Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ir ATPK) 209⁶ straipsnio 2 dalį už tai, kad V. K. 2010 m. balandžio 3 d., apie 10 val., vykdamas automobiliu „Land Rover“ iš Baltarusijos į Lietuvą per Raigardo kelio postą, veiksmu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų neveža. Atlikus muitinį patikrinimą rasti 57 pakeliai nedeklaruotų cigarečių „Prima“, kurių vertė – 373,35 Lt. Tuo V. K. pažeidė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 41 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439, Muitinės direktoriaus 2004 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1B-359 reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 600 litų bauda su cigarečių konfiskavimu.

Apeliantas pažymi, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jis negavo šaukimo į teismo posėdį, todėl jame nedalyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina, jog byloje įrodymų, kad V. K. gavo jam siųstą teismo pranešimą (b. l. 18), nėra. Taigi apelianto teiginys, jog apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, nepaneigtas. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir V. K. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnio nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad byloje ginčas dėl faktinių aplinkybių, t. y. asmens padarytos veikos esmės, nekyla, tačiau yra keliamas šios veikos kvalifikavimo klausimas.

Institucija asmens veiką kvalifikavo pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė yra iki 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Tačiau V. K. įsitikinimu, jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą, kai viršijančių nustatytą normą gabenamų daiktų vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų su neteisėtai gabenamų daiktų konfiskavimu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aukščiau pacituotų administracinių teisės pažeidimų sudėčių objektyviosios pusės požymius, daro išvadą, kad V. K. padaryta veika galėtų būti kvalifikuota (nevertinant šių pažeidimų sudėčių kitų požymių) tiek pagal ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalį, tiek pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. V. K. gabeno 57 pakelius nedeklaruotų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė yra 373,35 Lt. Šių daiktų kiekis viršija norminiuose teisės aktuose nustatytą normą, t. y. 40 vienetų arba 2 pakelius cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 9 punktas), todėl šios cigaretės laikomos privalomais pateikti muitinei daiktais (ATPK 210 straipsnio 3 dalis). Gabentų cigarečių vertė neviršija 5 MGL dydžio sumos (ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalis, 210 straipsnio 3 dalis). Pagal ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalį gabenami daiktai turi būti skirti asmeniniam naudojimui, o pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų paskirtis (asmeniniam naudojimui, pardavimui ar pan.) nėra šio pažeidimo objektyviosios pusės požymis, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės neturi. V. K. gabeno cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu (ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalis), tokiu būdu nepateikdamas jų muitinės kontrolei (ATPK 210 straipsnio 3 dalis).

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant pagal kurį ATPK straipsnį turi būti kvalifikuota V. K. padaryta veika, reikia analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę. Teismų praktikoje vieningai laikomais nuomonės, kad kontrabandos pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Šiuo atveju aplinkybė, jog V. K. administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, įrodyta paties pažeidėjo pirminiu prisipažinimu, kuriame nurodė kad cigaretes vežė neleistinai ir neteisėtai (b. l. 6), vadinasi žinojo, kad veža didesnį cigarečių kiekį nei yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis. Tuo tarpu iš ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalies dispozicijos ir žymiai švelnesnės sankcijos galima daryti išvadą, jog šis pažeidimas gali būti įvykdytas tik dėl neatsargumo, t. y. asmens nežinojusio, koks yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis, tačiau galėjusio ir turėjusio tai žinoti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.