Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto nutarimu R. P., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nustatyta, kad R. P. 2017 m. birželio 25 d., apie 08 val. 03 min., Ateities g., Vilniuje, vairavo automobilį „FORD C-MAX“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus. 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino R. P. skundo dėl 2017 m. birželio 28 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog R. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prireikus vaistų netikėtai blogai pasijutusiai dukrai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pasirinkti kitus susiklosčiusios situacijos išsprendimo būdus, leidžiančius išvengti vairavimo neblaiviam. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad R. P. dukra netikėtai sunegalavo ir itin blogai pasijuto bei jos sveikatai buvo kilęs akivaizdus pavojus. Blogą dukros savijautą patvirtino tik liudytoja apklausta R. P. kaimynė, o nesant kitų įrodymų, jos paaiškinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius teismas vertino kaip prieštaringus ir R. P. gynybinę poziciją bei siekį išvengti atsakomybės pagrindžiančius argumentus. Taip pat teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį galėjo būti pritaikytas švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio administracinės nuobaudos arba švelnesnės administracinio poveikio priemonės negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimas.

Apeliacinio skundo argumentai

R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti skundžiamus sprendimus ir paskirti švelnesnę nuobaudą – 100 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vienam mėnesiui.Skunde nurodė, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas nustatė, jog R. P. ir liudytojos D. K. teisme nurodytos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukros sveikatos būklės iš esmės yra analogiškos, tačiau padarė netinkamas išvadas ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ne R. P. turėjo patvirtinti aplinkybes dėl jo dukters būklės, o nutarimą priėmusi institucija turėjo jas paneigti. Nepaneigus šių aplinkybių konstatuotina, kad R. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.Apylinkės teismas nustatęs, kad D. K. yra R. P. pažįstama (kaimynė), be jokių motyvų sprendė, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus paaiškinimus teismas vertino kaip R. P. gynybinę poziciją bei siekį išvengti administracinės atsakomybės. Šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir ginčijama teismo nutartis turėtų būti naikintina.Teismas nevertino tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvusio pasimetimo ir ypatingai stresinės situacijos, kas sutrukdė teismui padaryti teisingą išvadą. Kadangi dukra jautėsi blogai ir karščiavo, o kaimynė reikiamų vaistų neturėjo, R. P., besijaučiantis gana gerai ir net neįtardamas jokio savo girtumo, išskubėjo pirkti vaistų. Dukrą paliko saugoti kaimynei, kuri būtų iškvietusi greitąją pagalbą, jei D. P. sveikata būtų pablogėjusi. R. P. šiuo konkrečiu atveju veikė teisingai ir būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes jokio eismo įvykio nesukėlė, niekam jokios žalos nepadarė, o jo padaryta žala tik formali ir lyginant su išvengta žala (dukros aukšta temperatūra suponavo galimą ir meningokokinę infekciją iššaukiančią žaibinį sepsį bei ligonio mirtį) pripažintina daug mažesne, dėl ko tuo metu buvusios tokios faktinės aplinkybės atitinka ANK 16 straipsnio sąlygas.Analogiškoje situacijoje 2014 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje teismas sumažino specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Nagrinėdamas šią bylą į nurodyto nutarimo išaiškinimus teismas neatsižvelgė.Apylinkės teismas neįvertino, kad R. P. turi labai didelį 31 metų vairavimo stažą, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, o tai pagal minėtą nutarimą reiškia, kad jis yra pareigingas vairuotojas. Leistiną girtumo normą su paklaida viršijo vos 0,03 promilės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad R. P. jokio įvykio nesukėlė, dirba UAB „T“ vadybininku, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais panašiose bylose, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti R. P. paskiriant švelnesnę nuobaudą.Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad R. P. rūpinasi sunkiai sergančia motina G. P., kurią reikia pastoviai vežioti pas gydytojus. Taip pat jo darbo atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Paskyrus 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, jis prarastų darbą ir nukentėtų jo šeimos finansinė gerovė bei interesai. Taigi tokia nuobauda būtų aiškiai neproporcinga ir per griežta.Be to, teismas administracinio nusižengimo bylą gavo dar 2017 m. liepos mėnesį, o ginčijamą teismo nutartį priėmė tik 2017 m. gruodžio 12 d., todėl ir vien nurodytu pagrindu ginčijama teismo nutartis naikintina kaip priimta praleidus įstatymo nustatytą terminą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas (apylinkės teismas), nagrinėdamas bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. R. P. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau teigia, kad nusižengimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taip pat nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu, nes jam buvo paskirta neproporcingai griežta bausmė, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl būtinojo reikalingumo

