Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 28 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 17.10 val., Šilalės rajone vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K. kaltė, padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

R. K. jam inkriminuotus pažeidimą neigia ginčydamas pažeidimo sudėtims būtiną elementą – vairavimo faktą – teigdamas, jog tik sėdėjo tempiamame automobilyje, o kitokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo nesurinkęs reikiamų byloje įrodymų ir esamus byloje netinkamai įvertinęs. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nei įrodymų rinkimo, nei įrodymų vertinimo principų pažeidimo byloje nenustatyta (ATPK 257 str., 256 str. 3 d.). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kuria vienareikšmiškai paneigta apelianto teisme teikta įvykio versija. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, jog Tūbinių kaimo 2-ajame kilometre buvo sustabdytas traktorius, kuris tempė automobilį, o pastarąjį vairavo R. K. (b. l. 5 – 6). Apeliantas teigdamas, jog tokie duomenys klaidingi, jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai A. K. ir D. G. būtų suinteresuoti melagingai jį apkaltinti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tarnybiniuose pranešimuose esančiais duomenimis pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas, pasiaiškindamas dėl pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 4), tačiau teisme savo kaltę jau neigia, kas leidžia jo paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Pabrėžtina, jog tiek policijos pareigūnai, tiek pats R. K. pripažįsta, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje tempiamame automobilyje. Vairavimo samprata pateikta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje, kur pasakyta, jog transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Taigi matyti, jog vairavimas nėra siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu, todėl pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti (b. l. 16), jog traktorius tempė automobilį, kuriame sėdėjo apeliantas, lanksčia vilktimi, taigi R. K. turėjo judantį automobilį valdyti (atlikti valingus veiksmus), kas laikytina vairavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog KET 216 punktas įtvirtina, kad velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Dėl apelianto teiginio, jog teismas nepagrįstai neapklausė V. T., pasakytina, kad byloje įrodymų nepakankamumo problema nebuvo iškilusi, todėl toks prašymas netenkintas visiškai pagrįstai.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažinta prieštaravusia ir prieštaraujančia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

n u taria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl priverstinai nuvežto automobilio „Renault Espace” (duomenys neskelbtini) grąžinimo tik sumokėjus paskirtą baudą, panaikinti ir automobilį grąžinti jo teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.