Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: 2016-08-12 apie 22 val. parkelyje, ties Žeimių g. 7, Ginkūnų kaime, Šiaulių rajone, veikdamas kartu su asmeniu M. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sužalojo K. M., S. K. kumščiu sudavus K. M. vieną smūgį į galvą, po ko K. M. nugriuvus ant žemės, jis kartu su M. V. spyrė K. M. ne mažiau aštuonių kartų bendrai į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė K. M. poodines kraujosruvas kairio antakio išorinio galo projekcijoje, nugaros dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, S. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2016-08-17, apie 0.00 val. viešoje vietoje - prie Žeimių g. 8a namo, Ginkūnuose, Šiaulių rajone, esančios pavėsinės sudavė A. G. ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, apie 1 val. viešoje vietoje – prie Ginkūnų kapinių tvoros, Šiaulių rajone, veikdamas kartu su M. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje atvežę nukentėjusį A. G. ir išmetę jį lauk iš bagažinės, liepė jam klauptis ant žemės, jam atsiklaupus, S. K. iš kišenės išsitraukus žaislinį pistoletą, juo grasinant A. G. ir tyčiojantis iš jo, po ko bendrai su M. V. sudavė A. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė A. G. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, nosies srityje, kairės ausies srityje; odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies srityje, kairės ausies srityje; muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (2016-08-12 veikos)

Pranešimo bendrajam pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta 2016-09-12 apžiūros protokolu. (1 t. b. l. 115-117).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog K. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio antakio išorinio galo projekcijoje, nugaros dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste; odos nubrozdinimai nosies nugarėlės srityje, kairio kelio sąnario srityje; nosies kaulų lūžis. VIII šonkaulio priekinio galo lūžis nebuvo patvirtintas radiologo tyrimo duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybės nurodytu būdu ir laiku, kontaktuojant su lietais bukais daiktais ar galimai paviršiais mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, jie galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienai griuviminei traumai. Sužalojimai, nustatyti K. M., visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 104-105).

2016-08-17 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, K. M. atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą S. K., kaip asmenį sudavusį jam pirmą smūgį bei spardžiusį po to į galvą. Jį buvo matęs kelis kartus Ginkūnuose, atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 49-51).

2016-08-17 asmens parodymo atpažinti protokolu, nukentėjusysis K. M. neatpažino antro jį mušusio asmens (1 t., b. l. 66-68, 69-74)

2016-09-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta pranešimo bendrajam pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t. b. l. 115-117).

Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino viešoje vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavęs nukentėjusiajam, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, pripažįsta, kad tokiais įžūliais savo veikslais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad viešoje vietoje konflikto metu įžūliais veiksmais S. K., suduodamas smūgius nukentėjusiajam, sužalojo K. M., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. K. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi pavojingais veiksmais, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. S. K. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiojo ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl S. K. padarytos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sutaptį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (2016-08-17)

Nukentėjusysis A. G. tyrimo metu parodė, kad 2016-08-17 apie 1 val., miegant pavėsinėje, esančioje prie Žeimių g. 8A namo, Ginkūnuose, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas S. K., kuris jam priekaištavo, kad toje vietoje jis surenka tuščius butelius. S. K. jam pasakė, kad atiduotų jam butelius. Jis atsakė, kad neturi. Tada S. K. pavėsinėje jį pradėjo mušti, suduodamas į įvairias kūno vietas ne mažiau 20 smūgių. Sudavęs šiuos smūgius, S. K. išėjo ir grįžo su draugu, kurio jis nepažįsta. Jie abu jį per prievartą įmetė į automobilio bagažinę. Automobilis buvo sidabrinės spalvos. Prie automobilio vairo buvo moteris, ji tylėjo. Moters neprašė, kad jo nevežtų. Įmetę jį į bagažinę, nuvežė prie Ginkūnų kapinių. Išmetę jį iš bagažinės, liepė jam atsiklaupti. Jis atsiklaupė. Tada S. K. iš kišenės išsitraukė ginklą ir padavė draugui. Ką S. K. draugas rankoje turėjo, jis nematė, nes buvo tamsu. Negali net įsivaizduoti, kas buvo to asmens rankose. Šis asmuo atsistojo priešais jį, stovėjo metro atstumu ir nusitaikė į jį iš šio daikto. Daiktas buvo nukreiptas jam į galvą. Vėliau asmuo jo klausė, nori, kad jis šautų į galvą ar širdį. Dėl to jis pajuto realų pavojų savo gyvybei. Jis atsakė, kad nenori, kad išvis į jį būtų šauta. Po jo žodžių S. K. su draugu jį sumušė, sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Po šių smūgių atsipeikėjo grūdų lauke. Jį sumušę asmenys buvo akivaizdžiai girti. Visi suduoti smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą (1 t. b. l. 161-162, 172-173).

