Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-143-574/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
AN2-143-574/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01865-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Pažeidėjas
I. S.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-143-574/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01865-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria I. S. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. S. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) 2021 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) nubausta 25 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. Vilniaus rajone, rajoninio kelio Bendoriai-Riešė-Kalinas 2,71 kilometre, vairuodama transporto priemonę, nustatytą 30 km/val. greitį viršijo 13 km/val., t. y. važiavo 43 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. prašo panaikinti 2022 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

2.1. Nurodo, kad teismas nesuprato bylos esmės, ją išnagrinėjo paviršutiniškai ir visą įrodinėjimo naštą administracinėje byloje perkėlė jai, visiškai nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Su nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutiko ir dar 2021 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodė, kad automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai ir valdytojai yra du, o šis automobilis bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jai ir V. S.. Automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 23 d. 17 val. 49 min. vairavo V. S.. Taigi, byloje buvo būtina nustatyti kas yra automobilio „Škoda Superb“ savininkai ir valdytojai, kuriems kyla pareiga nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį.

2.2. Nutarime nepagrįstai teigiama, jog automobilio savininkas yra V. S.. Tokiu būdu teismas paneigė įstatymu nustatytą sutuoktinių turto režimą, bei padarė absurdiškas išvadas. Be to Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau –SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiga pranešti apie asmenį, vairavusį transporto priemonę tenka tiek automobilio savininkui, tik jo valdytojui, todėl visiškai nereikšminga kas registruotas VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Nagrinėjamoje byloje teismas pradėjo vertinti trečiųjų asmenų teises į registro informaciją, tačiau nesuvokė, kad šiuo atveju nėra ginčo kas yra konkrečios transporto priemonės savininkai ir valdytojai – jie yra du ir visiškai aiškūs asmenys, tačiau V. S. parodymams buvo suteiktas didesnis patikimumas, tarsi jo pateikti duomenys yra teisingi ir net neginčijami, net negalimi patikrinti teisme, nors parodymus duoti teisme V. S. atsisakė, jam net nebuvo galima pateikti klausimų, todėl natūralu, kad jo parodymų patikimumas ne tik kad abejotinas, bet jo negalima patikrinti.

2.3. Teismas visiškai nevertino, to kad fotografija yra prastos kokybės, kas kelia abejonių ir paties prietaiso patikimumu, o Institucija užėmė tik pasyvaus stebėtojo vaidmenį prašydama jai ir V. S. išsiaiškinti kuris iš jų vairavo automobilį. Teismas administracinėje byloje pritaikė civilinio proceso principus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nubausdamas už tai, kad ji neįrodė, kad pažeidimo nepadarė, t. y., kad automobilio nevairavo. Ji neturi įrodinėti, jog minimo automobilio pažeidimo laiku nevairavo, pažeidimą turi įrodyti institucija.

2.4. Nesutinka su Institucijos teiginiais, jog ji bando formuoti praktiką šios kategorijos bylose ir sukurti nebaudžiamumą administracinėje teisenoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad administracinėse bylose, susijusiose su transporto priemonės valdymu, taip pat taikomas ir civilinis padidinto pavojaus šaltinio institutas, kas iš esmės administracinę teiseną verčią į civilinę. Nustačius atitinkamus principus – bus galima atitinkamai formuoti ir viešąjį elgesį, t. y. pasirinkti atitinkamą poziciją ir kitose bylose.

Šalies argumentai

2.5. Primintina, jog tas pats teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje teisingai nustatė, kad būtent Lietuvos kelių policijos tarnyba nesurinko pakankamai duomenų patvirtinančių, kad ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tačiau net ir bylą grąžinus Institucijai, ši iš esmės jokio tyrimo neatliko, atliko formalų ir visiškai techninį vaidmenį – pasikliovė tuo ką parodė V. S. ir jo nurodytos versijos visiškai netyrė ir nevertino.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė Justina Višinskienė prašo I. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiamos analogiškos aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu. Įgaliotam pareigūnui atliekant tyrimą šioje byloje V. S. pateikė aiškius duomenis ir juos patvirtino pokalbio metu su tyrimą atlikusia pareigūne, kad administracinį nusižengimą įvykio dieną padarė sutuoktinė I. S.. Šių aplinkybių teismo posėdžių metu I. S. nepaneigė jokiais įrodymais, tik žodžiu nurodė, kad ji taip pat yra nurodytos transporto priemonės savininke ir turi teisę, kaip savininkė, pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį, o toliau Institucija turi nustatyti administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltę.

