- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-243-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Skolininkas
- J. V.
- Kreditorius
- Danske Bank A
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų J. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 10/2009/01386/53 ir 10/2009/01404/59, pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-10-08 kreipėsi į teismą, prašydamas priimti nutartį areštuoti hipotekos lakštais įkeistą J. V. ir J. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1,700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus kreditoriui 105 247,60 eurų skolos bei sumokėto 131 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kreditorius nurodė, kad 2008-02-25 Kredito sutartimi Nr. BSGEL330803053 kreditorius Danske Bank A/S, Lietuvos filialas, buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas, suteikė J. V. 115 484,00 eurų kreditą, laikotarpiui iki 2041-02-25. Prievolių pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštais buvo įkeistas J. V. ir J. V. priklausantis nekilnojamasis turtas. J. V. įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl kreditorius 2009-07-08 pranešimu įspėjo ir 2009-09-18 pranešimu informavo skolininką J. V. ir laiduotoją, įkeistų nekilnojamųjų daiktų bendrasavininkę J. V. apie sutarties nutraukimą. J. V. skola 2009-10-07 dienai sudarė 105 247,60 eurų, t.y. 101 946,25 eurų negrąžinto kredito, 2 908,95 eurų nesumokėtų palūkanų, 392,40 Lt eurų delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-10-16 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino: areštavo Hipotekos lakštais Nr. 10/1/2008/0000375 ir Nr. 10/1/2008/0000817 įkeistą J. V. ir J. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1,700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įspėjo įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių ir kt. Teismas nurodė, kad skolininkas nesilaikė 2008-02-25 kredito sutarties sąlygų, sutartis buvo nutraukta, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ir sumokėto žyminio mokesčio išieškojimą (CPK 93 str., 594 str. 1 d., CK 4.192 str.), paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas nekilnojamas turtas areštuotinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai J. V. ir J. V. prašė Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą atmesti. Apeliantai nurodė, kad skolininkas J. V. iki 2009-09-18 kreditoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą žodžiu ir 2009-08-10 raštu kreipėsi į kreditorių dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. pagrindu. Skolininkas nurodė kreditoriui aplinkybes, kurios vienareikšmiškai laikytinos Kredito sutarties vykdymo suvaržymu, iš esmės pakeičiančiu sutarties prievolių pusiausvyrą, todėl skolininkas pasinaudodamas CK 6.204 str. 3 d. įtvirtinta teise, prašė sutartį pakeisti. Šalimis per protingą terminą nesusitarus dėl Kredito sutarties pakeitimo, taikytinos CK 6.204 str. 3 d. numatytos pasekmės, tarp kurių sutarties nutraukimas teismine tvarka. Taigi kreditorius, siekdamas sutarties nutraukimo, neturėjo teisės jo įforminti Kredito sutarties 10.2 p. nustatyta tvarka, o privalėjo kreiptis į teismą dėl Kredito sutarties nutraukimo ir kartu nutraukimo datos bei sąlygų nustatymo. Kadangi Kredito sutartis po CK 6.204 str. numatytų sąlygų atsiradimo, teismine tvarka nutraukta nebuvo, ji laikoma galiojančia, ir priverstinis viso kredito išieškojimas negali būti vykdomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašė atskirąjį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodė, kad skolininkas J. V. pažeidė Kredito sutarties sąlygas, todėl vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.874 str., 6.18 str. bei Kredito sutarties 10 p., 2009-07-08 išsiuntė apeliantams pranešimą, kuriuo informavo, kad nesumokėjus skolos per 30 dienų, sutartis bus nutraukta be atskiro įspėjimo. 2009-09-18 raštais kreditorius papildomai informavo apeliantus apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo per 15 dienų sumokėti visą kredito sumą, delspinigius ir palūkanas. Skola grąžinta nebuvo, todėl kreditorius įgijo teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą. CPK 443 str. 7 d. numato, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės nevykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, tik konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaujantis CPK 558 str., priima atitinkamas nutartis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis c.b. Nr. 2S-1066-460/2009). Šiuo atveju yra galimi tik skundai dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, o apeliantų nurodyti motyvai ir toks ginčas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prievolių pagal 2008-02-25 Kredito sutartį Nr. BSGEL330803053 įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas J. V. ir J. V. priklausantis nekilnojamasis turtas: 1,700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakštas Nr. 10/1/2008/0000375), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakštas Nr. 10/1/2008/0000817). Skolininkui J. V. nevykdant savo 2008-02-25 Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius Danske bank A/S Lietuvos filialas, vadovaudamasis Kredito sutarties 10 p., vienašališkai nutraukė sutartį: pranešimai 2009-07-08 (b.l. 57) ir 2009-09-18 (b.l. 56). Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius įgijo teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą (CK 4.192 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų atskirajame skunde nurodytus argumentus, pažymi, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kt.) nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingos teisenos tvarka. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą, tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, reglamentuoja CPK 558 straipsnis. Pagal šią normą teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Šiuo atveju apeliantai Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad hipotekos kreditorius neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ne teismo tvarka. Taigi tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo, kuris nagrinėtinas ne CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka), o ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą grąžinti visą kreditą ir vienašalį sutarties nutraukimą, kreipdamasis ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Patys apeliantai savo skunde taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pasinaudos CK 6.204 str. 3 d. 2 p. numatyta teise kreiptis su ieškiniu į teismą su atitinkamu reikalavimu. Taigi hipotekos teisėjas, nagrinėdamas kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal CPK 558 str., neturėjo teisės spręsti tarp šalių kilusių ginčų dėl teisės, todėl Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 263str.1d.), kurią naikinti atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, o absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt (penkis litus 40 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.