Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alisanta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant aukščiau nurodytą bylą, UAB „Baltijos investiciniai projektai“ kaip įrodymą į bylą pateikė 2009-06-15 UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodoma, kad nekilnojamųjų daiktų – butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2009-06-15, yra 2.400.000 Lt (du milijonai keturi šimtai tūkstančių litų).

Tačiau jau 2009-12-03 priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį iškelti bankroto bylą nustatyta, kad 2009-10-31 balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 1 261 365 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 012 636 Lt. Taigi per 4 mėnesius nuo 2009-06-15 vertės nustatymo iki 2009-10-31 balanso sudarymo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ turto vertė sumažėjo 1 138 632 Lt.

2010-04-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyriuje (toliau – FNTT Telšių skyrius) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-07008-10 dėl UAB „Baltijos investiciniai projektai“ kaip skolininko nesąžiningumo, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 2 dalyje.

Ženklus bendrovės turto sumažėjimas įvyko dėl to, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ direktorius, pasinaudodamas UAB „Baltijos investiciniai projektai“ įgalinimais, 2009-06-29 pirkimo–pardavimo sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nepateisinamai pigiai savo pažįstamai A. Č., pardavė bendrovės turtą – 86,93 kv. m. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bei savo seneliui, S. J., pardavė bendrovės turtą - 86,65 kv. m. butą (unikalus Nr. 4400-1822-3046:2547) esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Savo ruoštu S. J. 2010-03-01 pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-535) pagrindu ir 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įsigytus nekilnojamojo turto objektus (butą ir žemės sklypo dalis) perleido E. J.. Minėtas aplinkybes patvirtina 2011-01-05 specialisto išvada Nr. 11-1551, kurioje nekilnojamojo turto specialistai konstatavo, kad UAB „Baltijos investiciniai projektai“ 2009 metais pardavė du butus Šventojoje: 2009-06-12 S. J. už 58 823,53 Lt ir A. Č. už 100 840,34 Lt. Kadangi didžiosios knygos duomenimis parduoto ilgalaikio turto savikaina sudarė 261 173,26 Lt (106 029,26 Lt ir 155 144 Lt) arba 101 509,39 Lt didesnė nei pardavimo kaina, specialistas padarė išvadą, kad šie pardavimai buvo ekonomiškai nenaudingi. Gautas nuostolis sumažino bendroves turtą ir mokumą, taip pat galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu dėl paminėtų sandorių sudarymo buvo pažeistos pareiškėjo kaip kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, kadangi įmonė su pareiškėju neatsiskaitė ir bankrutavo. Reali minėto buto vertė tuo metu buvo 400 000 litų. Pareiškėjas nurodo, kad asmeniškai siūlė 300 000 Lt už tai, kad jam būtų parduotas butas, tačiau vėliau butas parduotas už 58 000 Lt.

Vadovaujantis minėta 2011-01-05 specialisto išvada Nr. 11-1551 pareiškėjas kreipėsi į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorę, kad pareikštų ieškininius reikalavimus teismui dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir turėjusių įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau bankroto administratorė šios teisės neįgyvendino, todėl su skundu kreipėsi į Departamentą.

Departamentas 2011-05-05 raštu atsakė, kad administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procedūras, teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procesus, nepažeidė.

Įstatymo 11 str. nuostatomis, administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

2011-01-05 specialisto išvadoje Nr. 11-1551 konstatuota, kad minėti nekilnojamųjų objektų pardavimai buvo ekonomiškai nenaudingi. Gautas nuostolis sumažino bendrovės turtą ir netiesiogiai bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pareiškėjo manymu, esminės aplinkybės yra tos, kad minėti sandoriai buvo sudaryti su UAB „Baltijos investiciniai projektai“ direktoriaus pažįstama A. Č., bei artimu giminaičiu, t. y. seneliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės), reglamentuota asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (toliau - administratoriai), veiklos kontrolė, kurią atlieka Departamentas (Taisyklių 1 p.). Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 p.). Nagrinėjamu atveju nei bankroto administratorius, nei Departamentas nekreipia jokio dėmesio į pateiktą specialisto išvadą ir iš pateiktų raštų akivaizdu, jog neva tai laukia ikiteisminio tyrimo rezultatų, kurie šiuo atveju nėra niekaip susiję su sandoriais, priešingais įmonės veiklos tikslams. Todėl skundžiamu Departamento sprendimu yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. ir minėtų Taisyklių punktų nuostatos.

Skundžiamas Departamento sprendimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. Sprendimai privalo būtų pagrįsti, o jų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas adm. b. Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skundžiamas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai yra šališki ir neobjektyvūs, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. reikalavimų.

