- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-8-337-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- T. G., U. G.
- Kategorijos
Pranešėjas: Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-337/2008
Teisėja: Irena Narbutienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.12.1., 2.1.3.2., 2.3.7., 2.4.2.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2008 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
nuteistiesiems, T. G., U. G.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. G. ir U. G. skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-05-31 nuosprendžio, kuriuo:
T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir jam atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams;
U. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL (1250 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., paskirtos baudos vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiamu nuosprendžiu A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos respublikos BK 227 str. 2 d., ir perduotas motinos J. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio A. J. atžvilgiu nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
n u statė:
T. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliu, 2004 m. birželio 9 d., laikotarpyje tarp 17.41 val. ir 18.51 val., turėdamas vieningą tyčią, kyšininkavo, savo naudai tiesiogiai reikalaudamas kyšio bei priimdamas kyšį iš Kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų, o būtent: 2004 m. birželio 9 d., tarp 17.41 val. ir 17.47 val., Pakražančio kaime, Kelmės rajone, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, tiesiogiai iš Kelių eismo taisykles (toliau - KET) pažeidusio A. J., vairavusio automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo 60 Lt kyšio ir priėmė 50 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y. už nenubaudimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.
Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 9 d., tarp 18.26 val. ir 18.35 val., Pakražančio kaime, Kelmės rajone, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, tiesiogiai iš KET pažeidusio I. M., vairavusio automobilį „Mercedes Benz 200“, laikini registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), reikalavo 125 Lt kyšio, po to reikalaujamą kyšio sumą sumažino iki 50 Lt ir priėmė 20 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y. už nenubaudimą pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. dėl nustatyto greičio viršijimo.
Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 9 d., tarp 18.46 val. ir 18.51 val., Pakražančio kaime, Kelmės rajone, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, tiesiogiai iš KET pažeidusio U. G., vairavusio automobilį „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšį iki 125 Lt už neteisėtą veikimą, t.y. už nenubaudimą pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. dėl nustatyto greičio viršijimo.
U. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 9 d., laikotarpyje tarp 18.46 val. ir 18.51 val., Pakražančio kaime, Kelmės rajone, policijos patruliniame automobilyje „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšį valstybės tarnautojui - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliui T. G. ir davė pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšį iki 125 Lt , siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo - T. G. veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad šis nenubaustų už nustatyto greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-05-31 nuosprendį panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jis buvo priimtas paminant esmines baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir visiškai nepaisant nei Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų. Apeliantas, kad priimtas nuosprendis neatitinka 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40, 1.1 p. išdėstytų reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžiams, o būtent – klaidingas nuosprendžio išdėstymo būdas.
Apeliantas nurodo, kad operatyviniai veiksmai, kurių pagrindu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo sankcionuoti 2004-03-25 Šiaulių apygardos teismo pirmininko nutartimi. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, ši nutartis nebuvo išreikalauta, todėl nei jam nei jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagrįstai. Kita vertus, teismas konstatavo, kad operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti tik G. L. atžvilgiu, todėl šių operatyvinių veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti panaudoti prieš jį (apeliantą).
Apeliantas teigia, kad teismas buvo iš anksto suinteresuotas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. 2005-05-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo konstatuota jo kaltė paimant kyšį iš M. I. (dėl to jis kreipėsi su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo), Raseinių apylinkės teismas, buvo verčiamas ar įtakojamas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kad valstybė galėtų išvengti žalos jam atlyginimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje dėl A. J. epizodo, nurodė, kad jo kaltė šiame epizode įrodyta tuo, kad A. J. prisipažino davęs kyšį jam, bei, kad kyšio davimas užfiksuotas filmuotoje medžiagoje. Tuo tarpu A. J. teisme paaiškino, kad T. G. iš jo kyšio nereikalavo, kad kyšį T. G. davęs savo iniciatyva, kad nereikėtų mokėti baudos. Filmuotoje medžiagoje nesimato, kad A. J. būtų davęs jam kyšį. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Tuo tarpu šiame epizode, jo kaltė grindžiama tik A. J. prisipažinimu. Šis prisipažinimas kelia abejonių dėl to, kad A. J. galėjo pasirinkti prisipažinimą, kaip galimybę išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Jokių kitų įrodymų, išskyrus tai, kad A. J. bendrakeleiviai jam skolino pinigus, byloje nėra.
