- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 1-151-878/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., gimęs 1970 m. sausio 1 d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) totorius, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2000 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
- 2005 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu 7 metams, taikant BK 64 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Vilniaus apygardos teismo 2000 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 181 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, iš BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. V. 2014 m. gruodžio 21 d. apie 12.00 val. Alytaus r., Alovės sen., Poteronių k., UAB „Lumega“ kavinės automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiąjį patrulį S. T. ir to paties skyriaus vyriausiąjį patrulį M. C. jų tarnybos metu, pasiūlė 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumas, lenkė kitą automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „šalutinis kelias iš kairės“, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei reikiamų transporto priemonės dokumentų.
Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alkoholio, todėl paprašė, kad draugė K. K. jį savo automobiliu nuvežtų iki Lenkijos, kur jis turėjo susitikimą darbo reikalais. Kelintą valandą turėjo susitikti, nepamena, gal 14 val. Važiavo link Alytaus 110–120 km/h greičiu, vairavo K.. Jie neskubėjo. Važiuojant nuo Vilniaus policijos automobilio pakeliui nematė. Atvyko į kavinę, pastatė mašiną, užėjo vidun, užsisakė kavos ir balto vyno. Atsisėdo, jiems atnešė vyną. Iškart užėjo pareigūnas ir paprašė išeiti į lauką. A. V. paklausė, kas atsitiko. Pareigūnas pasakė, kad lauke paaiškins. Jie išėjo į lauką. Pareigūnas savo mašiną jau buvo apsukęs, vienas pareigūnas joje sėdėjo mašinoje. A. V. atsisėdo į jų automobilį. Ten jį paprašė automobilio dokumentų, raktelių, taip pat liepė pūsti į alkotesterį, bet jis atsisakė. Kaltinamasis raktelių ir automobilio dokumentų neturėjo, pasakė, kad automobilis ne jo, o draugės. Pareigūnai jį apieškojo, dar nuėjo raktų ieškoti prie automobilio, ieškojo aplink, ant žemės, bet raktų nerado. Automobilis buvo užrakintas. Tada vienas pareigūnas nuėjo į kavinę pas K.. Draugė išėjusi jį įkalbino pūsti į alkotesterį, kad juos greičiau paleistų, nes jie jau vėlavo. Tada jis įpūtė 1,5 promilės. Nuo pakvietimo išeiti į lauką iki girtumo nustatymo užtruko gal 15-20 minučių. Pareigūnai pasakė, kad tuoj surašys protokolą dėl vairavimo išgėrus, bet vis nesurašė, liepė palaukti. Laukė automobilyje apie valandą. K. grįžo į kavinę, nes šalta buvo. Atvyko kiti pareigūnai, pasakė, kad reikia vykti į komisariatą nustatyti tapatybę, nors ji jiems davė savo asmens tapatybės kortelę. Nuvyko į komisariatą, ten surašė protokolą, tik tada jis sužinojo, kad kaltinamas siūlęs kyšį, prie kavinės jam to nesakė. Jis kyšio policininkams nesiūlė. Po pusvalandžio operatyvininkus iškvietė. K. liko kavinėje, ji vėliau savo automobiliu atvyko į komisariatą. Pareigūnai vėliau važiavo ieškoti tos vietos, kur buvo pažeistos taisyklės. Jie surašė protokole, kad nuo tos vietos iki kavinės yra maždaug 3 km. Pagal schemą matyti, kad jie apsisukinėjo 2,5 minutes, o 3 km nuvažiuoti 120 km/h greičiu galima per 3 minutes. Kol jie apsisuko, kaltinamasis su drauge jau buvo kavinėje. Su savimi įvykio metu jis turėjo grynųjų pinigų gal 300 Lt iš viso - 20 Lt, 50 Lt, 200 Lt, 100 Lt kupiūras. Pinigai buvo pas K. rankinuke, jis su savimi pinigų neturėjo. Kavinėje už užsakytus kavą ir vyną nebuvo sumokėję iki atvykstant pareigūnams. Policininkui atėjus, jie jau sėdėjo, jis buvo nusivilkęs striukę ir pasidėjęs šalia. Jiems atnešė užsakymą, jis vyno išgėrė tik gurkšnį, o K. nespėjo kavos išgerti. Kavinėje buvo daug žmonių kavinėje. Pareigūnai atėjo po kokių 3 minučių nuo kaltinamojo ir jo draugės sustojimo prie kavinės. Pareigūnas priėjo prie nugara į duris sėdėjusio A. V., nes staliukai buvo tušti. Daug žmonių sėdėjo prie staliuko kavinės gale, gal 10-15. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kiek turėjo pinigų. Pinigai surašyti. K. ištraukė pinigus ir tardytoja visus surašė iki lito. Neatsimena, ar jis turėjo pinigus kišenėje, geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Jei apklausos 2015 m. sausio 9 d. metu parašyta, kad džinsuose turėjo pinigus, vadinasi, taip ir buvo. Gal jis areštinėj K. pinigus atidavė.