Pareiškėjo skundas buvo nagrinėtas Administratorių veiklos tikrinimo komisijoje ir, atsižvelgiant į Taisyklių 2 p., buvo vertinama ar BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ bankroto administratoriaus UAB „Alisanta“ veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Departamentas 2011-04-15 Nr. (6.16) A2-1230 raštu kreipėsi į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorių prašydamas pateikti išsamią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie Pareiškėjo skunde nagrinėjamas problemas.

Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad vadovaujantis Įstatymo 11 str. 3 d. 8p., administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nenustatė, todėl ir nebuvo pareikšti ieškiniai įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Įmonės 2010-06-18 sandorių ataskaita pateikta 2010-07-07 vykusiame 4-jame Įmonės kreditorių susirinkime ir patvirtinta įmonės kreditorių balsų dauguma. Šis Įmonės kreditorių susirinkime priimtas nutarimas teismui neapskųstas.

Administratorius informavo Departamentą, kad vadovaujantis Įstatymo 11 str. nuostatomis, baigus anksčiau minėtą ikiteisminį tyrimą ir atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, administratorius numato spręsti klausimą dėl pareiškėjo nurodytų Įmonės sandorių teisėtumo.

Pažymėjo, kad Įstatymas nereglamentuoja, per kokį terminą turėtų būti įvykdyta 11 str. 3 d. 5 p. nurodyta administratoriaus pareiga dėl sandorių ginčijimo, todėl teigti, kad administratorius minėtos pareigos neatliko ar neatliks, nėra pagrindo.

Departamentas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 23 str. 3 p. nuostata, skundus dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo kreditoriai turi teisę svarstyti Įmonės kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas, vadovaujantis Įstatymo 23 str. 13 p. nuostata, gali kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.

Pareiškėjo skunde yra cituojama ištrauka iš 2011-01-05 specialisto išvados Nr. 11-1551. Šioje specialisto išvadoje teigiama, kad BUAB „Baltijos investicijos projektai“ 2009 metais pardavė du butus Šventojoje. Kadangi įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis parduoto ilgalaikio turto savikaina didesnė nei pardavimo kaina, tai buvo padaryta išvada, kad šie pardavimai buvo ekonomiškai nenaudingi bei sumažino bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Nors pareiškėjas reikalauja ginčyti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ 2009-06-29, 2009-06-12 ir 2010-03-01 sudarytus sandorius, administratoriui nėra aiškios šių sandorių sudarymo aplinkybės. Tuo tarpu šiuo metu atliekamame ikiteisminiam tyrime būtent šios aplinkybės tikslinamos ir tiriamos.

Pareiškėjas, būdamas suinteresuotas asmuo, t.y. įmonės kreditorius, neatsižvelgia į kitas ne mažiau reikšmingas, su šių sandorių sudarymu susijusias aplinkybes: įmonės finansinę padėtį sandorių sudarymo metu, ginčo objektų įkeitimą bankui ir pan. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 10 p. sakoma, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos. Todėl administratorė, gindama, ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės interesus, elgiasi objektyviai ir klausimą dėl sandorių sudarymo aplinkybių paliko spręsti kompetentingai valstybės institucijai – FNTT. Baigus minėtą tyrimą bus sprendžiamas klausimas dėl UAB „Baltijos investiciniai projektai“ sandorių teisėtumo.

Pagal Įstatymo 11 str. nuostatas, būtent įmonės bankroto administratoriaus teisė ir pareiga yra patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau šių normų negalima aiškinti kaip imperatyvą, nustatantį išimtinę griežtai tik administratoriaus teisę kreiptis į teismą bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo (2006-09-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2010-12-02 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-887 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“). Taigi, teisė kreiptis j teismą dėl bankrutuojančios bendrovės sandorių nuginčijimo, nėra tik išimtinė bankroto administratoriaus teisė, todėl ja gali naudotis ir bendrovės kreditoriai, gindami galimai pažeistus savo interesus bei teises (Actio Pauliana). Šia teise pasinaudojo ir pareiškėjas 2011-05-10 Šiaulių apygardos teismui pateikęs 2011-05-05 patikslintą ieškinį dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 str. ir 6.66 str. pagrindais.

UAB „Alisanta“, kaip BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ bankroto administratorė, visas įmonės bankroto procedūras vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitais bankroto procesą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl atsakovas, nešališkai ir objektyviai išanalizavęs visas su šia byla susijusias tiek teisines, tiek faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009-06-05 nutartimi buvo nutraukta tarp R. B. ir UAB „Baltijos investiciniai projektai“ 2008-10-08 sudaryta preliminari buto/turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2008-10-07 ir pareiškėjui iš minėtos įmonės priteista 100 000 Lt sumokėtas avansas bei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 11–17).