Teismas nuosprendyje dėl M. I. epizodo nurodė, kad jis reikalavo iš M. I. 125 Lt kyšio, po to reikalaujamą sumą sumažino iki 50 Lt ir priėmė 20 Lt kyšį. Toliau teismas jau nurodo, kad „epizode su M. I. kaltinamasis T. G. pasakė, kad bauda 125 litai. Pažeidėjui nuoširdžiai prašant sumažinti baudos dydį, sutinka sumažinti baudą iki 50 litų“. Iš nuosprendžio matyti, kad M. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti nebuvo. Apie M. I. epizodą buvo apklaustas tik STT pareigūnas R. L., kuris veikoje nedalyvavo, jos nematė ir galėjo papasakoti tik M. I. apklausos aplinkybes. Apklausiamas R. L. paaiškino, kad M. I. davęs pinigus dėl to, kad nebūtų surašytas protokolas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog jis iš M. I. jokio kyšio nereikalavo. Priešingai, kaip nurodė vertėja E. R., jis informavo M. I., kad bauda yra 125 Lt. Tai patvirtino ir pats M. I., 2005-06-16 apklausiamas įtariamuoju. R. L. parodymai vertintini kritiškai, nes, kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo, M. I. niekada nesakė, kad 20 litų T. G. davė dėl to, kad jam nebūtų surašytas protokolas. Iš šio epizodo vaizdo įrašo taip pat negalima daryti išvados, kad jis (apeliantas) priėmė 20 litų dydžio kyšį, o tuo labiau, kad reikalavo 125 litų dydžio kyšio.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu priėmus kyšį iš U. G. nesant tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nuosprendyje T. G. kaltę šiame epizode pagrindė filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad U. G. iš piniginės išsitraukė pinigus, bet neužfiksuota kokią pinigų sumą ir kokiomis kupiūromis. Teismas nurodė, kad nors vaizdo įrašo kokybė nėra gera, tačiau byloje yra ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kurie LR BPK 96 str. 1 d. pagrindu laikomi įrodymais ir juose išdėstytas T. G., U. G., A. J., M. I. pokalbių turinys. Nuosprendyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad U. G. filmuotoje medžiagoje užfiksuotas kyšio perdavimas, nes jokie pinigai U. G. epizode filmuotoje medžiagoje neužfiksuoti. Peržiūrint filmuotą medžiagą pinigų nematė nei gynėjai, nei kaltinamieji, nei teismo posėdyje dalyvavusi vertėja E. R., nei STT pareigūnas A. T.. Kadangi toks akivaizdus faktas negalėjo būti toleruojamas, į bylą nagrinėjusią teisėją buvo kreiptasi su prašymu leisti pasidaryti vaizdo įrašų kopiją. Prašymas buvo pateiktas tam, kad būtų galima privačiai padaryti vaizdo ekspertizę ir paneigti nuosprendžio teiginius apie, neva, matomus pinigus. Teisėja formaliais motyvais prašymą atmetė, tuo užkirsdama galimybę įrodyti eksperto išvada tai, kas ir taip akivaizdu. Kadangi vaizdo įraše nesimato, jokių U. G. „prie svirtelės dedamų pinigų“, liko neaišku, kokiais įrodymais vadovavosi teismas, tokią išvadą darydamas. Apie kokius nors garso įrašus, patvirtinančius, jog U. G. davė jam kyšį, byloje taip pat jokių duomenų nėra. Jei teisėja klausėsi tokių įrašų, tai jie turėjo būti prijungti prie bylos, kad ir proceso dalyviai galėtų juos paklausyti ir įvertinti. Net STT pareigūnas A. T. teisme paaiškino, kad „epizoduose su U. G. žodžiu pinigai nebuvo siūlomi...“ Taigi, akivaizdu, kad (1) nėra jokių vaizdo įrašų, kuriuose matytųsi, kad U. G. duoda jam kyšį; (2) nėra jokių garso įrašų, kuriuose girdėtųsi, kad U. G. su juo kalbasi apie kyšį; (3) nėra jokių liudytojų ar kaltinamųjų parodymų, kurie patvirtintų, kad U. G. davė jam kyšį. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad bylą nagrinėjusi teisėja paprasčiausiai išsigalvojo įrodymus, kuriais pagrindė jo kaltę paėmus iš U. G. kyšį.