3.2. Pabrėžtina, kad teismas, prieš priimdamas 2022 m. kovo 14 d. nutartį, posėdžio metu išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, atliko išsamią I. S. apklausą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad I. S. į kai kuriuos užduodamus klausimus apie administracinį nusižengimą nurodė, kad neatsakys, tačiau pirminio posėdžio metu patikino, kad trečiųjų asmenų, galimai padariusių administracinį nusižengimą, šioje byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad I. S. visos įvykio aplinkybės yra žinomos ir aiškios, tiesiog ji, deklaruodama save taip pat kaip transporto priemonės savininkę, formaliai perkelia atsakomybę sutuoktiniui V. S., taip tyčia klaidinant Instituciją ir teismą, ko pasėkoje, sukuriama nebaudžiamumo situacija.

Atsiliepimas

3.3. Teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad su sutuoktiniu apie įvykį visiškai nebendravo, tačiau atstovui paklausus iš kur tuomet jai tapo žinomi duomenys iš V. S. vairuotojo pažymėjimo, kurie pateikti Institucijai, I. S. tiesiog nurodė, kad į pateiktą klausimą neatsakys. Todėl iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad I. S. įvykio dieną padarė administracinį nusižengimą, o teismui teikia klaidinančius duomenis, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamą nutartį, sprendžia, jog tenkinti I. S. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatė kas yra automobilio „Škoda Superb“, kuriuo padarytas jai inkriminuotas administracinis nusižengimas, savininkai ir valdytojai, kuriems kyla pareiga nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį. Tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog aptariamo automobilio savininkas yra VĮ „Regitra“ registre nurodytas V. S., todėl jam kyla SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga nurodyti asmenį jam priklausančiu automobiliu padariusį administracinį nusižengimą.

6. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, su nurodyta Institucijos bei pirmosios instancijos teismo pozicija. Viešuose registruose nurodytas vienintelis asmuo, nagrinėjamu atveju, Institucijos, kaip trečiojo asmens atžvilgiu, pagrįstai laikytas automobilio savininku. Vis tik pabrėžtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 3 dalies norma dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.), ją aiškinant sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja bendrosios jungtinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 26 punktas). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Institucija bei teismas neneigia automobilio priklausomybės sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei I. S. teisės nurodyti, jog automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visetą, nutraukti administracinę teiseną I. S. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo.

7. Nors tiek V. S., pateikdamas duomenis apie asmenį, vairavusį jam priklausantį automobilį, tiek I. S., nurodydama, jog automobilį vairavo V. S., savo pateiktus duomenis patvirtino parašu, tačiau V. S. dar iki pateikiant duomenis apie kitą asmenį vairavusį automobilį, Institucijos pareigūnei I. J. susisiekus su juo telefonu, nurodė, jog automobilį vairavo I. S. (b. l. 76), o vėliau tą patį patvirtino ir pateikdamas duomenis raštu, jų teisingumą patvirtino parašu (b. l. 10), bei elektroniniu laišku, nurodydamas, jog laikosi pozicijos, kad automobilį vairavo I. S. (b. l. 33). Antai, I. S., nors, kaip jau minėta, taip pat Institucijai pateiktus duomenis patvirtino parašu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo atsakyti į jai pateikiamus klausimus, kuo remiantis ji teigia, jog automobilį vairavo sutuoktinis, be kita ko, abejojo savo pačios pateikiamais duomenimis, nurodė, neatmetanti galimybės, jog automobilį galėjo vairuoti ir ji pati, bei yra pasiruošusi sumokėti paskirtą baudą. Apygardos teismo vertinimu, I. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už 2020 m. gruodžio 23 d. padarytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Atitinkamai, priešingai nei nurodo apeliantė, V. S. pateiktais duomenimis vadovautasi ne laikant pastarojo pateiktus duomenis svaresniais įrodymais, tačiau byloje nustatytas aplinkybes vertinant visų bylos aplinkybių kontekste.

8. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog Institucija nerinko įrodymų, atliko netinkamą administracinio nusižengimo tyrimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, policijos pareigūnai, gavę greičio matavimo prietaiso GATSO T-Series, 202005000519, 1374516 užfiksuotus duomenis nustatė, kad buvo padarytas pažeidimas ir koks, kada padarytas, kurioje vietoje, taip pat patikrinę VĮ „Regitra“ duomenis, nustatė transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas savininką ir, turėdami tokius duomenis, toliau įstatymo nustatyta tvarka aiškinosi pažeidimą padariusį asmenį, susisiekė su V. S., pastarojo prašė pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio. Tai, kad atitinkami duomenys gauti kokio nors prietaiso pagalba, perduoti privačių asmenų ar kitokiu būdu, nepaneigia to, kad policijos pareigūnai atliko veiksmus administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymui.

9. Be kita ko, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021). Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių apeliantės atsakomybę ir patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jos nurodomas asmuo. Apeliantė savo pačios pateikiamų duomenų negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, priešingai nei V. S., abejojo savo pateikiamų duomenų tikslumu, todėl atsižvelgiant į tai, jog I. S. taip pat yra automobilio savininkė, jos pateikiamų duomenų nepagrįstumas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu.

10. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurgita Mačionytė