Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį-profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis I. S. ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2022 m. birželio 3 d. 20 val. 30 min (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km 963 m, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 3 d. 21.33 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, 21.50 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 3 d. savo namuose vienas gėrė alų, išgėrė keturis litrus 6 procentų stiprumo alaus, apsvaigo. Išėjęs į kiemą, pamatė kieme stovintį kaimynystėje gyvenančio jo krikšto sūnaus T. M. „BMW“ markės automobilį. Automobilis buvo neužrakintas, užvedimo spynelėje buvo paliktas užvedimo raktelis. Įsėdęs į automobilį, jį užvedė. Kokiu tikslu tai padarė, paaiškinti negali, mano, kad dėl girtumo. Pamatęs, kad automobilio kuro bakas beveik tuščias, sugalvojo padaryti T. M. staigmeną – užpilti kuro. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs, tačiau vairuoti automobilį moka, todėl nutarė nuvažiuoti iki degalinės ir nupirkti kuro. Iki degalinės nuo jų namų apie dešimt kilometrų. Sėkmingai nuvažiavęs ir užpylęs kuro, važiuodamas atgal, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė priešais atvažiuojantį automobilį. Jo vairuojamam automobiliui sudužo vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlis, buvo apgadintas kairysis šonas. Jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kad yra apgadinta kita transporto priemonė, kurią jis kliudė, išsigando, bijojo atsakomybės, nes buvo neblaivus, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Grįžęs į kiemą automobilį pastatė į tą vietą, iš kurios buvo paėmęs, T. M. papasakojo apie įvykį. Neužilgo į jų kiemą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo apie automobilio vairavimą, padarytą eismo įvykį, sutiko pasitikrinti girtumą. Dėl savo elgesio pergyvena ir gailisi. Jis gyvena vienas, dirba pas ūkininkę, gauna minimalią algą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis įsigijo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo vardu jo nepersiregistravo. 2022 m. birželio 3 d. namo grįžo apie 17 val., automobilį pastatė daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Automobilio neužrakino, užvedimo spynelėje paliko užvedimo raktelį. Tą vakarą per televizorių žiūrėjo krepšinio rungtynes, po jų išėjęs į kiemą automobilį rado apgadintą – buvo apgadintas priekinis sparnas, durelės, sudaužytas veidrodėlis. Nuėjęs pas kaimynystėje gyvenantį savo krikšto tėvą R. K. išsiaiškino, kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Norėdamas padėti R. K. išvengti didelių nuostolių, neprieštarauja, kad jam priklausantis automobilis būtų konfiskuotas.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 9-10), įvykio vietų apžiūros protokolų (b. l. 13-14, 24-25), foto nuotraukų (b. l. 16-21, 27-29), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 23), neblaivumo nustatymo akto (b. l. 56), priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto (b. l. 48) matyti, kad gavus informaciją apie eismo įvykį, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai vyko į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) Kelio (duomenys neskelbtini) 4 km 963 m buvo rastas apgadinta automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų laukė šio automobilio vairuotojas S. D., kuris nurodė, kad jį kelio vingyje, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kliudė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. S. D. nurodė, kad automobilis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, gali būti adresu (duomenys neskelbtini) Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, kieme buvo rastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apgadinimai atitiko nurodyto eismo įvykio apgadinimus. Automobilio „BMW“ savininkas T. M., kuris buvo blaivus, turintis galiojantį ,,B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad automobilį savavališkai pasiėmė jo kaimynas R. K., kuriam alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ pirmu tikrinimu 21 val. 33 min nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru tikrinimu 21 val. 50 min - 2,53 promilių girtumas, transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. 2022 m. birželio 3 d. apie 20 val. 30 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Kaltinamasis, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatytas praėjus valandai po eismo įvykio (21 val. 33 min), kaltinamasis nurodė, kad jis alų vartojo prieš sėsdamas už automobilio vairo, todėl abejonių nekyla, kad vairuojant automobilį R. K. girtumas viršijo 1,5 promiles.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 91), administracinių nuobaudų neturi, analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų nėra padaręs (b. l. 93), darbingas ir dirba (b. l. 96). Įvertinus visumą aplinkybių, yra pagrindas R. K. skirti švelniausią bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – baudą. Kadangi R. K. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl jam skirtina didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalyje, už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Kadangi R. K. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis R. K. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokio pobūdžio neteisėtą veiką padarė pirmą kartą, už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, todėl jam skirtinas vidutinės trukmės šių teisių atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojo T. M. parodymų matyti, kad automobilio, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. K., savininkas T. M. nesiėmė jokių priemonių savo automobilio apsaugai užtikrinti, palikdamas automobilį kieme neužrakintą ir su automobilio užvedimo rakteliu, turėjo ir galėjo suvokti, kad automobilis gali būti panaudotas neteisėtiems tikslams, todėl šis automobilis, nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. darbingas, dirbantis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nedidelės, todėl iš kaltinamojo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti, kurios šioje byloje yra 60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) - bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) – baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą R. K. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomą byloje, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Priteisti iš R. K. valstybei 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.