Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai T. M., jos atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko), institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovams J. A. G. ir L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbanti UAB „A.“ direktore, duomenų, kad yra bausta administracine tvarka, nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamai T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d. surašytas dėl to, kad ji, būdama UAB „A.“ direktore, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, stiklo apdirbėjo pareigose nuo 2013-07-04 iki 2013-07-31 leido dirbti R. Š., kai prieš pradedant dirbti R. Š. su bendrovės vadovė aptarė darbo laiką, darbo užmokestį (2000 Lt, visu etapu) ir darbo vietą, kuri buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ((duomenys neskelbtini) sandėlis), tačiau nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie R. Š. įdarbinimo pradžią neinformuota VSDFV teritorinis skyrius. Taip pat, bendrovės direktorė T. M. neužtikrino, kad visiems bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. T. M. per 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. birželio mėn. stiklo apdirbėjo pareigose dirbančiam R. Š. iš viso išmokėjo 11338,82 Lt neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Neapskaitytą darbo užmokestį visada mokėdavo bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Darbo užmokestis būdavo išmokamas kiekvieną mėnesį (10-18 dienomis). 2013 m. rugpjūčio mėn. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio suma R. Š. sudarė 1000,00 Lt, 2013 m. rugsėjo mėn. 675,50 Lt, 2013 m. spalio mėn.1175,50 Lt, 2013 m. lapkričio mėn. 1175,50 Lt, 2013 m. gruodžio mėn. 1175,50 Lt, 2014 m. sausio mėn. 1154,50 Lt, 2014 m. vasario mėn. 1154,50 Lt, 2014 m. kovo mėn. 1154,50 Lt, 2014 m. balandžio mėn. 1154,50 Lt, 2014 m. gegužės ir birželio mėn. po 343,32 Lt. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t.y. jos vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 str. 1 d., bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu T. M. neprisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus, ir parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu dirbo direktore, bet laikotarpyje nuo 2013-06-12 iki 2013-07-12 ji buvo nedarbinga. Pagal savo pareigas, ji vadovavo bendrovei, priėmė į darbą darbuotojus. Priimant į darbą naujus darbuotojus, skelbdavo konkursą ir įdarbindavo, jeigu pokalbio metu darbuotojas parodydavo suinteresuotumą dirbti. Parodė, kad R. Š. atėjo į darbą 2013-07-30, tada ji priėmė jį į darbą. Jos nuomone, R. Š. paaiškinimas yra melagingas, vertina tai kaip kerštą, nes prasidėjus nesusipratimams darbe, R. Š. jai sakydavo garsiai prie visų darbuotojų, kad kažką surengs. Ji, priėmusi R. Š. į darbą, mėnesį laiko atostogavo (2013-08-08 - 2014-09-05), grįžus iš atostogų jai A. M. – laikinai einanti direktorės pareigas, pasakė, kad yra R. Š. reiškia pretenzijas dėl to, jog pastarojo neišleidžia atostogauti. Parodė, kad R. Š. nedirbo visų jam priskirtų darbų, o jo santykiai su kitais bendrovės darbuotojais - I. B. ir A. D., buvo blogi. Padirbęs keturis mėnesius, R. Š. pradėjo elgtis netaktiškai - atsikalbinėjo, pastoviai kalbėdavo telefonu darbo metu, konfliktavo su pirkėjais, atsikirsdavo į jos pastabas ir pan. Norėjo R. Š. atleisti bandomojo laikotarpio metu , tačiau gavus dokumentus iš antstolio kontoros, kad R. Š. nemoka alimentų, ji pastarojo pasigailėjo. 2013 m. liepos mėn. bendrovėje dirbo 5-6 darbuotojai, pastoviai dirba ceche du darbuotojai - A. D. ir I. B..

