Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2000 m. rugpjūčio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvė atėmimo bausme;

2.2020 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3.2009 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu – 10 metų terminuotu laisvės atėmimu, 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos namų. 2019 m. sausio 24 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. 2019 m. spalio 24 d., apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebdamas V. V. A. už rankų bei nutempdamas ją prie laiptų, stūmė ją ir pagriovė ant laiptų, taip smurtaudamas nežymiai ją sužalojo, padarė kraujosruvas kairiame rieše, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. V. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, jog su kaltinimu nesutinka. 2019 m. spalio 24 d. buvo namuose. Tarp jo ir V. V. A. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji atvažiavo pasiimti savo daiktų. Namo savininkė yra jo žmona, nes jos močiutė padovanojo namą. Kažkada nukentėjusioji gyveno šiame name. Įvykio dieną nukentėjusiajai pasakė, kad tegul kviečiasi policiją ir tik tada kraunasi daiktus, nes anksčiau jam iš namų yra dingę pinigai, todėl įvyko konfliktas tik dėl daiktų rinkimo. Nukentėjusioji iškvietė policiją, tačiau jokio fizinio skausmo nukentėjusiajai jis nesukėlė. Nuketėjusiosios jis net neprilietė, kadangi buvo namo trečiame aukšte, ir už rankų nukentėjusiajai nebuvo sugriebęs bei nukentėjusios nestūmė. Su nukentėjusiajai buvo tarp jų tik žodinis konfliktas. Uošvis Š. A. pastoviai girtas grasina, kad jį pasodins, turtą atims. Žodinių konfliktų yra buvę ne vienas. Žmonos močiutė, savo sūnui, jo uošviui A., neužrašė namo, nes jis alkoholikas. Matė, kad greitoji pagalba buvo atvažiavusi, bet jam nebuvo įdomu dėl ko atvyko, jis nesigilino. Niekas nukentėjusios iš namų nevijo, ji pati sugalvojo kraustytis iš namo, todėl prašo jį ištesinti, nes nukentėjusiajai sveikatos nesutrikdė.

Nukentėjusioji V. V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jos vyro žentas. Su vyru gyvena kartu, (duomenys neskelbtini)., apie18 metų. 2019 m. spalio 24 d., atvažiavo į namus krautis savo daiktų. Besirenkant savo daiktus atbėgo kaltinamasis, užlaužė jos rankas ir stūmė. Nei vyras, nei uošvienė jos iš namų neveja, veja vyro dukra S. A.. Nuo birželio mėnesio pabaigos pablogėjo jų santykiai, prasidėjo įtampa. Vaikai pradėjo su tėvu bartis, ji pati niekur nesikišo. Jai liepė nesikišti, nes ji tame name buvo niekas. Jai besirenkant daiktus, D. P. užlaužė jai rankas, pristūmė prie laiptų, ją stumtelėjo per prievartą, bet ji atsisėdo ant laiptų bijodama nugarmėti nuo laiptų. Trenkėsi į laiptus visu svoriu, todėl užsigavo kojas. Kaltinamasis yra linkęs naudoti prievartą, kelis kartus buvo tėvą sumušęs. Tuo metu ji patyrė didelę traumą, nes ją tempė ir išmetė pro duris. Labai dėl to pergyveno, nes 18 metų tame name pragyveno ir ją veja iš namų. Po įvykio negalėjo eiti į darbą, nes vizualiai matėsi mėlynės ir jai skaudėjo. Gydėsi tepalais, tabletėmis. Reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiąją pažįsta puikiai. Kartą į duris pabeldė nukentėjusioji, kuri stovėjo apsiverkusi, sakydama, kad atvažiavo savo daiktų pasiimti, tačiau įvyko konfliktas ir jos vyro žentas bandė ją nuo laiptų nustumti. Rodė savo rankas, jos buvo raudonos. Sakė, kad griebėsi už turėklų, kad veido nesužalotų. Iš liudytojos skambino policijai. Liudytojos namas šalia, todėl jos artimai bendravo. Morališkai labai pergyveno nukentėjusioji, nes tiek metų ten pragyventa ir dabar buvo metama iš namų.

Liudytojas Š. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuketėjusioji yra jo žmona. Šiuo metu gyvena atskirai, ji gyvena kitur, nes D. ją išvijo, o jį patį sumušė. Jo mama palikimą paliko ne jam, o anūkei. Jis pats liko gyventi name, o žentas praktiškai jo žmoną iškeldino iš namų, o jam pasakė, kad dar spės ir jį išmesti. Įvykio dieną jis buvo virtuvėje, kai atvažiavo jo žmona, kartu gėrė kavą ir atėjo žentas, jis pasakė, kad žmona greičiau išeitų iš namų. Žmona nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų, vėliau išgirdo, kad rėkia D. P.. Matė, kaip D. stūmė nuo laiptų jo žmoną. Po to matė žmonos rankas. Žentas užlenkė jai rankas ir išvedė iš namų. Vieną ranką užlaužė, o kita stumtelėjo. Žmona spėjo susilaikyti, kad iš vis nenukristų. Jis dukrai S. sakė, kad ji kažką darytų su savo vyru, o ji žiūrėjo ir juokėsi. Žmona išėjo ir jis daugiau nieko nematė. Išėjo į lauką, kai policija atvyko, matė, kad žmona kartu su pareigūnais atėjo pasiimti daiktų. Policija atvažiavo dėl smurto ir daiktų paėmimo. Pareigūnai sakė, kad einame padėsime susinešti daiktus. Klausė ar reikia iškviesti greitąją, nes žmona sakė, kad jai skauda ranką ir koją. Pats girdėjo, kaip klausė pareigūnai ar kviesti greitąją.

Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras, nukentėjusioji tėvo žmona. Kartu su tėvu name pragyveno 17-18 metų. kadangi močiutė jai padovanojo namą, todėl jie atsikraustė gyventi į tą patį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vietos užteko visiems, kadangi jie gyveno antrame ir trečiame aukšte. Niekas nieko nesakė nukentėjusiajai, ji pati pradėjo kraustytis iš namo, kai sužinojo, kad namas padovanotas ne tėvui. Pati paliko tėvą. Įvykio dieną nukentėjusioji atvažiavo pasiimti daiktų, niekam nepranešusi nuėjo į ūkinį pastatą, pradėjo riktis daiktus, užlipo į trečią aukštą. Niekas į namus jos neįsileido, pati atėjo, pasidarė kavos, atsisėdo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pasakė jai, kad nenori jos daugiau matyti šiuose namuose. Nukentėjusioji rėkė, tada ji atidarė duris ir pasakė, kad išeitų iš namų, o jeigu norės susirinkti daiktus, tegul iškviečia policiją ir gali rinkti daiktus. Užlipusi į kitą namo aukštą, pasikvietė savo vyrą ir vyras nuketėjusiajai pasakė tą patį. Tuo metu nukentėjusioji atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį, vyras nuėjo paskui ją. Po to nukentėjusioji klausė ar gali pasiimti gėlę, ją pasiėmė ir išėjo. Atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo pas kaimynę. Po 15 minučių grįžo ir atvažiavo policija. Policija kartu su ja užėjo į namus, nukentėjusioji susirinko daiktus, tada iškvietė medikus. Pati su pareigūnais nekalbėjo. Jos vyras kalbėjo su pareigūnais. Apie ką kalbėjo nežino.

Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba paramediku, teko vykti į įvykį dėl sumušimo, tik negali teigti ar pamena nukentėjusiąją.

Liudytoja D. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra skubios pagalbos specialistė. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Atvykus pagal iškvietimą visada pažymi matomus sužalojimus. Pagal pažymėjimus matosi, kad yra pažymėta kairės ir dešinės rankos skausmas. Buvo nežymus nusiskundimas tik 2 balai skausmo.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dirba policijoje. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas, kad asmenys konfliktuoja. Konflikto priežastis, kad moteris nori išsikraustyti ir sukonfliktavo su vyriškiu – kaltinamuoju. Atvykę į įvykio vietą padėjo iškraustyti daiktus iš namų. Nukentėjusioji buvo sutrikusi ir verkė. Skundėsi, kad skauda ranką, iškvietė jai greitąją pagalbą. Abu buvo susijaudinę – nukentėjusioji ir kaltinamasis. Tuo metu tarnybinio pranešimo nerašė.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dirba patruliu. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Moteris kreipėsi į policiją, pagal iškvietimą atvyko jai padėti, nes ji norėjo saugiai išsikraustyti. Kiek suprato ji sukonfliktavo su vyriškiu, kuris neleido jai pasiimti daiktų. Skundėsi rankos ar piršto skausmais, todėl buvo iškviesti medikai.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo draugas. Padėjo jam daryti remontą namuose, (duomenys neskelbtini) Įvykio dieną buvo savo darbo vietoje ir matė nukentėjusiąją, kuri kaip suprato kraustėsi. Konfliktą matė, kai kaltinamasis su nukentėjusiąja tarpusavyje barėsi, vienas ant kito šaukė. Nematė ar kas mušėsi, sužalotų asmenų nematė. Matė atvykusią greitąją pagalbą, bet jis nesikišo.

