Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl rašto dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl 2025-01-13 Rašto dalies, kuria atsakovė atsisakė pateikti atsakovės direktoriaus 2024 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. D1-510 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“, atsakovės administracijos tarnautojų dalyvavusių ir pasirašiusių 2024-05-16 posėdžio protokolą Nr. 1 sąrašą ir paskelbto viešojo pirkimo dėl kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) visą projektavimo užsakymo medžiagą.

5. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2024-12-16 kreipėsi į Administraciją prašydamas pateikti informaciją: 1. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2022-03-15 sprendimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pirminį variantą, priimant sprendimą dalyvavusių ir balsavusių tarybos narių sąrašą su visais pasisakymais (garso įrašą), Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-05-15 įsakymą Nr. D1-510, savivaldybės administracijos tarnautojų dalyvavusių ir pasirašiusių 2024-05-16 posėdžio protokolą Nr. 1 sąrašą ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių, dalyvavusių posėdyje priimant 2024-06-20 sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) sąrašą su jų pasisakymais (garso įrašą); 2. Paskelbto viešojo pirkimo dėl kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) visą projektavimo užsakymo medžiagą.

6. Atsakovė Administracija 2025-01-13 Raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pateikė atsakymą, nurodydama administracinio sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus bei administracinio sprendimo apskundimo tvarką.

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį Raštą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą šių taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

7.1. Įvertinus Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkto nuostatą, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį, siekiant įvertinti ginčijamo Rašto teisėtumą, būtina nustatyti, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui atsakovės direktoriaus 2024 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. D1-510 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“, atsakovės administracijos tarnautojų dalyvavusių ir pasirašiusių 2024-05-16 posėdžio protokolą Nr. 1 sąrašą ir paskelbto viešojo pirkimo dėl kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) visą projektavimo užsakymo medžiagą.

8. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šio principo taikymą, yra nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.).

8.1. LVAT praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-968/2022 ir kt.). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT, yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).

9. Aiškindamas tikslumo principą, LVAT nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija (pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012). Pagal LVAT išaiškinimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015).

10. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Rašto teisėtumo vertinimas priklauso nuo to, ko pareiškėjas prašė savo prašymu, ir kaip į jį buvo atsakyta skundžiamu Raštu, t. y. kiek teikiama informacija atitinka prašymo turinį. Taigi prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas numato, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

10.1. Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Administracija pažeidė tvarką ir nurodo veiksmus, kuriuos jo manymu Administracija turėjo atlikti, bet neatliko, taip pat veiksmus, kuriuos Administracija, pareiškėjo teigimu, atliko neteisėtai, taip pat nurodo pasekmes, kurias, jo manymu, sukėlė Administracijos veiksmai, tačiau teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti Rašto dalies neteisėta.

11. Teismo vertinimu, skundžiamu Raštu į pareiškėjo prašymą buvo pakankamai tiksliai atsakyta, kodėl atsisakoma pateikti atsakovės direktoriaus 2024 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. D1-510 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“, atsakovės administracijos tarnautojų dalyvavusių ir pasirašiusių 2024-05-16 posėdžio protokolą Nr. 1 sąrašą ir paskelbto viešojo pirkimo dėl kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) visą projektavimo užsakymo medžiagą. Administracija pareiškėjui Rašte atsakė, kad TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad duomenų teikimui, prie kurių prieiga ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, TGIDPNĮ nuostatos netaikomos. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neatlieka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų funkcijų, duomenis turi teisę gauti, jei yra nors viena iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, kuria pareiškėjas pagrindžia savo prašymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pateiktas prašymas neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų – jame nenurodytas duomenų naudojimo tikslas, kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už duomenų subjekto teises ir laisves, nepagrįstas, prašymas pateikti dokumentus (šiuo atveju Administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. D1-510 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. D1- 338 „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“) netenkinamas. Taigi, pareiškėjui buvo atsakyta, todėl tai, kaip šį pagrindą vertina pats pareiškėjas ir tai, kokias pasekmes šis procesas sukėlė nėra ginčo dėl Rašto dalies teisėtumo dalykas ir tokios pasekmės niekaip nepagrindžia Rašto dalies neteisėtumo.

