Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-499-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2S-499-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12896-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
UAB „Kapitalo valda“
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. 2S-499-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12896-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 23.; 122.3.;. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atstatymo, suinteresuoti asmenis A. S. ir antstolis D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą ir prašo 1) atnaujinti praleistą terminą Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1996-09-18 išduotam vykdomajam raštui Nr. 8/2646/1996 dėl skolos išieškojimo iš A. S. firmos „Miranda“ pateikimui vykdyti; 2) išieškotoją pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996-09-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 8/2646/1996 dėl skolos išieškojimo iš A. S. firmos „Miranda“, t.y. likviduotą UAB „Litimpeks bankas“, juridinio asmens kodas 212022330, pakeisti išieškotoju UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223; 3) skolininką pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996-09-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 8/2646/1996 dėl skolos išieškojimo iš A. S. firmos „Miranda“, t.y. likviduotą A. S. firmą „Miranda“, juridinio asmens kodas 120570140, pakeisti naujuoju skolininku A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad LR ūkinis teismas 1996 m. rugsėjo 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 107 918,72 Lt skolos išieškojimo solidariai iš UAB „Vidinkstas“ ir A. S. firmos „Miranda“. Kadangi skolininko UAB „Vidinkstas“ buveinė buvo Utenos rajone, o kito skolininko A. S. firmos „Miranda“ Vilniuje, pagal 1964 m. CPK 376 str. 1 d. ir 383 str. 1 d. išieškojimą iš UAB „Vidinkstas“ vykdė teismų antstolių kontora prie Utenos rajono apylinkės teismo ir antstolis L. J., o išieškojimą iš A. S. firmos „Miranda“- teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Nurodo, kad termino praleidimo priežastis- antstolio L. J. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0053/02/0283, kai jis ieškojo ne tik skolininko UAB „Vidinkstas“, bet ir skolininko A. S. firmos „Miranda“ registruotino turto, kurie neatitiko 1964 m. CPK 383 str. 1 d. reikalavimų. Išieškotojas UAB „Kapitalo valda“ turėdamas antstolio L. J. 2004 m. Vasario 17 d. Aktą apie išieškojimo negalimumą vykdomojoje byloje, sąžiningai tikėjosi, kad antstolis L. J. išieškojimą iš A. S. firmos „Miranda“ ir A. S. vykdė remdamasis bei nenukrypdamas nuo įstatymų reikalavimų ir tik iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje 2-835/2012 sužinojo, kad antstolio L. J. veiksmai vykdomojoje byloje, kai jis ieškojo ne tik skolininko UAB „Vidinkstas“, bet ir skolininko A. S. firmos „Miranda“ registruotino turto, neatitiko 1964 m. CPK 383 str. 1 d. reikalavimų. Būtent dėl to, kad minėtą aktą pradinis išieškotojas likviduota Litimpeks bankas gavo 2004 m. vasario 20 d. UAB „Kapitalo valda“ pagrįstai tikėjosi, kad Lietuvos ūkinio teismo 1996 m. rugsėjo 18 d. išduoto vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš A. S. firmos „Miranda“ pateikimo vykdymui terminas sueis 2014 m. vasario 20 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. pateikęs atsiliepimą į pareiškimą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Kapitalo valda" termino praleidimo priežastimi laiko savo klaidingą subjektyvų įsitikinimą dėl senaties termino pradžios. Vertinant šią termino praleidimo priežastį, pirmiausia, pastebėtina, jog UAB „Kapitalo valda" yra verslininkas, pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami padidinti atidumo ir pareigingumo reikalavimai. Todėl UAB „Kapitalo valda" kaip verslininkas turėjo pareigą aktyviai domėtis išieškojimo metu atliktais ir atliekamais veiksmais, o ne pasyviai tikėtis, jog turimas subjektyvus įsitikinimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teiginys, jog UAB „Kapitalo valda" negalėjo numanyti, jog antstolis L. J. išieškojimo procesą vykdė nukrypdamas nuo įstatymų reikalavimų ir kad ginčo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo 2004 m. vasario 20 d. laikytini tik bandymu pateisinti dėl savo pačių netinkamo teisių įgyvendinimo praleistą terminą ir negali būti laikytina svarbia priežastimi CPK 608 str. prasme. Be to, UAB „Kapitalo valda", laikydama termino praleidimo priežastimi antstolio L. J. netinkamą pareigų vykdymą, žalos atlyginimo turėtų reikalauti būtent iš antstolio, dėl kurio veiksmų praleido terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga nustatė, jog kadangi vykdymo procesas buvo pradėtas neteisėtai, vykdomoji byla buvo nutraukta, o nutraukus vykdomąją bylą, ji negali būti pradedama iš naujo, pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, netenkino. Dėl kitų dviejų pareiškėjo prašymų teismas nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Kapitalo valda“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškimą patenkinti bei grąžinti UAB „Kapitalo valda“ per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį. Apeliantas pateikęs atskirąjį skundą iš esmės atkartoja pareiškime išdėstytus argumentus bei juos palaiko. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, ko pasėkoje vadovavosi CPK 629 str. 3 d., numatančia, jog nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negrąžino apeliantui per daug sumokėto žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiama nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko savo argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškimą ir papildomai pažymi, jog teismas pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto termino, todėl naikinti teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog LR ūkinis teismas 1996 m. rugsėjo 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 107 918,72 Lt skolos išieškojimo solidariai iš UAB „Vidinkstas“ ir A. S. firmos „Miranda“ (b. l. 14-15). Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš UAB „Vidinkstas“ Teismo antstolių kontorai prie Utenos rajono apylinkės teismo buvo pateiktas 1996 m. rugsėjo 30 d., o 1996 m. spalio 4 d. patvarkymu buvo grąžintas išieškotojui neradus skolininko turto ir pajamų, iš kurių galėjo būti išieškota. Pakartotinai vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti 2002 m. gruodžio 12 d., o 2004 m. vasario 20 d. patvarkymu grąžintas išieškotojui neradus skolininko turto ir pajamų. Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš skolininko A. S. firmos „Miranda“ Teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo buvo pateiktas vykdyti 1998 m. sausio 28 d., o 2001 m. vasario 1 d. patvarkymu buvo grąžintas išieškotojui neradus skolininko turto ir pajamų iš kurių gali būti išieškota. Pakartotinai vykdomasis dokumentas raštas buvo pateiktas vykdyti 2001 m. vasario 14 d., o 2001 m. vasario 15 d. patvarkymu grąžintas išieškotojui. 2006 m. balandžio 24 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pareiškėjas iš likviduojamos akcinės bendrovės Litimpeks banko įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Vidinkstas“ ir A. S. firmą „Miranda“. 2011 m. kovo 21 d. pareiškėjas vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko A. S. firmos „Miranda“ pateikė antstoliui D. Š., kuris 2011 m. kovo 30 d. prašymu dėl proceso šalių pakeitimo vykdomojoje byloje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškotojo likviduojamos AB Litimpeks banko pakeitimo į naująjį išieškotoją UAB „Kapitalo valda“ ir skolininko A. S. firmos „Miranda“ pakeitimo į naująjį skolininką A. S.. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-669-565/2012 antstolio D. Š. prašymą dėl išieškotojo ir skolininko pakeitimo atmetė vien tuo pagrindu, kad teismo nuomone vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo iš A. S. firmos „Miranda“ negalėjo būti pradėtas, nes vykdomasis dokumentas buvo pateiktas praleidus įstatymų nustatytą terminą, t.y. vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdyti tik iki 2011 m. vasario 15 d., o buvo pateiktas 2011 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju terminas iki kurio galėjo būti pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra nustatytas įsiteisėjusiomis ir galiojančiomis nutartimis. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad minėtas 10 metų terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, pripažinus, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 608 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad vykdymo procesas 2012-09-10 antstolio D. Š. patvarkymu buvo nutrauktas, o nutraukus vykdymo procesą, vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, todėl šiais argumentais pareiškėjo UAB "Kapitalo valda" prašymo dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, netenkino, taip pat nenagrinėjo ir kitų pareiškėjo prašymų, t.y. dėl išieškotojo bei skolininko pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, jog minėtu antstolio patvarkymu byla nebuvo nutraukta, juo vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui UAB "Kapitalo valda", remdamasis juo prašymu dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 str. 3 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenaikina skundžiamos nutarties, kadangi iš esmės pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti buvo atmestas pagrįstai, todėl teismas tik pasisako dėl apelianto pareiškime nurodytų aplinkybių.