Apelianto vertinimu, bandydamas atvežti sergančiai dukrai vaistų, jis veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, o nežymus (0,03 promilės su paklaida) viršytas leistinas girtumo laipsnis turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis. Realios žalos savo veiksmais nepadarė, bet siekė išvengti didesnės žalos – dukros sveikatos būklės pablogėjimo. ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. R. P. nesirinko tinkamo problemos sprendimo varianto ir siekdamas parvežti sergančiai dukrai vaistų vairavo transporto priemonę neblaivus. Supratęs, kad jo dukra serga ir galėjo kilti skaudžių sveikatos padarinių (kaip teigiama skunde pareiškėjas įtarė meningokokinę infekciją), R. P. pirmiausia turėjo kviesti greitąją pagalbą, o ne važiuoti atvežti temperatūrą mažinančių vaistų. Savo tikslą nepažeisdamas įstatymų apeliantas galėjo įgyvendinti ir kitais būdais: išsikvietęs taksi, nuvykęs visuomeniniu transportu, paprašęs kaimynų ar giminių arba nuėjęs pėsčias iki artimiausios parduotuvės, o mieste, miegamajame rajone, todėl vaistų galėjo parvežti nebūtinai vairuodamas neblaivus. Šiuo atveju nėra svarbu, kaip jautėsi R. P., svarbu, kad jam nustatytas neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis tai reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą, t. y. veikimas esant būtinajam reikalingumui nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Žalos R. P. nepavyko išvengti, nes pasirinkdamas netinkamą elgesio variantą jis savo veiksmais sukėlė realią žalą visos visuomenės atžvilgiu, o dukrai parvežti vaistu taip pat nepavyko, nes vairuodamas neblaivus jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi pasirinkus netinkamą elgesio variantą būtinojo reikalingumo sąlygos neegzistuoja. Pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, būtinojo reikalingumo nuostatomis nagrinėjamu atveju vadovautis negalima, nes savo veiksmais pavojingą situaciją R. P. sudarė ne dėl neatsargumo, o veikdamas tiesiogine tyčia. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo požymių.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų dėl prastos R. P. dukros savijautos, kurie patvirtintų jo pasirinkto neteisėto veikimo pagrįstumą ir būtinąjį reikalingumą. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą ir teigia, kad atliekanti tyrimą Institucija turi paneigti aplinkybes dėl jo dukros blogos savijautos, o ne jis jas patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl dokumentų patvirtinančių blogą dukros savijautą trūkumo. Įrodinėjimo pareiga nėra perkeliama pažeidėjui, nes jis taip pat gali teikti bylai duomenis, kurie pateisintų jo elgesį ir švelnintų jo padėtį (ANK 557 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jokių duomenų dėl dukros ligos R. P. byloje nėra pateikęs. Dėl dukros sveikatos problemų jis nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, todėl Institucija tiriant įvykį ir renkanti įrodymus, objektyviai negalėjo gauti ir disponuoti duomenimis, kurių nėra ir toks jo motyvas yra deklaratyvus. Institucijos užduotis yra įrodyti pažeidimo būvimo faktą ir šią funkciją Institucija pilnai įvykdė – surinko duomenis svarbius nusižengimo buvimui pagrįsti. Svarbu ir tai, kad kaip matyti iš R. P. parodymų, jo dukros gyvybei pavojus negrėse, kadangi nors įtardamas pavojingą infekciją, jis važiavo pirkti vaistų nuo karščiavimo. Apygardos teismas pažymi, kad šių duomenų trūkumas ir pirmosios instancijos teisme atliktas liudytojos ir pažeidėjo paaiškinimų vertinimas nėra reikšmingi, nes būtinojo reikalingumo egzistavimas paneigtas aukščiau išdėstytais argumentais. Teismas dėl skunde ginčijamų liudytojos parodymų prieštaringumo, R. P. paaiškinimų kaip gynybinės pozicijos, pažeidėjo kaimynės suinteresuotumo bylos baigtimi papildomai nepasisako, nes sprendžiant būtinojo reikalingumo klausimą šie argumentai esminės reikšmės neturi ir yra pertekliniai.