Apeliantas taip pat nurodo, kad BK 225 str. 2 d. bei to paties str. 4 d. konkuruoja tarpusavyje, ir siekiant teisingai kvalifikuoti asmens padarytą nusikalstamą veiką, būtina tiksliai nustatyti visas esmines aplinkybes. Konkrečiu atveju esmine aplinkybe laikytina tai, kokio dydžio kyšį asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo jį duoti. Kyšio sumai viršijus 1 MGL t.y. 125 Lt, asmens veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d., tuo tarpu kyšio sumai nesiekiant 125 Lt, kalto asmens veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 225 str. 4 d., kaip baudžiamasis nusižengimas ir asmuo turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pasibaigus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, BK 95 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagrindu. Skundžiamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamojo T. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. kvalifikuota teisingai kaip tęstinis nusikaltimas pagal vieningos kaltės ir vieningo rezultato požymius, nes jis, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų ar argumentų teismas nenurodė. Teismas taip pat nepateikė jokių jo veikos kvalifikavimo motyvų ir apsiribojo tik tuo, kad pažymėjo, jog jo veika kvalifikuota teisingai. Tuo teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p. bei 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40, 3.1.10p. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kodėl jo veika kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d., o ne pagal BK 225 str. 4 d. dar daugiau, teismas iš viso neanalizavo ir nepateikė savo išvadų dėl to, kokio dydžio kyšį jis iš viso priėmė ar reikalavo duoti.
Apeliantas mano, kad toks teismo elgesys vertintinas kaip nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimas. Be to, teismui neišdėsčius motyvų, neįmanoma pagrįstai suformuluoti apeliacinio skundo argumentų, dėl jo padarytos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir tinkamai bei efektyviai pasinaudoti teise į gynyba. Įvertinant pirmosios instancijos teismo šališkumą proceso metu, darytina išvada, kad teismas jokių motyvų ir išvadų dėl jo (apelianto) veikos kvalifikavimo nenurodė sąmoningai. Bet kokia jo veikos kvalifikavimo analizė neišvengiamai būtų privedusi prie išvados, kad, net ir pripažinus jį kaltu, niekaip negalima gauti kyšio sumos, viršijančios 1 MGL t.y. 125 litus. Tokiu atveju teismas būtų turėjęs neišvengiamai jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas nesiderintų su pozicija, kurią iki nuosprendžio priėmimo priėmė teismas.
Įvertinus visus nurodytus argumentus, akivaizdu, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė ne vieną esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Padaryti pažeidimai lėmė, kad iš jo buvo atimta galimybė pasinaudoti savo konstitucine teise į nepriklausomą ir bešališką teismą, todėl skundžiamas nuosprendis yra naikintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu U. G. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-05-31 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisėtas, kadangi jam inkriminuoto jam nusikaltimo jis nepadarė, jo dalyvavimas šiame nusikaltime neįrodytas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl jo kaltumo, veikos įrodytumo iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas padarė jokiais įrodymais neparemtas išvadas, jas pagrindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai tirtais duomenimis, remdamasis vien tik video įrašu, visiškai atmesdamas ir ignoruodamas jo bei jo advokato pateiktus prašymus, nekreipdamas į prašymų argumentus, motyvaciją bei ikiteisminio tyrime padarytus BPK pažeidimus. Be to, nuosprendyje išdėstytuose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė jo nekaltumo klausimo išsprendimą. Apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tendencingai, vienpusiškai.
Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu jis niekada neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jis nuosekliai, pateikdamas įrodymus teigė, kad 2004-06-09 policijos darbuotojui T. G. jokio kyšio nesiūlė ir nedavė. Įvykio tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veikos 2002-06-20 įstatymo Nr. IX – 965, 2 str., 3 str. 8 p., 6 str., 9 str. 1 d., 11 str. reikalavimus, nes operatyvinės veiklos subjektai kreipėsi į teismą dėl techninių priemonių panaudojimo operatyvinėje veikloje dėl sankcijos Kelmės raj., policijos komisariato viešosios policijos patrulio G. L. atžvilgiu, ir toks leidimas šio asmens atžvilgiu buvo išduotas. Tačiau dėl policininko T. G. tokio leidimo nebuvo prašyta, ir toks leidimas nebuvo išduotas. Nepaisant to, operatyvinės veiklos subjektai vykdė neteisėtą veiką prieš minimą asmenį – policininką T. G.. Šį faktą teisme patvirtino operatyvinę veiklą vykdę STT darbuotojai liudytojai I. T. bei R. L.. Bylos nagrinėjimo metu teisiamųjų advokatai, taip pat ir jam atstovaujantis advokatas kelis kartus prašė išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo nutartis apie gautą teismo leidimą dėl operatyvinės veiklos vykdymo G. L. atžvilgiu, ir, jei yra – analogišką teismo leidimą dėl T. G., tačiau šie prašymai buvo atmetami teigiant, jog tai yra laikoma operatyvinės veiklos paslaptimis, kurių atskleidimo reikalauti teismas neturi jokio pagrindo. Tuo pagrindu gynėjai buvo pareiškę nušalinimą teismui, teisėja nusišalino, tačiau teismo pirmininkė nepatvirtino teisėjos nusišalinimo. Vėliau teismas buvo priėmęs protokolinę nutartį, dėl to kad Šiaulių apygardos prokuratūra išslaptintų minimas teismo nutartis ir atsiųstu jas teismui, tačiau prokuratūra šią teismo nutartį ignoravo. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007-05-15 nutarimas „Dėl LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo išaiškinimo“. Apylinkės teismas ignoravo šį išaiškinimą ir pakartotinai atmetė jo advokato bei kitų ginėjų prašymus išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros minėtas teismo nutartis.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo parodytas vaizdo įrašas, po kurio peržiūros niekas iš teisme dalyvavusių ir šį įrašą mačiusių proceso dalyvių nepatvirtino, jog įraše matė, kad jis perduoda ar padeda kur nors pinigus. Tuo tarpu teismas padarė visiškai priešingą išvadą – tai kad jis ištraukė iš piniginės pinigus (nors neužfiksuota nei kokia tai pinigų suma, nei kokiomis kupiūromis). Be to, teismas teigė, jog kadangi jis nusikalstamos veikos padarymo metu jau turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, todėl teismas turi pagrindo abejoti vaizdo įrašo peržiūros metu kaltinamojo T. G. pasakytais žodžiais: „aš Grigą paleidau, turiu tokią teisę, Grigas įspėtas ir paleistas“. Teismas pareikšdamas kad: „byloje esantys įrodymai pilnai įrodo U. G. kaltę“ pažeidė BPK 20 str. bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 senato nutarimo Nr. 40, 1.1 p., 3.1.8 p., nes savo išvadas grindė prielaidomis, įrodymai buvo ištirti neišsamiai, šališkai ir to pasėkoje buvo neteisingai įvertinti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nieko nepasakė, apie tai, ar operatyvinės veiklos subjektai teisėtai vykdė operaciją jo bei T. G. atžvilgiu; kodėl U. G. nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, duodant kyšį; kodėl nėra daiktinių įrodymų (pinigų); kodėl nuo duotų pinigų nebuvo paimti pirštų antspaudai; kodėl kaltinimas inkriminavo kyšio davimą nuo 0 iki 125 Lt; kodėl U. G. nedalyvavo apžiūrint įvykio vietą; ir t.t. Lieka neaišku kokiais įrodymais remiasi teismas savo nuosprendyje, kuriame kategoriškai teigiama, kad jis tiesiogiai pasiūlė kyšį pinigų sumai neviršijant 125 Lt. Norisi paklausti, kas nustatė šią sumą, ir kuo vadovavosi teismas, priimdamas minėtą sumą savo nuosprendžio pagrindu. Paklausus liudytojo STT