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė L. M. paaiškino, byla pradėta pagal R. Š. parodymus, jog nelegaliai dirbo ir gavo neapskaitytą darbo užmokestį. R. Š. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jis nurodė, jog jau 2014-07-03 buvo susitaręs dėl darbo sąlygų, užmokesčio, darbo laiko ir pan. R. Š. parodė, kad jam buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nors sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas. Iki apmokant darbo užmokestį iki birželio mėn. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, jis gaudavo po 2000 Lt už kiekvieną mėn. Yra paskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. birželio mėn. R. Š. buvo išmokėta apie 11 000 Lt, kurie nėra apskaityti. Operatyvaus patikrinimo 2014-09-15 pažymoje, nustatytos ir kiti apskaitos taisyklių pažeidimai, UAB „A.“ 2014-07-27 buvo įsigytas kuras automobiliui, buvo sekmadienis. Darbo apskaitos žiniaraščiuose nėra nurodyta, jog darbuotojai tą dieną dirbo, tai galėtų reikšti, kad bendrovės darbuotojai naudojo kurą savo reikmėms, arba darbo apskaitos žiniaraščiuose yra blogai nurodytas darbo apskaitos laikas. Ji parodė, kad tokie pažeidimai lemia, kad yra galimi ir kitokie pažeidimai, kurie daro įtaką pajamų atsiradimui darbovietėje, kuriais išmokamas neapskaitytas atlyginimas. Ji prašo pripažinti T. M. kalta dėl inkriminuotų pažeidimų ir paskirti nuobaudas.

Teismo posėdžio metu liudytoja, Klaipėdos AVMI KD OKS II poskyrio vyr. specialistė V. P. parodė, kad 2014-08-18 atliktas operatyvus patikrinimas, nes buvo gauta medžiaga. Šilutės pl. 23, Klaipėdoje, UAB „A.“, buvo atliktas kontrolinis stiklo pirkimas, buvo užsakytas stiklas, paliktas užstatas, administratorė užskaitė, kasos aparatu išrašė kvitą, pažeidimas neužfiksuotas. Buvo išsiųsti pranešimai įmonės darbuotojams. Paaiškino, kad atvykęs į Klaipėdos AVMI R. Š. nurodė, kad jam buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis bei tai, kad atvykęs į pokalbį su darbo vadove susitarė dėl darbo laiko ir užmokesčio, prieš pradedant dirbti, o darbo užmokestis buvo mokamas didesnis nei darbo sutartyje. R. Š. raštu nurodė, kad nuo 2013-07-04 dienos pradėjo dirbti, o įdarbintas 2013-08-04. Ji patvirtino, kad atvykęs R. Š. pats surašė paaiškinimą, apklausos metu R. Š. vartojo bendrovės direktorės atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. dirba UAB „A.“ stiklo apdirbėju, jį į darbą priėmė direktorė T. M. Jo santykiai su direktore - darbiniai. Jam R. Š. pažįstamas, nes nuo 2013 m. vasaros kartu dirbo stiklo apdirbėjais. Jo santykiai su R. Š. nebuvo draugiški. Jam atlyginimą darbo vietoje, priėmimo skyriuje, mokėdavo grynais direktorė T. M. Jis atlyginimą imdavo vieną kartą per mėnesį, pasirašydavo gavęs pinigus. Dirbo pilnu etatu, atskaičiavus mokesčius gaudavo 1200 Lt, ant popieriaus apie 1500 Lt, gaudavo visada tą sumą, kuri nurodyta atsiskaitymo lapelyje, atlyginimas buvo visada fiksuotas. R. Š. taip pat dirbo visu etatu, jokių priedų negaudavo. Teismo posėdžio metu liudytojas I. B. (I. B.) parodė, kad nuo 2013 m. vasaros, liepos mėn. pradžios, dirba UAB „A.“ stiklo pjovėju. Jį įdarbino T. M. Jis R. Š. žino, nes pastarasis atėjo dirbti po dviejų mėnesių, kai jis įsidarbino ir dirbo kartu. R. Š. gręždavo, o jis pjaudavo stiklą. R. Š. ir T. M. kartais bardavosi, o paskutinę darbo dieną buvo atvažiavusi apsauga, po to policija. R. Š. biure barėsi, buvo keturi žmonės, T. M., jos dukra, priėmėjas, ir buhalterė. Matė, kad buvo konfliktas, nes ta dieną, ryte, R. Š. sėdėjo biure ir T. M. kalbėjo, R. Š. nenorėjo išeiti iš biuro, paskui išėjo ir vėl atėjo, kai jis ėjo pietauti. Jam pradžioje, 1-3 mėn., buvo mokama 1000 Lt, paskui pridėdavo po 100 Lt. Atlyginimą gaudavo vieną kartą, mokama buvo biure, priėmime. Kai buvo išduodami pinigai, jis pasirašydavo lapelyje, ten būdavo tik jo pavardė, nematydavo kiek gauna kiti darbuotojai, sumos visada sutapdavo su parašyta suma.

