- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- T-501-287/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Įžanginė dalis
viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,
uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių R. U. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2021 m. balandžio 20 d. buvo gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo R. U., kuriuo prašoma pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Prie teikimo pridėta Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos 2021 m. balandžio 16 d. R. U. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 346, kurioje nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. U. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 5 metams 4 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistasis R. U. atleistas nuo tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2005 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stebėjimo režimas pakeistas iš griežto į sustiprinto režimo sąlygas. 2005 m. gruodžio 14 d. to paties teismo nutartimi stebėjimo režimas pakeistas iš sustiprinto į bendro stebėjimo sąlygas. 2011 m. gegužės 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. U. priverčiamosios medicinos priemonės iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeistos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri paskutinį kartą pratęsta Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi. R. U. daug metų serga progresuojančiu psichikos sutrikimu – katatonine šizofrenija. Pacientui skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas. Dėl ligos paūmėjimo jis 6 kartus gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 8 d. stacionarizuotas priverstinai. Paskutinį kartą pacientas gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje 2015 metais. Nuo 2011 m. birželio 8 d. jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2046 m. rugpjūčio 28 d. R. U. nustatytas 35 procentų (asmuo yra iš dalies darbingas) darbingumo lygis. Pacientas formalaus, prasmingo kontakto, pakankamai orientuotas. Mąstymas nenuoseklus, klampus, emocijos blankios, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišklausta. Nuotaika kiek pakylėta, žodynas skurdus. Elgesys adekvatus. Nekonfliktiškas, mandagus, geba tinkamai elgtis viešumoje, visada išeidamas už globos namų teritorijos informuoja personalą. Vengiantis atsakomybės, be iniciatyvos savarankiškai veiklai. Jam svarbi kitų žmonių nuomonė, nelinkęs priimti sprendimų. Pajėgus pats atlikti kasdienius darbus: susitvarkyti kambarį, rūpintis asmens higiena ir pan. Mažai dalyvauja socialinio užimtumo ir darbinėje veikloje. Kur nors vykti atsisako, neadekvačiai įžvelgdamas grėsmes jo sveikatai, nes teigia, kad išvykų metu padidėja nerimas. Laisvalaikiu domisi muzika, informacinėmis technologijomis. Su artimaisiais ryšiai nutrūkę. Vaistus geria nuolat personalo priežiūroje. Alkoholio nevartoja. Menkas socialinis supratingumas. Gyvenimu socialinės globos namuose patenkintas. Nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Agresijos ir smurto protrūkių nestebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei. Psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili dėl nuolatinio medikamentų vartojimo. Asmeniui reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė.
Prie teikimo taip pat pridėtas 2021 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini)socialinės būklės įvertinimo aktas.
Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime, tai yra, kad R. U. taikomas medikamentinis gydymas, kad jis nekritiškas savo sveikatos būklei ir padarytai nusikalstamai veikai. Teikimą palaikė ir prašė pratęsti R. U. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi jam reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, pats jis savarankiškai gyventi ir vartoti vaistų bei atvykti į gydymo įstaigą negali, jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Nutraukus medikamentinį gydymą jo būklė gali pablogėti ir jis gali tapti neadekvatus ir pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams.
R. U. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu apibendrino byloje pateiktus duomenis ir nurodė, kad jo nuomone teikimas yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas, R. U. pratęsiant priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, nes R. U. ir toliau reikalinga medikamentinė kontrolė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
teikimas tenkinamas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Iš teikimo, prie jo pateiktos R. U. psichinės būklės vertinimo išvados, socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad R. U. specialioji gydytojų komisija 2004 m. gegužės 10 d. aktu nustatė, jog jis serga šizofrenija, katatonine forma, jo sveikata atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašo kriterijams“ ir jam reikalingas priverstinis gydymas, todėl jis nuo 2002 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės buvo atleistas ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuris vėliau buvo pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas, po to į bendro stebėjimo sąlygas ir nuo 2011 m. gegužės 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra nuolat stebimas gydytojo psichiatro, socialinių darbuotojų, slaugytojų, konsultuojamas psichologo, gauna palaikomąjį medikamentinį gydymą.
Kaip matyti iš šių duomenų, R. U. sveikatos būklė nepasikeitė, ji nepagerėjo, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir R. U. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo R. U. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.
R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.
Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. U. priverstinį stebėjimą ir gydymą.
Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo R. U. reikalingumo.
Nutarties nuorašus išsiųsti R. U., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją), ir nukentėjusiajai V. L..
Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašus išsiųsti Kauno miesto apylinkės teismui ir viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.