darbuotojo I. T., kuo remiantis buvo nustatytą tokio dydžio pinigų suma, jis atsakė, jog „mes nutarėme paimti 1 MGL, kuris ir sudaro 125 Lt“. Be to, nesuprantama, kodėl teismo nuosprendyje nuolat minimas žodis „pinigai“. Pateiktoje vaizdo medžiagos išklotinėje šis žodis nepaminėtas nei karto. Tuo tarpu aprašomojoje dalyje atliktoje STT darbuotojų, nurodoma, jog iš įvykusio pokalbio galima suprasti, kad vairuotojas buvo sustabdytas, nes viršijo leistiną greitį. Pokalbio pradžioje vairuotojas paklausė, kiek jis skolingas pinigų (suvestinėje žodžio „pinigų“ nėra). Toliau vairuotojas paklausė, kiek reikia, ir iš piniginės išsitraukė pinigų (Vėl melas, nes kaip buvo minėta ankščiau, nei vienas bylos nagrinėjimo metu vaizdo įrašą peržiūrėjęs asmuo nepatvirtino matęs pinigus). Pateikto vaizdo įrašo kokybė yra nepatenkinama, jame beveik nieko nesimato, o tariamai siūlomus (ar duodamus) pinigus įžiūrėjo tik teisėja.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties t.y. kaltės, nes tik kaltas asmuo gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi jis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, o kaltinančioji pusė galvoja, kad jis davė kyšį – todėl ši išvada privalėjo būti įrodyta. Joks apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas, kadangi jis grindžiamas prielaidomis, spėjimais, išvedžiojimais ir t.t. skunde išdėstytų motyvų visuma rodo, kas teismo nuosprendyje pateiktos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, šių išvadų nepatvirtina teisme išnagrinėti įrodymai. Be to, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes bei skunde minimus Konstitucinio teismo nutarimo nurodymus, Operatyvinės veiklos įstatymo bei BPK pažeidimus, galėjusius iš esmės paneigti teismo išvadas.
Teismo posėdyje nuteistieji T. G., U. G. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – skundus tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo U. G. apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo T. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas T. G. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d., kad jis įvykio metu savo naudai tiesiogiai iš KET pažeidusių asmenų A. J. reikalavo 60 Lt kyšio ir priėmė iš jo 50 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, tęsdamas nusikalstamą veiką iš I. M. reikalavo125 Lt kyšio ir priėmė 20 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, tęsdamas nusikalstamą veiką iš U. G. priėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšį iki 125 Lt už neteisėtą veikimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo būdas. Pažymėtina, kad kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t.y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus. T. G., būdamas valstybės tarnautoju - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliu, vykdydamas įgaliojimus privalėjo nubausti KET pažeidusius asmenis A. J., M. I., U. G.. Pastarųjų veiksmų neatlikimas, t.y. nenubaudimas dėl KET pažeidimo, reiškia, kad T. G. kyšininkavo už neteisėtą neveikimą. Tačiau tai nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia.
Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pastarosios veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
Pirmosios instancijos teismas nuteisė T. G. už reikalavimą duoti kyšį ir kyšio priėmimą iš A. J., už reikalavimą duoti kyšį ir jo priėmimą iš I. M., bei už kyšio priėmimą iš U. G..
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad T. G. kaltė savo naudai tiesiogiai iš A. J. reikalavus 60 Lt kyšio, iš I. M. reikalavus 125 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus įrodyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip reiškėsi objektyvusis kyšininkavimo požymis – kyšio reikalavimas.
Reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Todėl labai svarbu nustatyti, kieno iniciatyva – pareigūno ar pažeidėjo – pradedama reikalauti ar tartis dėl kyšio.
