- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- II-443-289/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras) nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2009 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro vyresniojo inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., 123 str. 5 d. administracine nuobauda - 1500 litų dydžio pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn. laikotarpiui už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 9 d., vairuodamas motociklą, važiavo ant vieno galinio rato, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Motociklas nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė KET 9, 238 p.p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pateiktame teismui skunde bei paaiškinimais teisme pareiškėjas R. G. nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kad važiavo su motociklu ant vieno rato, jo elgesys buvo pripažintas chuliganišku. Sutinka, kad motociklas neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tačiau nesutinka, kad važiavo ant vieno motociklo rato, keldamas pavojų eismo saugumui. Toje dalyje ir prašo panaikinti nutarimą. Tuo metu buvo labai įniršęs, todėl atsisakė duoti paaiškinimą. Jis nevažinėjo daugiau nei mėnesį laiko su motociklu iki pažeidimo. Be to, nemoka važiuoti ant vieno rato. Anksčiau prieš 1,5 metų buvo baustas, kad vairavo motorolerį be techninės apžiūros. Su tais pareigūnais niekada prieš tai anksčiau nebuvo susitikęs, 2009-09-09 juos matė pirmą kartą. Gal pareigūnai taip taiko prevencines priemones. Šiuo metu nedirba. Be vairuotojo pažymėjimo neįmanoma susirasti darbo. Vairuotojo pažymėjimas jam svarbus, nes tėvas po avarijos, reikia vežti jį į gydymo įstaigas. Prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl 1500 Lt baudos skyrimo su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 18 mėn. pagal LR ATPK 124² str. 2 dalį, o kitoje dalyje nutarimą palikti galioti.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas R. V. prašė skundo netenkinti. Ginčas kyla, ar R. G. važiavo su motociklu ant vieno rato. Pareigūnai surašydami ATP protokolą, surašė jį teisėtai ir teisingai. Nėra pagrindo pareigūnams apkalbėti, forminti dokumentus, dėl to, ko nebuvo. Šiaulių aplinkkelis yra motociklininkų pasivažinėjimo vieta, jų ypač padaugėja vasarą. Policijos ekipažai patruliuoja toje vietoje, perspėja, įspėja motociklų vairuotojus, tačiau ne visada žodiniai perspėjimai būna įgyvendinti, todėl tenka juos įforminti. Jei motociklininkas važiuoja nesilaikydamas KET reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, pareigūnai negali to nematyti. Patys svariausi pažeidimo įrodymai- surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas bei surašytas ATP protokolas. Pareigūnas dirbdamas savo darbą pagal pareigines funkcijas privalo fiksuoti pažeidimus. ATP protokolas surašytas už chuliganišką vairavimą, tai naujas nuo 2009-01-01 kodekse patvirtintas straipsnis. Bausdama vairuotojus policija remiasi 2008-01-29 Policijos departamento prie LR VRM policijos generalinio komisaro pavaduotojo V. N. raštu Nr. 5-S-718 „Dėl chuliganiško vairavimo kvalifikavimo“, kuriame aiškiai apibrėžiama, kas yra chuliganiškas vairavimas. Įstatymo leidėjas nustatė, kad chuliganiškas vairavimas- kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba ir kitų žmonių saugumui. Teisinėje literatūroje sąvoka „chuliganizmas“ apibrėžiama kaip tyčinis veiksmas, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškią nepagarbą visuomenei. Chuliganiškos paskatos arba motyvai apibrėžiami kaip siekis visuomenei mesti iššūkį žeminančia forma, grubumu, žiaurumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir pan. Veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų paprastai traktuojami veiksmai, kai nenustatoma konkrečių ir aiškių tikslų ar motyvų. Mano, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2, 4 dalis, turi būti konstatuojama, kad vairuotojo veiksmai pasireiškė ypatingu kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu, cinizmu. Tokie vairuotojai turi kelti realų pavojų sau ar (ir ) kitiems asmenims. Motyvas gali būti siekis pademonstruoti panieką, nepagarbą visuomenei, savo išskirtinumą. Važiavimas su motociklu ant vieno rato, kuris yra nevaldomas kaip numato gamintojas. Vairo konstrukcija yra sujungta su priekiniu ratu, kuri yra nevaldoma vairuotojo, tai kelia grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui. Kaip ir nurodoma minėtame rašte, chuliganiško vairavimo motyvas- parodymas savo išskirtinumo.
Skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, paskirta administracinė nuobauda – 1500 litų dydžio piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn. laikotarpiui - paliktina nepakeista, nes nagrinėjant administracinę bylą teisingai buvo įvertinti surinkti įrodymai bei kvalifikuotas padarytas teisės pažeidimas, parinkta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir straipsnio sankciją, taikyti ATPK 30¹ str. pagrindo nėra.
Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vadovaujantis ATPK 30² str., pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma per griežta.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro vyr. inspektorius tinkamai nustatė R. G. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių. Nuobauda pagal padarytų pažeidimų sunkumo laipsnį parinkta tinkamai.
Pareiškėjas visiškai pripažįsta savo kaltę dėl vieno iš pažeidimų ir neginčija paskirtos administracines nuobaudos pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Jis nesutinka tik su paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <<...>>.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad R. G. 2009 m. rugsėjo 9 d., vairuodamas motociklą, važiavo ant vieno galinio rato, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Be to, motociklas nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeisdamas KET 9, 238 punktų reikalavimus. Pažeidimo faktas patvirtinamas byloje esančiais įrodymais: ATP protokolu (b.l. 8, adm. b.l. 1), pareigūno R. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 8, adm. b.l. 4), teisme liudytoju apklausto kito pareigūno - E. N. parodymais (b.l. 47). Abu pareigūnai patvirtino, kad R. G., vairuodamas motociklą, važiavo ant vieno galinio rato, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Į įvykio vietą jie vyko gavę budėtojo pranešimą, kad Šiaulių aplinkkelyje nesaugiai važinėja motociklininkai, vyksta lenktynės. Važiuojant aplinkkeliu pamatė, kad priešais juos atvažiuoja motociklas iškėlęs priekinį ratą. Arčiau priartėjus, motociklininkas sulėtino greitį, apsisuko ir važiavo kita puse. Tai buvo pareiškėjas R. G.. Jį pasiviję ir sustabdė. Tą dieną toje pačioje vietoje dar vienam motociklininkui buvo surašytas ATP protokolas, kad vairavo motociklą be rankų. Protokolo surašymo metu R. G. stovėjo šalia mašinos, su pažeidimu sutiko, prašė nerašyti ATP protokolo, tačiau vėliau pasitaręs su kitu asmeniu , kuriam taip pat buvo rašomas ATP protokolas, nutarė su nieko nebesutikti ir viską neigti. Abu pareigūnai pažeidimą stebėjo giedrą dieną, šviesiu paros metu ir vidutiniu atstumu, kitų pašalinių transporto priemonių nebuvo, niekas netrukdė užfiksuoti pažeidimą. Motociklas važiavo ant vieno rato, jis praktiškai buvo nevaldomas, todėl kilo pavojus eismo saugumui, pavojus tiek paties motociklininko, tiek ir kitų žmonių saugumui. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei teisme duotais parodymais, todėl jais remiasi. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė kokių nors aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti R. D. bei E. N. parodymais. Tiek policijos pareigūnai, tiek ir pareiškėjas R. G. vieni kitų anksčiau nepažinojo, pareigūnai jokio asmeniškumo ar pykčio pareiškėjo atžvilgiu neturėjo, todėl teismas kokio nors policijos darbuotojų suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. Važiavimas kelyje motociklu ant vieno galinio rato yra neabejotinai realiai pavojingas ir keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismo nuomone, atsakomybės, numatytos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, susiejimas su KET 9 punkto reikalavimų nepaisymu yra pakankamas. Teismas pažeidėjo R. G. duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Liudytojas G. B. yra pažeidėjo draugas, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai. G. B. nurodė, kad jis nematė, jog R. G. važiuotų motociklu ant vieno rato, tačiau netvirtino, kad R. G. to nedarė, nes šis nuvažiuodavo į vieną ar kitą pusę nuo motociklininkų susibūrimo vietos net iki vieno kilometro.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas praeityje nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau nėra nustatyta ir jo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas R. G. įvykdė iš karto kelis KET pažeidimus, kurių vienas yra šiurkštus ir pavojingas visuomenei. Nuobauda yra paskirta pagrįstai, laikantis ATPK 30 bei 30² straipsnių reikalavimų, atitinka padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį, skiriant nuobaudą tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės įvertintos. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, taip pat kiti skunde bei posėdžio metu pateikti duomenys nėra pakankami, kad taikyti teisės normų išimtis, t.y. pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.
Administracinė nuobauda galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. R. G. chuliganiškai vairavo, keldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas jam kilsiančias pasekmes, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes. Atsižvelgdamas į paminėtą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu paliktini nepakeisti.
Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, parenkant administracinės nuobaudos dydį, teisingai taikytas ATPK 30² str., taip pat taikyti ATPK 30¹ str., atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, įvykdytų pažeidimų pobūdį bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Skundo nepatenkinti.
R. G. 2009 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro vyresniojo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 124² str. 2 d., 123 str. 5 d. paskirtą administracinę nuobaudą – 1500 litų dydžio piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn. laikotarpiui, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.