Liudytoja I. K. tyrimo metu parodė, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį, datos nurodyti negali, nes neprisimena, vėlai vakare, grįžęs į namus sūnus S. K. paprašė, kad į namus parvežtų draugą M. V., su kuriuo prieš tai jos sūnus gėrė. Tuo metu sūnus buvo dar nepilnametis - jam buvo 17 metų, tačiau jis į bet kokius draudimus ar prašymus nevartoti alkoholio nereaguodavo ir jo auklėjime ji, kaip jo motina, įtakos neturėjo jokios. S. K. paprašė, kad ji išvažiuotų iš kiemo ir pavažiuotų iki garažo ar iki šiukšlyno (atliekų rūšiavimo aikštelė), kur tiksliai dabar jau net nepamena. Jokio kito asmens be M. V., kad reikės pavežti, sūnus tuo metu jai neminėjo. Kai išėjusi iš namų ir savo automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į sūnaus prašomą vietą, sėdėdama automobilyje, per veidrodėlį pamatė, kad sūnus su M. V. prie automobilio ateina dar su vienu asmeniu. Kaip tiksliai jie ėjo, ar ėjo visi trys greta nesusikabinę, ar sūnus su M. V. tą jai nepažįstamą vyriškį vedė, už kur nors laikydami, ji neprisimena, tačiau tas vedimas jai nesukėlė jokio įtarimo. Neatrodė, kad tas žmogus būtų vedamas per prievartą, ji pagalvojo, kad jis tiesiog dar girtesnis, nei kad jie. Tą vyriškį jie pasodino į bagažinę ir kai po to sūnus su M. V. įlipo į mašiną, jai pasakė, kad ir jį reikia pavežti. Nieko blogo nepagalvojusi paklausė, ar ten pat, turėdama galvoje, kad prie M. V. namų, nes jis gyvena už Ginkūnų kapinių, sūnus jai pasakė, kad taip. Tuo metu nieko blogo nepagalvojo, o pavežti žmogų jai buvo tikrai nesunku, juolab, kad pakeliui. Ji pati nepaklausė sūnaus, kodėl jie tą vyrą įsodino ne į saloną, o į bagažinę, pati tada prisimena mintyse pagalvojo, kad todėl, jog jis turbūt labai girtas. Kadangi nebuvo išlipusi iš automobilio ir to vyro nematė gyvai, nematė, kad jis kur nors būtų kruvinas, tik jau po to, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį, jo bagažinėje rado kraujo pėdsakų (jų iki tol pati nebuvo net pastebėjusi). Važiuojant kapinių gale, sūnus jai pasakė sustoti. Ji sustojo ir tada jis su M. V. išlipę iš mašinos išlaipino tą žmogų. Dar prieš tai sūnus jai pasakė, kad pavažiuotų į aikštelę ir jų palauktų, ką ji ir padarė, pagalvojusi, kad jie kažkur patys palydėjo tą žmogų, nes, kad būtų tą žmogų mušę, ji tikrai tada nematė ir nesuprato, kad tai ketina daryti. Į automobilį sūnus su M. V. grįžo greitai, už kelių minučių. Tada iki namų parvežė M. V. ir su sūnumi grįžo į namus. Jau tik vėliau, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tas žmogus, kurį ji vežė, buvo sumuštas jų. Jei būtų tada žinojusi kas vyksta, tikrai nebūtų to žmogaus vežusi ir kažkaip laiku būtų sustabdžiusi sūnų (1 t. b. l. 176-177).