A. J. nuosekliai aiškino ir aiškiai parodė, kad būtent jis pasiūlė policijos pareigūnui T. G. tartis ir pasiūlė jam 60 Lt kyšį, pradžioje T. G. nesutiko, vėliau vėl prašant tartis T. G. nurodė 60 Lt sumą. Kadangi A. J. pinigų su savimi neturėjo, juos pasiskolino iš kartu automobiliu Opel Vivaro, valstybinis Nr. ABJ 049, važiavusio V. K.. Liudytojai V. K. ir R. S., važiavę kartu su A. J., jo ir policijos pareigūno pokalbio negirdėjo. Tačiau pokalbis buvo užfiksuotas specialia vaizdo ir garso technika operatyvinių veiksmų atlikimo metu. Byloje esančiame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodytas užfiksuoto pokalbio tarp A. J. ir T. G. turinys patvirtina A. J. parodymus dėl kyšio iniciatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. G. reikalavo iš A. J. 60 Lt kyšio yra nepagrįsta, nes KET pažeidėjo A. J. iniciatyva prasidėjo tarimasis dėl kyšio.
Reikalavimas duoti kyšį inkriminuotas T. G. ir epizode su KET pažeidusiuoju I. M.. M. I. parodė, kad siekdamas išvengti baudos už KET pažeidimą jis pirmas pasiūlė policijos pareigūnui (kaip vėliau nustatyta – T. G.) 20 litų kyšį, po ko pareigūnas paprašė 50 Lt, bet jam tokios pinigų sumos neturint paėmė iš jo 20 litų kyšį. Pokalbis tarp T. G. ir M. I. buvo užfiksuotas specialia vaizdo ir garso technika operatyvinių veiksmų atlikimo metu. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodytas užfiksuoto pokalbio tarp M. I. ir T. G. turinys patvirtina M. I. parodymus dėl kyšio iniciatoriaus. Taigi, tarimasis dėl kyšio prasidėjo M. I. iniciatyva, todėl inkriminuoti T. G. reikalavimą duoti kyšį šiame epizode nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. G. reikalavo iš M. I. 125 Lt kyšio yra nepagrįsta ir neteisinga, nes T. G. kaltės dėl kyšio reikalavimo iš M. I. nepatvirtina jokie įrodymai.
Baudžiamajai atsakomybei už kyšininkavimą atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų: kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį.
T. G. inkriminuotas 50 Lt kyšio priėmimas iš A. J., 20 Lt kyšio priėmimas iš I. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšio iki 125 Lt priėmimas iš U. G.. T. G. kaltė pirmosios instancijos nuosprendyje grindžiama operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis.
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis, įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, yra Baudžiamojo proceso kodeksas. Įrodymais taip pat pripažįstami duomenys, gauti remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimais.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar operatyvinį tyrimą atliekant gautus duomenis patvirtina BPK numatytais veiksmais gauti duomenys. Byloje turi būti teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti - apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniai) arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvinės veiklos įstatymo 12, 13 straipsniai). Jeigu šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, byloje turi būti nutarties ar teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Teikimo turiniui keliami reikalavimai yra reglametuoti Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. Šiaulių apygardos teismas atsisakė pateikti Šiaulių apygardos teismo nutartį ir Šiaulių apygardos prokuratūros teikimą dėl pastarųjų dokumentų slapto pobūdžio, tačiau savo pateiktu dokumentu informavo apie tai, kad 2004-03-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 152 buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka G. L. tarnybos metu naudojamame Kelmės rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje “(duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004-03-25 iki 2004-06-25. Šiame dokumente pateikta Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2, 6 punktuose nurodyta informacija (operatyvinių veiksmų taikymo objektas ir trukmė), taip pat operatyvinių veiksmų sankcionavimo faktas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pastarąjį dokumentą prilyginti teikimo išrašui.
Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas įtvirtintas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina.
2004-03-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 152 buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka G. L. tarnybos metu naudojamame Kelmės rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje “(duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004-03-25 iki 2004-06-25. Šių sankcionuotų operatyvinių veiksmų taikymo objektas yra G. L. tarnybos metu naudojamas Kelmės rajono policijos komisariato tarnybinis automobilis “(duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
Kaip nurodyta Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. Operatyvinės veiklos objektai – rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kiti su valstybės saugumu susiję asmenys ir įvykiai (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 2 d.). Byloje nagrinėjamu atveju, operatyvinės veiklos objektai yra ne tik policijos pareigūnas G. L., bet ir jo tarnybos metu rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka duomenys paprastai gaunami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. A. T., atlikdamas įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus, surinko informacijos apie T. G. padarytas nusikalstamas veikas. Kaip reikalauja BPK normos, apie nustatytos nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) požymius A. T. tarnybiniais pranešimais informavo LR STT Šiaulių skyriaus viršininką, kurių pagrindu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad operatyviniai veiksmai T. G. atžvilgiu buvo teisėti.