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „A.“ pradėjo dirbti 2013-07-04, o sutartį gavo 2013-07-30, jį į darbą priėmė įmonės direktorė T. M. stiklo apdirbėjo pareigoms. Jam buvo žadėtas 2000 Lt atlyginimas atskaičius mokesčius. Atlyginimas turėjo būti mokamas vieną kartą per mėnesį. 2013-07-03 su direktore sutarė visas sąlygas: aptarta, kad jis dirbs ceche, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 - 17 val. Darbo sutartis buvo sudaryta liepos mėnesio pabaigoje, jis klausdavo kur jo darbo sutartis, tačiau jam nurodydavo įvairias priežastis, pvz., buhalterė atostogose. Jam už 2013 m. liepos mėn. buvo išmokėtas atlyginimas rugpjūčio mėnesį, buvo duotas algalapis, bet ten buvo minimali suma, 846 Lt. Pirmą mėnesį gavo 1500 Lt, pasirašė už minimalų atlyginimą. Jis, gavęs pinigus, paklausė T. M. kodėl jam skirtas mažesnis atlyginimas, jam buvo paaiškinta, kad dirba pirmą mėnesį, kad dar neišmoko dirbti. Dirbo stiklo apdirbėju, UAB „A.“ ceche su A. D., I. ir A., jų pavardžių nežino. Taip pat parodė, jog darbo mokėsi nuo pirmų dienų, stebėjo kaip dirba kolegos. Po to jis rado kitą darbą, norėjo draugiškai išeiti, tačiau nepavyko ir išėjo iš darbo piktuoju, nes jam nenorėjo išeinant sumokėti viso atlyginimo koks buvo sutartas. Su bendradarbiais santykiai buvo normalūs darbiniai. Su direktore iki išėjimo iš darbo buvo normalūs santykiai, nekonfliktuodavo. Darbo sutartį su „A.“ jis nutraukė 2014 m. birželio mėn. Jam paprašius kelias dienas atostogų ir tuo metu, kai po jų atėjo į darbą, tada direktorė paklausė kur buvo dvi dienas ir atleido už pravaikštas, nors dėl atostogų jis buvo pateikęs prašymą A. M., o su T. M. sutarė telefonu. Jis buvo nuėjęs į Darbo inspekciją ir jam pasiūlė pateikti paaiškinimą Darbo inspekcijai. Atsiskaitymą už darbą jis gavo tą pačią dieną, kai buvo atleistas, buvo išmokėtas minimalus atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl nuotraukos, pateiktos byloje, jis pripažino, kad čia jo nuotrauka, kuri yra patalpinta internetiniame tinklalapyje, ir jis niekam jos nesiuntė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 7-13), faktų fiksavimo pažymą (b. l. 14-16), R. Š. paaiškinimą (b. l. 17), R. Š. pasiaiškinimą (b. l. 89), R. Š. prašymą (b. l. 91), darbo sutartį (b. l. 18-21), darbo užmokesčių žiniaraščius (b. l. 22-35), kasos išlaidų orderius (b. l. 36-46, 84), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 47-58), T. M. paaiškinimą (b.l. 65-72), Sodros pažymą dėl T. M. nedarbingumo (b. l. 76), UAB „A. k.“ pažymą (b. l. 77-83), A. M. paaiškinimus (b. l. 85, 86), UAB „A.“ pareikalavimą (b. l. 90), UAB „A.“ įsakymus (b. l. 87, 89, 95), UAB „A.“ tarnybinį pranešimą (b. l. 98), darytina išvada, kad T. M. nepadarė administracinį teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

LR ATPK 41³ str. draudžia darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Draudžiama veika pagal LR ATPK 41³ str. yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi LR DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Remiantis LR DK 98 str. 1 d. 1 p., nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. LR DK 93 str. yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Įstatymas nurodo, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (LR DK 99 str. 2 d.). Būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas (LR DK 24 str.). Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius LR ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, turi būti laikomasi tokios įstatymo taikymo praktikos, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta kada tiksliai tarp UAB „A.“ ir R. Š. buvo pasirašyta darbo sutartis, t. y. 2013-07-31 (b. l. 18-21). Teismo posėdžių metu nustatyta, jog byloje vienintelis įrodymas, fiksuojantis faktą, jog R. Š. nelegaliai dirbo ir gavo neapskaitytą darbo užmokestį yra tik R. Š. paaiškinimas (b.l. 17) bei jo parodymai. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė, tačiau jokie kiti byloje surinkti įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai, nepatvirtino tokių R. Š. pateiktų duomenų. Kadangi byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nėra nustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų T. M. kaltę dėl jai inkriminuojamų pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d., teismas visas abejonės vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla T. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d., sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nutraukti T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d., nesant jos veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.