Nors kaltinamasis neigia siūlęs kyšį, jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodo liudytojų parodymai, kiti faktiniai bylos duomenys.
Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis S. T. parodė, kad su kolega C. patruliavo kelyje Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus, priešpriešiais pastebėjo, kad automobilis „Mercedes“ sankryžoje ties nedideliu kalniuku lenkė kitą automobilį. Jie iškart sustoti, išlipti ir jį sustabdyti neturėjo galimybės, todėl pristabdė, apsisuko ir važiavo iš paskos, nes norėjo sustabdyti. Prasilenkdami su Mercedes, matė, kad už vairo tikrai buvo vyras. Dar buvo automobilyje moteris. Nors vydamiesi pasiekė greitį iki 180 km/h, Mercedes greitis didėjo, buvo matyti, kad šis vengia susitikimo. Automobilio jie nepavijo, matė, kaip šis įsuko į tarp Alovės ir Kaniūkų esančios kavinės aikštelę, išlipo moteris ir nubėgo link degalinės, o iš paskos, iš vairuotojo pusės – vyrukas. Pareigūnams įsukus į aikštelę, vyras ir moteris įėjo į kavinę, jie tikrai matė, kad pareigūnai apsisukinėja kelyje, kad įvažiuoja į aikštelę. Įsukant į aikštelę, C. gal buvo įjungęs garsinį signalą, nepamena. Gal, kad atkreiptų dėmesį, ir įjungė kažkokį signalą. Liudytojas už keliolikos sekundžių įbėgo į kavinę, pamatė, kad jie jau atsisėdę prie staliuko dešinėje prie lango, V. - nugara į duris. Gėrimų, maisto dar nebuvo ant staliuko. Kavinėje gale sėdėjo keli žmonės, pačiam priekyje sėdėjo keli jauni vyrukai. Jis atpažino V., nes prasilenkiant matė jo veidą, jis vilkėjo juodą striukę. Pasikvietė vyriškį į lauką, šis sutiko, dar abu persimetė keliais žodžiais, klausė kaltinamąjį, ko šis bėgo, gal vartojęs alkoholio, pasakė jam, kad V. lenkė sankryžoje, klausė, kokiu greičiu važiavo. Tada einant vyriškis pasakė, kad niekur neis, išsitraukė iš galinės džinsų kišenės „pundą“ pinigų. Matė, kad viršuje buvo 200 Lt kupiūra. Vyriškis jam pasakė: „imk“. Liudytojas atsakė, kad nereikia, kad pasidėtų tuos pinigus. Tada vyriškis jam kaišiojo tuos pinigus. Jiedu atėjo iki tarnybinio automobilio, iki bagažinės, nes ten alkotesteris yra. Norėjo pamatuoti girtumą, nes buvo matyti, kad vyriškis neblaivus. Dar kolega C. priėjęs buvo, ir V. prie bagažinės tuos pinigėlius kaišiojo. Jie suprato, kad V. pinigus siūlė kaip atlygį, kad nebūtų įformintas pažeidimas. Kai pareigūnai neėmė tų pinigų, V. juos įsidėjo atgal. Po to kurį laiką V. atsisakė pūsti į alkotesterį. Jie per raciją informavo budėtoją apie bandymą papirkti, atvyko grupė iš Alytaus. V. tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės tarnybiniame automobilyje, jis girdėjo, kad kviečiama operatyvinė grupė dėl to, kad buvo siūlomas kyšis. Jis tik gal po valandos įpūtė į alkotesterį. Buvo apie 1,5 promilės. Automobilyje, įsodinus V., buvo įjungtos kameros. Jis vis pašūkalodavo, užeidavo nervingumas. Buvo atėjusi iš kavinės jo draugė raminti. Jie norėjo Mercedes nuvežti, bet nerado raktelių, V. sakė, kad jų neturi, moteris irgi nežinojo, kur raktai. Liudytojas ieškojo raktelių ant keliuko, bet nerado. Paskui V. draugė tuo automobiliu vėliau pati atvyko į komisariatą. Operatyvinės grupės tyrėja pasakė važiuoti į komisariatą ir apklausti. Komisariate jie V. apklausė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neblaiviam, o dėl įvykio parašė tarnybinius pranešimus. V. nesutiko su pažeidimu. Kolega C. buvo nuvykęs patikslinti tos vietos, kurioje V. lenkė sankryžoje, kilometro. Nuo tos vietos iki kavinės apie 4-5 km. V. vėliau komisariate sutiko, kad jie rašytų protokolą dėl vairavimo neblaiviam, bet prašė, kad nerašytų dėl kyšio.