Svarbiu T. G. kaltės įrodymu byloje laikytini tarp T. G. ir A. J., T. G. ir M. I., T. G. ir U. G. vykusių pokalbių vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti operatyvinės veiklos metu. Byloje pateikti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (su vaizdajuostėmis), kuriuose nurodoma, kad jie surašyti remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Tai reiškia, kad į baudžiamąją bylą yra perduota išslaptinta operatyvinė informacija. Kadangi vaizdo ir garso įrašai užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrašus vertino kaip įrodymus.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes.
T. G. kaltė dėl kyšininkavimo iš A. J. nuosprendyje grindžiama A. J. prisipažinimu, vaizdo įrašu bei liudytojų V. K. ir R. S. parodymais. Duodamas parodymus A. J. nuosekliai parodė, kad 2004 m. birželio 9 d., tarp 17.41 val. ir 17.47 val., Pakražančio kaime, Kelmės rajone, policijos pareigūnui sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. ABJ 049, policijos tarnybiniame automobilyje „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė 60 Lt kyšį policijos pareigūnui T. G., kuris priėmė iš jo 50 Lt kyšį už nenubaudimą dėl nustatyto greičio viršijimo. Kadangi A. J. pinigų su savimi neturėjo, juos pasiskolino iš kartu automobiliu Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)važiavusio V. K.. Liudytojai V. K. ir R. S., važiavę kartu su A. J., jo ir policijos pareigūno pokalbio negirdėjo. Pokalbis buvo užfiksuotas specialia vaizdo ir garso technika operatyvinių veiksmų atlikimo metu. Vaizdo įrašas užfiksavo įvykio vietą, laiką, jo dalyvius, tam tikras aplinkybes, tačiau iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad T. G. priėmė iš KET pažeidusio A. J. pinigus ar konkrečią jų sumą už nenubaudimą. Nors vaizdo įrašas nepatvirtina, kad T. G. priėmė iš KET pažeidusio A. J. pinigus ar konkrečią jų sumą už nenubaudimą, bet kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina T. G. kaltę priimant kyšį iš A. J.. Pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad nors vaizdo įrašo kokybė nėra gera, tačiau byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuris LR BPK 96 str. 1 d. pagrindu laikomas įrodymu ir jame išdėstytas T. G. ir A. J. pokalbio turinys. Pagrindo abejoti A. J. duotais parodymais nėra jokio pagrindo. A. J. duoti nuoseklūs parodymai, taip pat A. J. parodymus patvirtinantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodytas užfiksuoto pokalbio tarp A. J. ir T. G. turinys, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. G. priėmė iš A. J. 50 Lt kyšį, yra pagrįsta ir teisinga. T. G. kaltės pagrindimas minėtais įrodymais BPK 301 straipsnio prasme yra leistinas. BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.
Pagrįstai T. G. pripažintas kaltu ir dėl kyšininkavimo iš KET pažeidusio I. M.. Nuosprendžiu nustatytas I. M. kyšio perdavimo T. G. ir šio priėmimo aplinkybes patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (su vaizdajuoste), kuris LR BPK 96 str. 1 d. pagrindu laikomas įrodymu, užfiksuoti duomenys. Jų teisingumas patvirtintas ir tikrinant esamus įrodymus teisme perskaitytais M. I. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat jį apklausiusio liudytojo R. L. parodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose bei vaizdajuostėse užfiksuotas nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtintas kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Kolegija su šiuo faktinių aplinkybių vertinimu sutinka.
Apelianto skundo teiginiai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra nepagrįsti. 2007-04-06 teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai I.Narbutienei, tačiau nušalinimas teismo pirmininkės 2007-04-06 nutartimi nepatvirtintas. Aplinkybių, numatytų LR BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti, nenustatyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas nei apelianto, nei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą nei apeliantas, nei jo gynėjai neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra.