Šiaulių apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi UAB „Baltijos investiciniai projektai“ iškelta bankroto byla ir šios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Alisanta“ (b. l. 43–44).

2010-06-18 UAB „Baltijos investiciniai projektai“ sandorių ataskaitoje nurodyta, kad administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo (b.l. 111-117). Ši ataskaita 2010-07-07 Įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta ( b. l. 107–110 ).

Šiaulių apygardos teismo 2010-11-05 nutartimi į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius R. B. su 110 173,44 Lt kreditoriniu reikalavimu (b. l. 45).

R. B. 2011-03-14 kreipėsi į BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorę su prašymu pareikšti ieškininius reikalavimus teismui dėl BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ 2009 m. birželio mėn. sudarytų sandorių, kuriais S. J. už 58 823,23 Lt ir A. Č. už 100840,34Lt buvo parduoti du butai, esantys Šventojoje (b. l. 100). Prašyme taip pat nurodė, kad FNTT Telšių skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2011-01-05 specialisto išvada Nr. 11-1551, jog minėti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, gautas nuostolis sumažino bendrovės turtą ir jos mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 100).

R. B. 2011-03-15 kreipėsi į Departamentą su skundu, kuriame prašė įvertinti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorės veiksmus ir įpareigoti ją vykdyti Įstatyme nustatytas bankroto administratoriaus funkcijas (b. l. 84–85). Savo skunde nurodė, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ sudarė sandorius (su S. J., A. Č.), kurie bendrovei buvo nuostolingi, tačiau administratorius šių sandorių Įstatymo nustatyta tvarka neginčija.

Departamento 2011-05-05 sprendimu Nr. (6.16)A2-1482 R. B. skundas atmestas (b. l. 6–8). Minėtame sprendime atsakovas nurodė, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Byloje spręstinas ginčas dėl R. B. skundo reikalavimų panaikinti Departamento 2011-05-05 sprendimą ir įpareigoti atsakovą pradėti UAB „Alisanta“ administratorių veiklos kontrolę, įpareigoti administratorių vykdyti Įstatymo nustatytas bankroto administratoriaus funkcijas ir pareikšti ieškinį teisme dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų nuostolingų sandorių nuginčijamo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Departamento 2011-05-05 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka.

Taigi, vertinant skundžiamo Departamento 2011-05-05 sprendimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš R. B. bankroto administratoriui 2011-03-14 pateikto prašymo ir Departamentui 2011-03-15 pateikto skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog administratorius pareikštų ieškinius bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ su S. J. ir A. Č. sudarytų sandorių, pagal kuriuos buvo parduoti du butai, esantys Šventojoje, nuginčijimo.

Įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nurodoma, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Kaip minėta, administratoriaus 2010-06-18 BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ sandorių ataskaita“ buvo patvirtinta šios bendrovės 2010-07-07 įvykusiame kreditorių susirinkime, o šis sprendimas Įstatymo 21 str. 2 d. 3 p. nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas (b. l. 107–110).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administratorius, gavęs R. B. 2011-03-14 raštą, 2011-03-17 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu suteikti informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 2 d., požymius dėl galimo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ vadovų nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu (b. l. 102).

Telšių rajono apylinkės prokuratūra 2011-04-05 raštu BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorių informavo, kad 2010-04-23 FNTT Telšių skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ kaip skolininko nesąžiningumo, t. y. pagal požymius nusikalstamos veiklos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 2 dalyje. 2011-02-25 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2011-03-18 nutarimu atnaujintas ir jį tęsia FNTT Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius (b. l. 103).

Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorius neneigia, jog R. B. nurodyti sandoriai gali būti ginčijami pateikus ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Kita vertus, Įstatyme nenurodoma, per kokį terminą turėtų būti įvykdyta Įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. administratoriui nustatyta pareiga paduoti teismui ieškinius, kuriuose būtų ginčijami sandoriai. Todėl skundžiamo Departamento sprendime padaryta išvada, kad negalima teigti, jog administratorius Įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatytos pareigos neatliko ar neatliks, yra pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Departamentas 2011-05-05 sprendime pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina ir tai, jog R. B. bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis keturias nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutartis, iš jų ir BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ su S. J. ir A. Č. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias šiems asmenims buvo parduoti du butai, esantys Šventojoje (b. l. 154–156). Taigi, R. B. Departamentui 2011-03-14 skunde nurodytas tikslas (siekis nuginčyti minėtas nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutartis) yra realizuotas pačiam pareiškėjui pateikus ieškinį.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad Departamentas 2011-05-05 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d., todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, bei įpareigoti atsakovą pradėti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administratoriaus veiklos tyrimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.