Apeliantas prašydamas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti iš esmės nurodo, jog terminas ginčo vykdomajam dokumentui pateikti buvo praleistas tik dėl to, kad UAB "Kapitalo valda" turėdama antstolio L. J., dirbančio Teismo antstolių kontoroje prie Utenos rajono apylinkės teismo ir, kuris pažeisdamas 1964 m. CPK 383 str. 1 d. reikalavimus, vykdė išieškojimą ne tik iš UAB "Vidinkstas", kurio buveinė buvo Utenoje, bet ir iš skolininko A. S. firmos "Miranda", kurio buveinė buvo Vilniuje, 2004 m. vasario 17 d. aktą apie išieškojimo negalimumą, sąžiningai tikėjosi, kad antstolis L. J. išieškojimą iš A. S. firmos "Miranda" vykdė nenukrypdamas nuo įstatymų reikalavimų ir, kad ginčo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminas pradedamas skaičiuoti 2004 m. vasario 20 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-835/2012) konstatavo faktą, jog antstolis L. J. vykdydamas išieškojimą ne tik iš skolininko UAB "Vidinkstas", tačiau ir iš A. S. firmos "Miranda" pažeidė 1964 m. CPK 383 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius sprendimo vykdymo vietą. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys, patvirtina, kad išieškojimą iš skolininko UAB „Vidinkstas“ vykdė Teismo antstolių kontora prie Utenos rajono apylinkės teismo, o išieškojimą iš skolininko S. firmos „Miranda“ – Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, o toks išieškojimo procesas, buvo vykdomas pagal 1964 m. CPK 383 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina tai, jog apeliantas yra juridinis asmuo (VĮ „Registrų centras“ įregistruotas nuo 2003 m.), kurio pagrindinė veikla yra susijusi su skolų išieškojimu ir kuriam yra taikomi padidinti atidumo, protingumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl teismo vertinimu, juridinis asmuo susiduriantis su tokiais veiksmais ne pirmą kartą, privalėjo suvokti, jog išieškojimas iš įmonės, kurios buveinė yra Vilniuje, Utenos antstolių kontoroje yra negalimas, išskyrus atvejus, kai skolininko turtas yra Utenoje. Šiuo atveju, tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas (naujasis išieškotojas) išieškojimo iš skolininkų teises perėmė 2006 m., o į antstolį dėl išieškojimo veiksmų pradžios pasikreipė praėjus penkeriems metams, t.y. 2011 m. (b. l. 19). Manytina, jog apeliantas būdamas pelno siekiančiu ūkio subjektu, turėjo aktyviai domėtis vykdymo procesu. Įstatymas nenumato konkrečių senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantas tokių priežasčių, nenurodė. Todėl prašymas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti, netenkintinas.

Netenkinus apelianto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, dėl kitų apelianto prašymų, t.y. išieškotoją likviduotą UAB „Litimpeks bankas“ pakeisti naujuoju išieškotoju UAB „Kapitalo valda“ bei skolininką A. S. firmos „Miranda“ pakeisti naujuoju skolininku A. S., teismas nepasisako.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo grąžinti UAB „Kapitalo valda“ per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį. Nurodo, kad nors žyminis mokestis šioje byloje jau buvo sumokėtas, apeliantas vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakartotinai sumokėjo 144 Lt dydžio žyminį mokestį ir 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu paprašė grąžinti per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį. Kadangi prašymas yra gražinti žyminį mokestį, kurį apeliantas sumokėjo ne dėl apeliacinės instancijos teismui pateikiamų procesinių dokumentų, o dėl apylinkės teismui teikiamų dokumentų, todėl šiuo apelianto prašymų nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo

Pažymėtina tai, jog toks prašymas gali būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, kadangi dėl nutarties, kuria grąžinamas/negrąžinamas suinteresuoto asmens žyminis mokestis, gali būti duodamas atskirasis skundas, o išnagrinėjus tokį prašymą apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo netenka galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šio apelianto prašymo nenagrinėja.

Atmetus apelianto UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų patvirtinančių jų dydį, suinteresuotas asmuo nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė