tikslas. Atitinkamai buvo priimta išvada, kad priešingai, nei išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą nusprendė VDI, pareiškėjas tinkamai vykdė Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą darbo grafikus paskelbti viešai. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir Nutarimą panaikino.

Taigi, VDI Nutarimas teismo buvo panaikintas dėl VDI pareigūnų, priešingai nei teismo, vertintų patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su darbo grafikų viešinimu. VDI pareigūnai, konstatuodami pažeidimą, įvertino, jog nepateikus grafikų bendrovės saugomuose objektuose, o juos laikant tik UAB Eurocash1 centriniame ofise, pareiškėjo kabinete, kuris yra rakinamas ir darbuotojai neturi galimybės į kabinetą patekti bet kuriuo laiku (darbo laikas nuo 8.00 iki 17.00 val.), nebuvo užtikrintas viešas darbo grafikų skelbimas. Tuo tarpu apylinkės teismas vertino, jog grafikų laikymas centrinėje būstinėje (keliose vietose), taip pat darbuotojų informavimas apie darbo grafikus telefonu, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog darbuotojams toks informavimo būdas nėra nepriimtinas, ar nepatogus, tokius pareiškėjo, kaip atsakingo asmens, pasirinktus darbo grafikų viešinimo būdus laikė tinkamais Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo medžiagą, apylinkės teismo nutarties turinį, pažymėtina, jog nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei teismo priimtoje nutartyje nebuvo konstatuoti VDI pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad VDI pareigūnai patikrinimo metu, vėliau pareiškėjui surašant ATP protokolą ir Nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas, panaikindamas Nutarimą. Pažymėtina, kad Nutarimas buvo panaikintas tik dėl institucijos ir teismo skirtingai vertintų faktinių ginčo aplinkybių, o ne dėl VDI pareigūnų procesinių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas, ar kt. subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

VDI pareigūnai Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas Nutarimas buvo apylinkės teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo VDI pareigūnų veiksmų (priimant Nutarimą) vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme. Papildomai pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (LVAT 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti VDI pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymui, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjui turtinę žalą yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.