12. Teismas sprendžia, kad atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė taip, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas, t. y. į prašymą atsakė atsižvelgdamas į jo turinį, kadangi paaiškino, jog prašymas pateikti informaciją (duomenis), kuri yra įvardinama kaip „savivaldybės administracijos tarnautojų dalyvavusių ir pasirašiusių 2024-05-16 posėdžio protokolą Nr. 1 sąrašą“, yra nekonkretus ir nesuprantamas, todėl vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, netenkinamas. Pažymėtina, kad pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, viešojo administravimo subjektas gali nenagrinėti prašymo, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas. Joje pažymima, kad asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą su prašymu suteikti informaciją, yra laikomas pradėtos administracinės procedūros dalyviu. Viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją) arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023). Jeigu prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs, netikslūs ar nesuprantami, viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, gali atsisakyti nagrinėti prašymą, apie prašymo atmetimo priežastis informuodamas pareiškėją, kad jis galėtų tinkamai ištaisyti pateiktus duomenis ir paduoti prašymą dar kartą. Taigi, atsakovė šiuos veiksmus atliko. Todėl Rašte pateiktas išaiškinimas, kaip pareiškėjui gauti norimą informaciją atitinka Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkto reikalavimą į prašymą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį, ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto reikalavimą prašymus nagrinėti pagal savo kompetenciją.

13. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Administracija pareiškėjui atsakė, jog TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad duomenų teikimui, kuriais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, TGIDPNĮ nuostatos netaikomos. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neatlieka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų funkcijų, duomenis gali gauti tik tuomet, kai duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už nacionalinį ar visuomenės saugumą, šalies gynybos interesus ar kt. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pateiktas prašymas neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų, jame nenurodytas duomenų naudojimo tikslas ir reikšmingumas, prašymas pateikti dokumentus (šiuo atveju pirkimo objekto projektavimo užsakymo medžiagą ir kt.) Raštu netenkinamas. Teismas pažymi, jog vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktu atsakovė tinkamai Rašte išdėstė aplinkybes ir dėl paskelbto viešojo pirkimo dėl kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) visos projektavimo užsakymo medžiagos. Taigi, kelio projektai, ypač jei jie yra susiję su strateginėmis teritorijomis, strateginiais objektais ar infrastruktūra, gali turėti reikšmės valstybės saugumui, todėl tokie dokumentai gali būti klasifikuojami kaip neskelbtini, kad būtų apsaugoti valstybės interesai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ypatingos valstybinės svarbos projektai, kurie gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui, apima energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos srities projektus. Tokių projektų įgyvendinimas yra pripažįstamas ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu. Sutiktina su atsakove, kad Kelio (DUOMENYS NESKELBTINI) projektavimo užsakymo medžiaga yra tarpiniai dokumentai, glaudžiai susiję su siekiamu rezultatu – kelio projektu, kuris yra Lietuvos strateginėje teritorijoje, susijusioje s Lietuvos – Lenkijos elektros jungtimi „LitPol Link“, jungiančia Baltijos valstybes ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras, kurios yra svarbios elektros energijos tiekimo saugumui ir rinkos integracijai. „LitPol Link“ leidžia perduoti elektrą tarp Baltijos valstybių ir Vakarų Europos, yra svarbi Europos energetinės infrastruktūros dalis, kuris įgyvendinta kaip Europos Sąjungos energetikos politikos dalis, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir kitų Europos šalių elektros energijos tiekimo saugumą Maps.lt.

14. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

15. Remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu ir išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikta informacija atitiko jo prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus pakankamumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimus. Paties pareiškėjo suformuluoti klausimai nubrėžia institucijos atsakymo ribas. Netiksliai suformulavus klausimus ar prašyme nepakankamai nurodžius, kokios konkrečios informacijos reikalaujama iš institucijos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad institucijos atsakymas nėra pakankamai išsamus. Spręstina, kad skundžiama Rašto dalis atitinka VAĮ nuostatas bei adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jį naikinti.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Rašto dalies panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.