Liudytojas Kelių policijos skyriaus vyriausias patrulis M. C. parodė, kad patruliavo kelyje Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus, tarnybinį automobilį vairavo jis pats. Pastebėjo priešais Mercedes, kuris lenkė kitą automobilį sankryžoje. Pareigūnai nespėjo sustoti, nenorėjo staigiai stabdyti, nes paskui juos važiavo automobiliai. Sustojo kelkraštyje, palaukė, kol automobiliai greitai pravažiavo, ir tada staigiai apsisuko, kad pasivytų Mercedes. Prasilenkiant su Mercedes, matė, kad jį vairavo vyriškis. Mercedes stipriai padidino greitį. Pareigūnai jį vijosi gal iki 180 km/h greičiu, bet Mercedes įsuko į kavinės aikštelę, iš automobilio šono išlipo moteris, o iš vairuotojo pusės kaltinamasis, kuris sparčiu žingsniu nuėjo kavinę. Kad atkreiptų dėmesį, kai jie sparčiai ėjo į kavinę, tikrai paspaudė garsinį automobilio signalą prie vairo. V. nereagavo, staigiai spruko, kad tik įeiti į kavinę. Liudytojo porininkas nubėgo paskui juos, o liudytojas apsuko automobilį ir laukė. Visa tai vyko labai greitai, truko kelias sekundes. Išsivedė iš kavinės kaltinamąjį. Matė, kaip einant link tarnybinio automobilio, V. sustojo, iš kelnių dešinės pusės kišenės išsitraukė pluoštą kupiūrų ir atkišo T. pusėn. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Vaizdo kameros tarnybiniame automobilyje neįjungė, nes viskas vyko greitai, ir net jei būtų įjungęs, kamera pradeda veikti gal po pusės minutės, todėl nebūtų spėta užfiksuoti. Jie priėjo prie tarnybinio automobilio, nes norėjo nustatyti girtumą. Liudytojas priėjo prie bagažinės, priėjo T. ir V., šis vėl išsitraukė pluoštą pinigėlių, siūlė jiems, pasakė: „Prašau, imkit, ir skirstomės“. Jie informavo budėtoją apie bandymą papirkti, ir atvyko operatyvinė grupė. Tikrino alkotesteriu, bet V. iš pradžių tai daryti atsisakė. Po kiek laiko sutiko pasitikrinti. Mercedes automobilio raktų nerado, nors klausė ir pas V., ir pas merginą, apžiūrėjo aplinkui, ar raktai kur nenumesti. Atstumas nuo tos sankryžos, kur buvo pažeidimas, iki degalinės gal apie 3 km. Persekiojant automobilis Mercedes nebuvo prapuolęs iš akių, matė visą įsukimą į kavinę, įvažiavo tiesiog jiems iš paskos. Nepamena, ar įjungė vaizdo įrašymo priemones, bet yra numatyta, kad kai sodini pažeidėją į tarnybinį automobilį, jas privaloma įjungti. K. V. į automobilį buvo pasodintas, buvo įjungta. Automobilyje kaltinamajam turėjo būti pasakyta, kad jis ir už papirkimą baudžiamas. Protokolas už pažeidimą surašytas komisariato patalpose. Turėjo galimybę surašyti protokolą tarnybiniame automobilyje, bet atvykusi tyrėja pasakė pristatyti į policijos komisariatą. Rašant protokolą, V. jau į pabaigą sakė, kad dėl vairavimo nėra problemų, tik prašė nerašyti už kyšio davimą. Surašant protokolą, liudytojas vienas vyko į įvykio vietą tikslinti kilometro, kur matė pažeidimą.
Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio dieną jai dirbant UAB „Lumega“ kavinėje, greitu žingsniu įbėgo vyras ir moteris, stovėdami prie staliuko, užsisakė kavos ir balto vyno, pasakė, kad meniu nereikia. Vyras buvo suirzęs šiek tiek. Labai mažai laiko praėjus, įbėgo policijos pareigūnas ir tą vyrą išsivedė. Dabar nepamena, ar spėjo atnešti užsakytus vyną ir kavą, teisingus parodymus davė, apklausiama sausio 7 d. Moteris liko, jai pateikė užsakytą kavą ir vyną. Kavos padarymas ir vyno įpylimas užtruktų gal dvi minutes. Gali būti, kad iki policijos pareigūno atėjimo praėjo iki 5 minučių laiko, ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Nuo to laiko, kai pora įėjo į kavinę, iki atėjo policijos pareigūnas, praėjo labai minimalus laiko tarpas. Pora nespėjo nė atsisėsti, vyras dar stovėjo, moteris turbūt atsisėdo. Striukę vyras lyg nusivilko, moteris liko su striuke. Policijos pareigūnė buvo priėjusi prie kaltinamojo draugės. Pareigūnas buvo pribėgęs prie baro ir paklausė, ar vyras nebuvo nuėjęs į tualetą. Iš tiesų jis buvo trumpam tualete. Pareigūnai pasakė, kad neranda automobilio raktų.
Liudytoja K. K. parodė, kad ryte apie 9 val. su kaltinamuoju iš Vilniaus išvyko į Lenkiją, nežino, kur konkrečiai, nes V. jai to nesakė. Ji vairavo, važiavo virš 100 km/val. greičiu. Neskubėjo. Prieš Alytų užsuko į kažkokią kavinę pavalgyti, užtruko gal pusvalandį ar 40 min. Išvažiavus iš kavinės, ji gal po 10 minučių panoro kavos. V. sutiko, sakė, kad jis išgers vyno, nes jam bloga po vakarykštės dienos. Važiuodama policijos automobilio nematė, į automobilius vairuodama nežiūri, tik į kelią. Pavažiavo gal 10-15 min. ir sustojo artimiausioje kavinėje kairėje kelio pusėje. Ji užrakino automobilį, raktelius įsidėjo į rankinę. Atsisėdo prie staliuko, iškart atėjo padavėja, jie užsisakė kavos ir vyno. Praėjus gal porai minučių, jiems atnešė kavą ir vyną. Tada užėjo policijos pareigūnas, pasakė nejuokinti žmonių ir pasiūlė išeiti į lauką. Jis atėjo po kokių 5 minučių nuo jų atvykimo. Pareigūnas išsivedė V.. Maždaug po 15–20 minučių pareigūnas priėjo prie jos ir paklausė, ar ji pažįsta V., sakė, jog matė, kad jis važiavo vienas. Ji atsisakė sakyti. Tada pareigūnas paklausė, ar V. nedavė jai raktų ir dokumentų, kokių raktų, nesakė. Ji atsakė, kad nedavė, ir išėjo. Liudytoja kelis kartus klausė, ką V. padarė. Pareigūnai pasakė, kad ji jiems nieko nepasako, tai ir jie neprivalo aiškinti. Pasakė įtariantys, kad V. vairavo neblaivus. Gana ilgai jie lauke stovėjo, liudytoja kelis kartus buvo išėjusi iš kavinės, klausė, ką V. padarė. Jie sakė, kad kol kas nieko. Prašė, kad V. pūstų į alkotesterį. Jis atsisakė. Atėjo pareigūnė ir pasakė jai įkalbėti V. papūsti, kad tada surašys protokolą ir paleis. Ji išėjo į lauką, prašė, kad V. pūstų į matuoklį. Galų gale jis papūtė į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas girtumas. Tik važiuojant namo V. jai pasakė, kad pareigūnai iš pradžių sakė, jog buvo lenkimas neleistinoje vietoje. Galbūt tai ji kelis kartus lindo, bandydama lenkti. Iš pradžių pareigūnai klausė, ar nedavė V. jai dokumentų ir raktų nuo automobilio. Vėliau pareigūnė pasakė, kad kviečia tralą ir veš mašiną. Liudytoja išsigando, kad tuoj išvarys jos mašiną. Nepadavė nei dokumentų, nei raktų, bijojo, kad atims ir automobilį, ir dokumentus. Ji tyrėjai pasakė, kad jokių parodymų neduos, neatsakys, kur yra automobilio raktelis. Kai jos parodymus surašė pareigūnė, liudytoja neskaitė, nes buvo pavargus, pikta. Bylos 40 lape jos raštas ir parašas, kad surašyta teisingai. Tyrėja ją ne taip suprato. Liudytoja pasakė, kad jie pavalgė, o paskui išgėrė kavos. Pareigūnė tiesiog pagalvojo, kad jie toje pačioje kavinėje gėrė kavą. Pirmoje kavinėje ji su kaltinamuoju susipyko, nes ji tą dieną vairuoti nenorėjo, turėjo savo planų. A. V. pasakė, kad jie važiuos toliau į Lenkiją ir nežino, kiek užtruks. Ji dar galvojo, kad jie apsisuks ir grįš. Nežino, kelintą valandą jie turėjo susitikti su žmogumi iš Lenkijos. Grynųjų pinigų ji neturėjo, komisariate A. jai davė diržą ir pinigus, gal 200-300 Lt. Dar buvo zlotų. Pinigus ji laikė džinsų kišenėje.
Liudytoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja D. B. parodė, kad ji budinčioje dalyje A. V. pareiškė įtarimus ir apklausė. Kaltinamojo draugė atėjo vėliau. Kita tyrėja sakė, kad ji įvykio vietoje atsisakė duoti parodymus. Liudytoja ją pasikvietė ir paklausė, ar ji tikrai nenori šiandien duoti parodymų. Ši sutiko būti apklausta tą pačią dieną. Jos ir kaltinamojo parodymai tikrai skyrėsi. Apklausos metu kaltinamojo draugei jokio spaudimo nedarė. Tiek A. V., tiek jo draugė viską pasakojo patys, vėliau liudytoja jiems uždavė klausimus. Apklausos protokolus ji rašė kompiuteriu, vėliau apklaustieji juos perskaitė ir patys pasirašė. Ji visada protokolą garsiai perskaito ir dar duoda apklaustam asmeniui pačiam perskaityti. Dėl surašyto protokolo jokių pastabų neturėjo. Kaltinamojo draugė jokių prašymų apklausti ją kitą dieną nereiškė. Ji aiškino painiai, bet tyrėja rašė viską, ką ji sakė.
Liudytoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja E. T. parodė, kad pagal pranešimą apie siūlytą kyšį nuvažiavo į įvykio vietą – kavinę. Vienas iš policijos pareigūnų nurodė, jog kaltinamasis siūlė susitarti. Šis nieko nepasakojo, nedavė asmens tapatybės dokumento, gal po valandos pateikė banko kortelę. Su kaltinamuoju buvusios moters paaiškinimą surašė kavinės patalpose pagal jos žodžius, ji viską perskaitė. Kaltinamasis ir jo draugė sakė, kad neturi automobilio raktelių, nenorėjo nieko sakyti, ko buvo klausiami, buvo sunku su jais bendrauti, kaltinamasis atsisakinėjo blaivumo patikrinimo. Pagal valstybinius numerius buvo nustatyta, kam priklauso automobilis. Buvo apklausta baro darbuotoja, ji pasakė, kad kaltinamasis su drauge greitai atskubėjo į kavinę ir greitai užsisakė.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiųjų patrulių S. T. ir M. C. tarnybiniuose pranešimuose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuotos tos pačios teisme šių liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės (1-2, 3-4 b. l.), jie davė analogiškus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (26-28, 31-33 b. l.).
Liudytoja D. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 7 d., parodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir teisme, nurodė, kad nuo momento, kada į kavinę įbėgo moteris su vyru, iki kol įėjo policijos pareigūnas, galėjo praeiti viena minutė, kavą ir vyną ji pateikė moteriai, jau policijos pareigūnui išsivedus vyriškį (36-37 b. l.).
Liudytoja K. K. savo raštiškame paaiškinime policijos tyrėjai E. T. atsisakė pasakyti, ar automobilį vairavo jos draugas, nes ji nematė (38 b. l.).
Liudytoja K. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gruodžio 21 d. 17.00 val., parodė, kad 2014 m. gruodžio 21 d. apie 9.30 val. ji ir A. V. išvažiavo iš Vilniaus į Alytų. Automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodama nuo Vilniaus į Alytų, su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu neprasilenkė. Važiuojant sugalvojo užsukti į pakelės kavinę netoli Alytaus pavalgyti. Užsukę kavinėje papietavo, užtruko apie 30-40 minučių. Pavalgius, ji su draugu susipyko ir išėjo į lauką. A. liko kavinėje. Grįžus į kavinę ir atsisėdus, nes lauke sušalo, netrukus iš lauko į kavinę atėjo ir A.. Tuomet jie užsisakė kavos ir vyno. Po 5-7 minučių į kavinę atėjo policijos pareigūnas ir, priėjęs prie A., pasakė nejuokinti žmonių, išeiti į lauką. Po kurio laiko ji nuėjo pas pareigūnus paklausti, kodėl išsivedė draugą. Šie atsakė įtariantys, jog A. vairavo neblaivus, jis atsisako tikrintis blaivumą (39-40 b. l.).
