Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ir suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta iškelti administracinę bylą ir nutraukta pradėta administracinė teisena Z. R. (Z. R.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 50⁶ str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškimas, kuriame prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „A.“ (toliau tekste – ir Bendrovė) direktoriui Z. R. ir paskirti ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 172,15 Eur.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju, apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti Z. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų, nesiėmė veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

ATPK 50⁶ str. 1 d. įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias sąlygas, nustatė, kad UAB „A.“ gali būti nemoki, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino, kadangi nustatė, jog, Bendrovei iškėlus bankroto bylą teisme, Z. R. nebeturi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas šalina galimybę patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde suinteresuota institucija tvirtina, kad Bendrovės vadovui pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau nuo 2014 m. vasario mėn.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą priėmė išsamiai nepatikrinęs, ar Z. R. dar nuo tada, kai tapo UAB „A.“ direktoriumi (2013 m. gruodžio 30 d.) neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teiginys, kad Bendrovės vadovo administracinę atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog suinteresuota institucija pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 3 d., t. y. po to, kai 2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teisme Bendrovei buvo iškelta bankroto byla pagal suinteresuotos institucijos pareiškimą, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Z. R. galimai atsirado jau 2014 metais, kai, tapęs direktoriumi, jis susipažino su Bendrovės finansine padėtimi – iš finansinių ataskaitų už 2013 ir 2014 metų laikotarpius matyti, kad UAB „A.“ įsiskolinimas yra didesnis nei pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir Bendrovė dirba nuostolingai (b. l. 28-29), kas atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 2 d. numatytą įmonės nemokumo sąvoką. Nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, Z. R. galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) iki 2015 m. spalio mėn., kai UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla pagal suinteresuotos institucijos pareiškimą. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jau buvo iškelta ši bankroto byla, nepašalina galimybės traukti Z. R. administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą iki 2015 m. spalio mėn., jeigu būtų nustatyta, kad sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo ir anksčiau.

Byloje yra pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys apie UAB „A.“ įsiskolinimus valstybės biudžetui laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015 m. (b. l. 5-26) bei 2013-2014 m. UAB „A.“ balansų kopijos, tačiau šių duomenų spręsti, ar Bendrovės vadovas turėjo pareigą keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepakanka. Teismas turi neginčytinai nustatyti, nuo kada Z. R. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o tam reikalinga surinkti papildomus duomenis, be kita ko, ir gaunant Bendrovės vadovo paaiškinimus, šiuos duomenis patikrinti ir nustačius, kad Z. R. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla ne jo iniciatyva, spręsti jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog UAB „A.“ 2013-2015 m. laikotarpiu buvo nemoki, tačiau, kaip minėta, šis faktas reikalauja išsamaus patikrinimo, kurio pirmosios instancijos teismas neatliko. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.