Dėl švelnesnės bausmės skyrimo

ANK 422 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas tinkamai įvertino R. P. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Kaip minėta, pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą apygardos teismas konstatuoja, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas R. P. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme ar jas panaikinti, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų kiekvienoje byloje mažinti administracinio poveikio priemonę ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ilgą jo vairavimo stažą (31 metų), į tai, kad nusižengimą jis padarė pirmą kartą, jokio realaus įvykio nesukėlė, neblaivumo riba su paklaida viršyta nežymiai (0,03 promilės) ir todėl padarė netinkamas išvadas. Apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes skirdamas R. P. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad R. P. prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat jo asmenybė. R. P. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei vairuodamas neblaivus R. P. būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo. Tai, kad R. P. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs pažeidimų necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Nusižengimų nedarymas yra įprasta piliečio pareiga.Apeliantas teigia, kad dėl neproporcingai griežtos nuobaudos būtų pažeista šeimos finansinė padėtis ir interesai, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis prarastų darbą. Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbą bei negalės pasirūpinti šeimos finansine gerove, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Valstybė ilgą laiką skiria daug dėmesio vairuotojų švietimui, kad jie nevairuotų būdami neblaivūs, aiškino tokio elgesio pavojų, policija nuolat daro reidus siekdama išaiškinti neblaivius vairuotojus, tačiau nekreipė dėmesio į pavojus. Pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes ir suprasdamas vairavimo esant neblaiviam pavojus vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors turėdamas tokį ilgą vairavimo stažą turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų. R. P. gyvena mieste, kuriame važiuoja viešasis transportas, taksi, yra kitų galimybių susisiekti, todėl apeliantas turi visas galimybes nuvykti į darbo vietą, kuri taip pat yra Vilniaus mieste (UAB „T“ (duomenys neskelbtini), Vilnius) ar vykti darbo reikalais.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis rūpinasi sergančia motiną ir netekus darbo būtų apsunkinta jos padėtis ir gerovė. Apylinkės teismas įvertino šią aplinkybę ir tinkamai konstatavo, jog ji nėra išskirtinė, kurios pagrindu pažeidėjui galėtų būti skirta švelnesnė nuobauda. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, kurias galimai patirs ir jį supantys asmenys, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties R. P. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. R. P. mama sirgo ir iki jo pažeidimo padarymo, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus R. P. negalvojo apie mamą, kad jį nubaudus už pažeidimą nebus kam ja pasirūpinti. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos. Priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti sprendimai nėra analogiški nagrinėjamam atvejui, todėl neįpareigoja teismo jais remtis savo sprendime. Apelianto nurodytame 2014 m. vasario 24 d. nutarime pažeidimą padaręs asmuo buvo vairuotojas, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Nagrinėjamu atveju R. P. dirba vadybininku ir jo darbo pobūdis nėra neatskiriamai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Apelianto nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai taip pat nėra tapatūs, nes nutartyje Nr. 2AT-3-2014 nagrinėjamas pažeidimas susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, o nutartyje Nr. 2AT-20-2012 pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl šių sprendimų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.Skunde ginčijama ir bylos nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teisme, nurodyta, jog buvo praleisti bylos išnagrinėjimo terminai, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teisme skundas dėl Institucijos nutarimo buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pirmasis posėdis buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau dėl R. P. atstovo advokato J. Korsako prašymo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, 2017 m. rugsėjo 25 d. posėdis buvo atidėtas dėl teisėjo ligos. Byloje esančioje Sodros nedarbingumo pažymoje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo nedarbingas, taigi negalėjo išnagrinėti bylos. Teisėjo liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios per nustatytus terminus nebuvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. ANK 39 straipsnyje nurodytas 2 metų administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas, todėl apelianto skundo argumentas dėl praleistų bylos nagrinėjimo terminų yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.