Pats kaltinamasis A. V., 2014 m. gruodžio 21 d. 16.30 val. ir 2015 m. sausio 9 d., apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad vykstant iš Vilniaus į Lenkiją, automobilį vairavo K., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo virš 100 km/h greičiu. Nepastebėjo, kad būtų prasilenkę su policijos pareigūnais. Netoli Alytaus užsuko į pakelės kavinę kairėje kelio pusėje. Policijos pareigūnų atvažiuojant nematė, garsinio signalo negirdėjo. Užėję į kavinę, užsisakė kavos ir vyno. Turėjo džinsinių kelnių kišenėje apie 1000 litų: 200 litų, 100 litų, 50 litų ir 20 litų kupiūromis ir kažkiek zlotų. Automobilio raktai ir dokumentai buvo pas K. Po 7-10 minučių atėjo policijos pareigūnas. Padavėja per tą laiką spėjo paduoti ir kavą, ir vyną. Pareigūnas paprašė jį išeiti iš kavinės. Išėjus į lauką, pareigūnas paprašė dokumentų. Jis atsakė, kad turi tik asmens tapatybės kortelę. Pareigūnas liepė sėsti į tarnybinį automobilį, ten paaiškino, kad pildo protokolą dėl KET pažeidimo. Liepė pūsti į alkotesterį, tačiau kaltinamasis iš pat pradžių nesutiko, nes nevairavo automobilio. Vėliau pasitikrino blaivumą, nustatytas 1,5 promilės girtumas. Pats nustebo, nes buvo išgėręs tik vyno kavinėje ir gėręs jo iš vakaro. Jokio kyšio pareigūnams nesiūlė (46-47, 56-57 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros 2014 m. gruodžio 21 d. protokole užfiksuota įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie UAB „Lumega“ priklausančios kavinės Alytaus r., Alovės sen., Poteronių k., šalia kelio Alytus-Daugai-Vilnius, kurioje priekiu į kavinės pastatą stovi lengvasis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jo prie automobilio galo stovi policijos tarnybinis su skiriamaisiais ženklais automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūra pradėta 12.35 val. (7-11 b. l.).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis S. T. 2014 m. gruodžio 21 d. A. V. už Kelių eismo taisyklių 14, 140.1 ir 16 punktų pažeidimus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 52P-23437116-14 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 3 ir 7 dalis (13-14 b. l.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-428-448/2015 A. V. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 3 ir 8 dalyse, padarymą.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio pajėgų išdėstymo 2014 m. gruodžio 21 d. planas patvirtina, kad policijos pareigūnai S. T. ir M. C. dirbo su tarnybiniu automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus, Varėnos r. sav., kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (16-17 b. l.).
Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymai patvirtina, kad S. T. ir M. C. yra statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys viešojo saugumo užtikrinimo, įskaitant eismo priežiūrą, funkcijas (18-20, 21-23 b. l.).
Iš Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos telemetrinių duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 21 d. apie 11.51 val. iki 11:53:59 val. policijos ekipažo „Punia 439“ automobilis vyko keliu nuo Alytaus link Daugų, neviršydamas 99 km/h greičio, nuo 11.54:08 val. automobilio greitis lėtėja iki 12 km/h, automobilis apsisuka ir važiuoja link Alytaus, jau 11:55:52 val. pasiekia 171 km/h greitį, 11:56:22 val. greitis lėtėja iki 158 km/h, 11:56:24 val. greitis sulėtėja iki 17 km/h, dar pagreitėja iki 29 km/h greičio 11:56:31 val., sustoja 11:56:36 val., priekinės keleivio pusės durelės atidaromos 11:56:32 val. (147-150, 151 b. l.).