2016-08-17 A. G. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016-08-17 apie 1 val. ties Žeimių g. 10 namu, Ginkūnuose ir po to kapinėse, jį sumušė S. K. ir dar vienas jaunuolis (1 t. b. l. 144-145).

2016-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Žeimių g. 8A, Ginkūnų kaime, Šiaulių rajone (1 t. b. l. 148-154).

2016-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ginkūnų kaime, Šiaulių rajone, prie Ginkūnų kapinių (1 t. b. l. 155-158).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog A. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, nosies srityje, kairės ausies srityje; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies srityje, kairės ausies srityje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kurie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje, nėra būdingi griuviminei traumai, visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 181-182).

2016-08-18 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas plastmasinis žaislinis pistoletas (1 t. b. l. 184-185).

2016-08-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja I. K. tyrimui pateikė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 189-191).

2016-08-23 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 192-197).

Pagal teismų praktiką viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013). Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnis taikomas asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-340/2013, 2K-719/2013).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino, kad tyčiniais veiksmais, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, dėl girtumo visko gerai neprisimena. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešojoje vietoje sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje pagrįstai vertintini kaip įžūlūs. Kadangi N. M. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, taip pat grasinimu ir piktybiškai tyčiojantis, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80–81 straipsniuose, 90–91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, kadangi veikos padarytos nepilnamečio. Atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. padarytas vienas tyčinis apysunkis ir du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), į kaltinamojo asmenybę – laikomas neteistu, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei taikant BK 38 straipsnį (1 t., b. l. 133-135), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 147-155), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (1 t. b. l. 156, 157), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skirtinos laisvės atėmimo bausmės, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei jų vidurkiai.

Padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų (2016-08-12 veikos) sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei dalinio bausmių sudėjimo būdu su veika pagal BK 284 straipsnį (2016-08-17 veika). Subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis.

S. K. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai ir gailisi. Teismo posėdžio metu kaltinamasis neigiamai įvertino savo elgesį, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, laikomas neteistu, yra jauno amžiaus. Teismas mano, kad bausmės tikslus galima pasiekti atidėjus bausmės vykdymą, taikant BK 92 straipsnio nuostatas bei skiriant poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 87 straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas – nuo 2018-03-16 iki nuosprendžio paskelbimo (3 t., b. l. 1-3) bei sulaikymo laikas pagal išduotą 2017-02-20 Europos arešto orderį nuo 2018-01-20 iki 2018-03-15.

Kardomoji priemonė – suėmimas keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kaltinamąjį S. K., paskelbus teismo nuosprendį, paleisti teismo salėje.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Kaip matyti iš bylos duomenų, po nusikaltimų padarymo kaltinamasis S. K. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, kol pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2018 m. kovo 16 d. konvojuotas į Lietuvą. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1421,82 Eur išlaidų S. K. ekstradicijai įvykdyti (3 t., b. l. 22-28), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

1. dvi kompaktinės plokštelės su informacija prie 3 tomo galinio viršelio, paliktinos prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2. Keturi tamponai su biologiniais pėdsakais sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016-08-12 veika) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016-08-17 veika) ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2016-08-12 veikos) subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pastarąją bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016-08-17 veika) ir nustatyti galutinę 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies, 1, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies, 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo ir sulaikymo laiką pagal Europos arešto orderį nuo 2018-01-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kaltinamąjį S. K. paleisti teismo salėje.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš S. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 1421,82 Eur ekstradicijos išlaidų.

1. dvi kompaktinės plokštelės su informacija prie 3 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

2. keturi tamponai su biologiniais pėdsakais sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.