Ekspertas Gregoire Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimai yra padaryti rankų pirštais, nes dydis yra panašus. Visi sužalojimai – ant rankų ir šlaunyse gali būti padaryti vienu metu nežiūrint, kad sužalojimai skirtingų spalvų. Sužalojimai galimi konflikto metu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas priklausantis nuo įvairių veiksnių ir tokiame sužalojime, gali būti skausmas, bet jo nustatyti neįmanoma.

Iš 2019 m. spalio 24 d. žiūryklės matyti, kad 2019 m. spalio 24 d. 08.53 val. kviesta pagalba dėl konflikto (1 t., b. l. 29).

Iš 2019 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuriame girdimas nukentėjusiosios V. V. A. pagalbos iškvietimas (1 t., b. l. 32, 33, 34, 36).

Iš 2019 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti (duomenys neskelbtini) Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 23-25, 26-28).

Iš 2019 m. lapkričio 28 d. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusiajai V. V. A. 2019 m. spalio 24 d. 09.55 val., konstatuota preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas abiejų rankų dilbių skausmas (1 t., b. l. 74-76).

2019 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2859/2019(02) konstatuota, kad V. V. A. nustatyta kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių: vienas į kairės rankos apatinę dalį, padarant kraujosruvas kairiame rieše, kraujosruva kairiame dilbyje, vienas – į kairį žastą, padarant kraujosruvą, vienas į dešinį žastą, padarant kraujosruvas, vienas – į dešinę šlaunį, padarant kraujosruvą, vienas – į kairę šlaunį, padarant kraujosruvą. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 71).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamasis savo kaltės visiškai nepripažino, tačiau jos kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiosio, liudytojų, eksperto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, rašytine bylos medžiaga, kadangi nukentėjusiosios V. V. A. parodymais nustatyta, jog 2019 m. spalio 24 d., atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), krautis savo daiktų ir renkant savo daiktus atbėgo kaltinamasis, užlaužė jos rankas ir stūmė prie laiptų, kadangi stumtelėjo per prievartą, ji atsisėdo ant laiptų bijodama nugarmėti nuo laiptų. Taip nukentėjusioji trenkėsi į laiptus visu svoriu, todėl užsigavo kojas. Nukentėjusioji patyrė didelę traumą, nes ją tempė ir išmetė pro duris. Po įvykio negalėjo eiti į darbą, nes vizualiai matėsi mėlynės ir jai skaudėjo. Gydėsi tepalais, tabletėmis. Reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų, neturtinei žalai atlyginti. Šiuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai, liudytojos A. S. paaiškinimai, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo atėjusi pas ją į namus apsiverkusi, sakydama, kad atvažiavo pasiimti savo daiktų, tačiau įvyko konfliktas ir jos vyro žentas bandė ją nuo laiptų nustumti. Rodė savo rankas, jos buvo raudonos. Sakė, kad griebėsi už turėklų, kad veido nesužalotų. Iš liudytojos skambino policijai. Liudytojo Š. A. paaiškinimas, kad kaltinamasis D. P. nukentėjusiąją prieš įvykį išvijo iš namų, o jį patį sumušė. Įvykio dieną jis buvo virtuvėje, kai atvažiavo nukentėjusioji ir atėjo D. P., kuris liepė greičiau nukentėjusiajai išeitų iš namų. Kai nukentėjusioji nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų, išgirdo, kad rėkia D. P.. Išėjus iš kambario matė, kaip D. P. stūmė nuo laiptų jo žmoną. Po to matė nukentėjusiosios rankas, nes D. P. vieną ranką užlaužė, o kita stumtelėjo, bet V. V. A. spėjo susilaikyti, kad nenukristų. Pareigūnams atvykus nukentėjusioji rinkosi daiktus sakė, kad jai skauda ranką ir koją. Liudytojo K. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimas, kad jis dirba paramediku, teko vykti į įvykį dėl sumušimo. Liudytojos D. Z. paaiškinimas, kad yra skubios pagalbos specialistė. Atvykus pagal iškvietimą pažymėjo nukentėjusiosios kairės ir dešinės rankų skausmus bei nurodė du balus skausmo. Liudytojo M. S. paaiškinimas, jog buvo gautas pranešimas, kad asmenys konfliktuoja. Atvykę į įvykio vietą padėjo iškraustyti daiktus iš namų, nes nukentėjusioji buvo sutrikusi ir verkė. Skundėsi, kad skauda ranką, todėl iškvietė jai greitąją pagalbą. Liudytojo G. A. paaiškinimas, jog pagal iškvietimą atvyko padėti saugiai išsikraustyti nukentėjusiajai, kadangi ji sukonfliktavo su vyriškiu, kuris neleido jai pasiimti daiktų. Skundėsi rankos ar