Apeliantas T. G. ginčija savo kaltę ir kyšio priėmimo iš U. G. epizode. Ši T. G. skundo dalis, o taip pat nuteistojo U. G. apeliacinis skundas tenkintini.
T. G. kaltė dėl kyšininkavimo iš KET pažeidusio U. G. nuosprendyje iš esmės grindžiama tik operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (su vaizdajuoste), kuris LR BPK 96 str. 1 d. pagrindu laikomas įrodymu, užfiksuotu T. G. bei U. G. pokalbio turiniu. T. G. ir U. G. savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto T. G. ir U. G. pokalbio turinys neatskleidžia ir nepatvirtina kyšio davimo ar priėmimo fakto. Vaizdo įrašas užfiksavo įvykio vietą, laiką, jo dalyvius bei jų bendravimą, tačiau iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad T. G. priėmė iš KET pažeidusio U. G., o šis perdavė pinigus, kaip kad nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje. Vaizdo įraše matomas U. G. gestas ranka link pavarų svirties, tačiau ar tuo metu padedami kokie nors daiktai, juolab pinigai, nematoma. Pinigų perdavimo fakto nepatvirtina nei vaizdo, nei garso įrašas. Kitų įrodymų, patvirtinančių tiek T. G. kaltę priimant kyšį iš U. G., tiek U. G. kaltę duodant kyšį T. G., nėra. Kyšio perdavimo bei jo priėmimo fakto nepatvirtina ir ta nuosprendyje nurodoma aplinkybė, kad U. G. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kolegija konstatuoja, kad T. G. ir U. G. kaltei įrodyti nekokybiško vaizdo įrašo bei neinformatyvaus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo nepakanka. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėjimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išdėstant T. G. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nurodoma, jog jis, turėdamas vieningą tyčią, kyšininkavo 2004 m. birželio 9 d., laikotarpyje tarp 17.41 val. ir 18.46 val., tuo tarpu aprašant konkrečias nusikalstamas veikas nurodoma, kad kyšį iš U. G. T. G. priėmė, o U. G. jam perdavė 2004 m. birželio 9 d. tarp 18.46 val. ir 18.51 val.., tai yra jau kitu laiku. Tokiu būdu iš T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos šalintinas nenustatytos pinigų sumos kyšio priėmimas iš U. G.. Tuo pačiu pagrindu, nenustačius veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisintinas ir U. G. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį - teisėtą ar neteisėtą - veikimą (ar neveikimą) jo yra siekiama ar gaunama. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, laikomas padariusiu ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, kvalifikuojamą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamoje byloje T. G. priimto kyšio suma yra mažesnė negu 1 MGL vertė. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo - BK 225 straipsnio 2 dalies - taikymo, T. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis teismas švelnina nuteistiesiems nuosprendį, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, peržiūrėtinas nuosprendis ir kitiems, apeliacinio skundo nepadavusiems nuteistiesiems. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą tiek teisėtą, tiek ir neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlomo, pažadamo ar duodamo kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL, nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 227 straipsnio 3 dalis), bet ne nusikaltimu (BK 227 straipsnio 2 dalis). Todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgiant į kyšio vertę, nuosprendis A. J. atžvilgiu taip pat švelninamas, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 227 str. 2 d. į BK 227 str. 3 d.
Perkvalifikavus nuteistųjų veikas iš nusikaltimų į baudžiamuosius nusižengimus spręstinas ir baudžiamosios atsakomybės senaties klausimas. Vadovaujantis BK 95 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nuteistieji nusikalstamas veikas padarė 2004 m. birželio 9 d., nuo jų padarytų baudžiamųjų nusižengimų praėjo daugiau nei 2 metai, todėl jiems negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir byla, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 3 str. 1 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p.,
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl U. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
- U. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio pašalinti T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalį – nenustatytos pinigų sumos kyšio priėmimą iš U. G..
Perkvalifikuoti T. G. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 4 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Perkvalifikuoti A. J. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. į BK 227 str. 3 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.