Duomenys iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0114000806141 patvirtina, kad pareigūnas M. C. radijo ryšiu 2014 m. gruodžio 21 d. 12.09 val. pranešė apie bandymą papirkti, į įvykio vietą Poteronių k. 12.17 val. išsiųstas ekipažas Punia-8 su tyrėja E. T., A. V. į policijos komisariatą pristatytas 13.34 val. (181-183 b. l.).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis siekė papirkti policijos pareigūnus, kurie yra prilyginami valstybės tarnautojams, tyčia pasiūlydamas jiems kyšį – pinigus 200 Lt sumoje - už tai, kad jie nevykdytų policijos pareigūnų funkcijų, t. y. nefiksuotų kaltinamojo padarytų KET 14, 140.1 ir 16 punktų pažeidimų, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nors kaltinamasis teigė, kad jis pareigūnams kyšio nesiūlė, tokią jo gynybinę poziciją visiškai paneigia liudytojų S. T. ir M. C. parodymai, jog kaltinamasis kyšį jiems kelis kartus siūlė prie tarnybinio automobilio, taip pat S. T. jį siūlė, dar eidamas iš kavinės link pareigūnų automobilio. Šių liudytojų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs – tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir liudytoja D. K., patvirtinusi, kad kaltinamasis su savo drauge į kavinę įėjo labai skubiai, jis buvo susierzinęs, policijos pareigūnas įėjo jam beveik iš paskos, per labai trumpą laiką, kaip apklausiama greitu laiku po įvykio, D. K. parodė, po vienos minutės. Iš šių liudytojų parodymų, taip pat ir iš paties kaltinamojo bei jo draugės K. K. parodymų matyti, kad kavinėje tuo metu buvo daug žmonių, tačiau patrulis S. T. iškart priėjo prie būtent A. V.. S. T. nurodė, kad šį asmenį jis atpažino iš rūbų ir veido bruožų, todėl nėra jokio pagrindo netikėti S. T. ir M. C. parodymais, jog prasilenkdami su Mercedes Benz automobiliu, jie gerai matė šį automobilį vairuojantį asmenį ir dėl to atpažino A. V.. Jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų iš anksčiau pažinoję A. V., byloje nėra. Pastebėtina ir tai, jog policijos pareigūnas M. C. tarnybinį automobilį pastatė būtent prie Mercedes Benz automobilio galo, o ne prie kitų tuo metu aikštelėje stovėjusių automobilių, taigi, pareigūnai aiškiai atpažino ir KET pažeidusį ir jų vytąsi automobilį. Pareigūnų parodymus apie tai, jog jie patruliuodami pastebėjo KET pažeidimą, prasilenkė su kaltinamojo vairuojamu automobiliu ir apsisukę jį vijosi labai dideliu greičiu, patvirtina ir vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos telemetriniai duomenys. Iš jų matyti, kad nuo momento, kada greitis sulėtėjo iki 18 km/h, policijos automobilis 171 km/h greitį pasiekė po 1,44 min., todėl visiškai tikėtina ir logiška, kad policijos pareigūnai sulėtino greitį iki minimalaus, kaip patys nurodė, sustoję praleido kelis važiuojančius pro šalį automobilius ir tik tada apsisuko, be to, automobilis turėjo dar įsibėgėti iki tokio didelio greičio. Iš šių duomenų matyti, kad nuo apsisukimo vietos pareigūnai kavinę pasiekė per maždaug 2 minutes, taigi, šie duomenys paneigia kaltinamojo ir jo naudai liudijusios K. K. parodymus, jog jie spėjo atvažiuoti į kavinę, užsakyti kavą ir vyną, jų gerti, o pareigūnas į kavinę atėjo tik po 5 minučių nuo jų atvykimo. Telemetrinės įrangos duomenys, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia liudytojų policijos pareigūnų parodymus apie kaltinamojo automobilio vijimąsi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad abu pareigūnai patvirtino, jog, vydamiesi Mercedes Benz, iki pat kavinės jo iš akių nebuvo išleidę. Taigi, nėra abejonių, kad pareigūnai galėjo suklysti atpažindami automobilį ir jį vairavusį asmenį. Abiejų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, jog A. V. jiems siūlė kyšį – tiek S. T. parodė, kad kaltinamasis jam kišo pluoštą pinigų, kurio viršuje buvo 200 litų kupiūra, tiek tą patį nurodė M. C., iš tarnybinio automobilio matęs, kad iš kavinės vedamas A. V., iš džinsų kišenės išsiėmęs pinigus, juo atkišo S. T., o vėliau tuos pinigus siūlė jiems prie tarnybinio automobilio bagažinės, siūlydamas tokiu būdu susitarti, kad policijos pareigūnai neįformintų jo padaryto KET pažeidimo ir jį paleistų dar nepatikrinę alkotesteriu. Pats kaltinamasis nurodė turėjęs grynųjų pinigų, tarp jų ir policijos pareigūnų nurodyto nominalo 200 Lt kupiūrą. Policijos pareigūnai parodė, kad kaltinamasis jiems siūlytus pinigus išsitraukė iš džinsų kišenės. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad grynuosius pinigus jis turėjo džinsinių kelnių kišenėje. Taigi, pareigūnų parodymai apie jiems kaip kyšį siūlytus pinigus visiškai atitinka ir paties kaltinamojo parodymus apie tai, kokias kupiūras jis tuo metu turėjo ir kur pinigus laikė. Tik teisme kaltinamasis pradėjo teigti, jog pinigų su savimi neturėjo, juos esą savo rankinėje turėjo K. K., tačiau pastaroji tokią jo versiją paneigė, parodžiusi, kad ji pinigų išvis neturėjo, tik policijos komisariate A. V. jai padavė savo pinigus.
Įvykio registravimo duomenys paneigia kaltinamojo versiją, jog jis nežinojo, kad įtariamas bandymu papirkti, nes matyti, jog pareigūnas M. C. jau po 13 minučių nuo tarnybinio automobilio sustojimo prie kavinės, dar iki neblaivumo nustatymo kaltinamajam, radijo ryšiu apie tai pranešė budėtojui. Teismas netiki, kad kaltinamasis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, to pranešimo negirdėjo. Be to, šie duomenys patvirtina ir policijos pareigūnų parodymus, kad kaltinamasis kyšį siūlė, eidamas iš kavinės link tarnybinio automobilio, t. y. pačioje įvykio pradžioje. Kaltinamasis teisme aiškino, kad nuo pakvietimo į lauką iki jo girtumo nustatymo praėjo gal 15-20 minučių, pareigūnai ilgai nerašė protokolo dėl vairavimo išgėrus, teko apie valandą kažko laukti automobilyje. Tačiau tokius jo parodymus visiškai paneigia jau minėti operatyvinės grupės iškvietimo duomenys, taip pat byloje pagal liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. T., M. C., E. T., liudytojos K. K. parodymai, jog kaltinamasis pats ilgą laiką atsisakinėjo blaivumo patikrinimo, girtumas buvo nustatytas tik po ilgo jo įkalbinėjimo, jau atvykus dėl kyšio davimo įforminimo iškviestai tyrėjai E. T..
Kaltinamojo parodymai ir dėl kitų bylos aplinkybių skyrėsi nuo kartu su juo vykusios jo draugės K. K. parodymų. Jis bylos tyrimo metu nė karto neužsiminė apie tai, kad su K. K. buvo sustoję vienoje kavinėje papietauti, o jau kitoje kavinėje sustojo specialiai išgerti kavos ir vyno. Jų parodymus, kad policijos pareigūnas į kavinę įėjo po 5 minučių nuo jų atvykimo, kad jiems jau buvo atnešta kava ir vynas, paneigė abu policijos pareigūnai ir liudytoja D. K., kuri paneigė ir tuos kaltinamojo ir liudytojos K. K. parodymus, jog jie iki atvykstant policijai, jau buvo išgėrę vyno ir kavos.
K. K. parodymai buvo itin nenuoseklūs viso bylos tyrimo metu: įvykio vietoje ji išvis aiškino, kad nematė, ar A. V. vairavo automobilį, tą pačią dieną apklausiama tyrėjos policijos komisariate, teigė, kad pakelės kavinėje netoli Alytaus papietavo, užtruko apie 30-40 minučių, pavalgę su kaltinamuoju susipyko, ji netgi išėjo į lauką, o vėliau grįžus į kavinę, dar užsisakė kavos ir vyno, tik po 5-7 minučių į kavinę atėjo policijos pareigūnas. Teisme ši liudytoja jau tvirtino, kad tyrėja jos nesuprato, kad su kaltinamuoju vykdami Alytaus link, jie iš pradžių sustojo pavalgyti vienoje kavinėje, o vėliau, po 10 minučių dar panoro vyno ir kavos, todėl užsuko į kitą kavinę. Tačiau netgi pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme net neužsiminė, jog jie tos pačios kelionės metu du kartus sustojo kavinėse. Apklaustos liudytojomis tyrėjos parodė, jog K. K. nenorėjo nieko sakyti, įvykio aplinkybes aiškino painiai. Iš šių, taip pat liudytojų S. T., M. C. parodymų matyti, kad K. K. nuo pat tyrimo pradžios buvo nenuoširdi, neatvira, ji nesakė policijos pareigūnams, kur automobilio Mercedes Benz rakteliai, kam priklauso automobilis, kas jį vairavo. Akivaizdu, jog K. K. stengėsi klaidinti tiek policijos pareigūnus, tiek teismą, kad A. V. išvengtų atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus. Todėl šios liudytojos parodymai apie automobilio vairavimą, atvykimą į kavinę vertintini kaip visiškai neobjektyvūs ir nepatikimi, todėl teismas jais nesiremia.
Taigi, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. V. kaltę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį - pasikėsinta į normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią valstybės įstaigos – Lietuvos policijos - pareigūnų veiklą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs (64-107 b. l.). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: jis administracinėmis nuobaudomis baustas (62-63 b. l.), darbingas, negalios bei kitų sveikatos sutrikimų neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (109 b. l.), į VšĮ VUL Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro psichiatro stebimų pacientų registrą nebuvo įrašytas ir pas psichiatrą nesigydė (112 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nubausti jį 30 MGL dydžio (1129,50 eurų) bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.