piršto skausmais, todėl buvo iškviesti medikai. Liudytojo E. J. parodymai patvirtina, kad tarp D. P. ir nukentėjusiosios konfliktas buvo, kadangi jis įvykio dieną buvo pas kaltinamąjį namuose, atlikinėjo remonto darbus kai išgirdo, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja tarpusavyje barasi, vienas ant kito šaukia. Eksperto Gregoire Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu paaiškinimas apie nukentėjusiosios sužalojimus, kad sužalojimai yra padaryti rankų pirštais, nes dydis yra panašus. Visi sužalojimai – ant rankų ir šlaunyse gali būti padaryti vienu metu nežiūrint, kad sužalojimai skirtingų spalvų. Sužalojimai galimi konflikto metu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas priklausantis nuo įvairių veiksnių ir tokiame sužalojime, gali būti skausmas, bet jo nustatyti neįmanoma, todėl liudytojos S. A. parodymai vertinami kritiškai, kadangi kaltinamasis yra jos vyras, o nukentėjusioji tėvo antroji sutuoktinė, kaip matyti iš konfliktinės situacijos šeimoje nėra santykiai geri, todėl liudytojos S. A. parodymai vertinami kritiškai. 2019 m. spalio 24 d. žiūryklės patvirtina, kad 2019 m. spalio 24 d. 08.53 val. kviesta pagalba dėl konflikto (1 t., b. l. 29). 2019 m. gruodžio 6 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu, patvirtina, kad nukentėjusioji V. V. A. kvietėsi telefonu pagalbos (1 t., b. l. 32, 33, 34, 36). 2019 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė iš kurios matosi laiptinės laiptai ir turėklai (1 t., b. l. 23-25, 26-28). 2019 m. lapkričio 28 d. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties medicininio išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai V.V. A. 2019 m. spalio 24 d. 09.55 val., konstatuota preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas abiejų rankų dilbių skausmas (1 t., b. l. 74-76). 2019 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2859/2019(02) patvirtina, kad V. V. A. nustatyta kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių: vienas į kairės rankos apatinę dalį, padarant kraujosruvas kairiame rieše, kraujosruva kairiame dilbyje, vienas – į kairį žastą, padarant kraujosruvą, vienas į dešinį žastą, padarant kraujosruvas, vienas – į dešinę šlaunį, padarant kraujosruvą, vienas – į kairę šlaunį, padarant kraujosruvą. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 71). Taigi nors kaltinamasis kaltę ir neigė, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktas su nukentėjusiąją buvo bei byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. tyčia sužalojo nukentėjusiąją V. V. A. ir nežymiai ją sužalojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. P. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. P. ankščiau teistas (1 t., b. l. 87-93), teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 84-86). Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82).VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 95). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, nesigydė (1 t., b. l. 98).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimu.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. V. A. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. (1 t. 1 b. l. 161-162).

Kaltinamasis D. P. su pareikštu nukentėjusiosios V. V. A. civiliniu ieškiniu 10 000 eurų sumai, neturtinės žalos atlyginimui, nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas, atsižvelgiant, į tai, kad nukentėjusiajai V. V. A. buvo tyčia sutrikdyta sveikata. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau ieškinys mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo D. P. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiosjios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjusiosios V. V. A. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, ir nukentėjusiajai V. V. A. priteistina iš kaltinamojo D. P. – 300 (trys šimtai) eurų dydžio suma jo nusiklastamais veiksmais padaytai neturtinei žalai atlyginti.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-109), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį:

-nuo 24.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos

Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Nukentėjusiosios V. V. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, ir nukentėjusiajai V. V. A. priteisti iš kaltinamojo D. P. – 300 (tris šimtai) eurų dydžio sumą, neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.