Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo nutarimo byloje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. P. teismui pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo nutarimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sutrukdė jį lenkiančiai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą ir kliudė jį lenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodė, (duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas. M. P. be pagrindo yra pripažintas kaltu, nesilaikant ANK ir kitų įstatyminių nuostatų. Vyriausiasis tyrėjas V. P. neteisingai nurodo, jog yra pakankamai neginčijamų įrodymų padaryti išvadai, kad M. P. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sutrukdė jį lenkiančiai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą ir kliudė jį lenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Vyriausiasis tyrėjas V. P. atvirkščiai nei teigė, nesivadovavo ANK 569 straipsnio nuostatomis, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų: administracinio nusižengimo protokolo, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo faktas, laikas, vieta, esmė, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos plano, liudytojų apklausos protokolų, transporto priemonių apžiūros protokolų, užduoties atlikti autotechninį tyrimą, ekspertizės akto ir kitų byloje gautų duomenų. Vyriausiasis tyrėjas V. P. nurodo, jog M. P. kaltė įrodyta neva tai nuosekliais automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. R., kartu su juo važiavusios žmonos, bei kitų liudytojų parodymais. Akivaizdu, kad atsiradus (duomenys neskelbtini) keleivių parodymams, kurie kaip jau minėta prieštarauja tiek A. R. su žmona, tiek M. P. parodymams, buvo priimtas šis nutarimas, kuris aiškiai yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes iki atsiradusių liudytojų parodymų, kiti bylos duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas, ekspertizės aktas akivaizdžiai parodo, jog eismo įvykio kaltininkas yra A. R., ne M. P.. Darytina išvada, jog Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimas M. P. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nebuvo įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. P. atstovė – advokatė Aušra Ručienė nurodė, jog skundą palaiko jame išdėstytais motyvais, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atstovės išsakytą poziciją patvirtina garso įrašas byloje.

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, (duomenys neskelbtini) nutarimą (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje palikti nepakeistą ir M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog Institucija pažymi, kad skunde išvardinti argumentai grindžiami tik prielaidomis, tai yra duomenimis, kuriais remiantis tik galima manyti, jog eismo įvykio kaltininkas yra A. R.. Remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad surinktoje medžiagoje yra pakankamai neginčijamų įrodymų padaryti išvadai, kad M. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sutrukdė jį lenkiančiai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą ir kliudė jį lenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Esant šioms aplinkybėms ir buvo konstatuoja, kad būtent M. P. padaryti veiksmai vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai M. P. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, kadangi institucijos pozicija išdėstyta atsiliepime.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių.

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti arba neįvykdyti. Siekiant nustatyti kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusižengimo, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodytą specialią normą, t. y. nurodytą konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju t. y. KET 138 punktas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas atžvilgiu buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.

Kaip matyti, Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyta, kad M. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sutrukdė jį lenkiančiai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą ir kliudė jį lenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Nutarime nurodyta, jog įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo faktas, laikas, vieta ir esmė, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schemos planas, liudytojų apklausos protokolai, transporto priemonių apžiūros protokolai, užduotis atlikti autotechninį tyrimą, ekspertizės aktas ir kiti byloje gauti duomenys.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 138 punkte nurodyta, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

Įvykio vietoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. P. (duomenys neskelbtini) apklausos protokole nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) važiavo vienas nuo (duomenys neskelbtini) savo eismo juosta, dešine puse. Priešais jį važiavo mikroautobusas (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio nepamena. Greitis buvo apie 70 km/h. Išgirdo plėšiamos skardos garsą ir sumėtė galą, galvojo, kad sprogo padanga, atleido akseliaratoriaus pedalą. Tuomet per salono veidrodėlį pamatė iš galo raudonos spalvos automobilį, kuris buvo sustojąs šalikelėje. M. P. sustojo šalikelėje pasižiūrėti savo rato ir tada pamatė ant savo automobilio galinės kairės pusės raudonos spalvos dažus. Suprato, kad įvyko kontaktas. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Už raudono automobilio stovėjo juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ekipažas bendravo su raudono automobilio vairuotoju. Vėliau privažiavę raudono automobilio ir (duomenys neskelbtini) automobilių ekipažai pradėjo jį kaltinti sukėlus eismo įvykį, pasiūlė pildyti eismo deklaraciją. Mano, kad tai buvo jų draugai arba pažįstami, kadangi pasakė jog susiskambinsim. Įvykio vietoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. R. (duomenys neskelbtini) apklausos protokole nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Priešais jį važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) ir mikroautobusas. (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 70 km/h, mikroautobusas buvo nutolęs nuo (duomenys neskelbtini). A. R. pradėjo lenkimo manevrą, lenkiant (duomenys neskelbtini) šis pradėjo jį stumti į kairįjį kelkraštį. Buvo susilyginęs iki (duomenys neskelbtini) veidrodėlio. Ko pasėkoje įvyko susidūrimas ir nuvažiavo nuo kelio. A. R. iš galo važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris matė įvykį ir įvykus eismo įvykiui sustojo. Jie užrašė tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, sakė, jeigu reikės paliudys. Kartu su vyru automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavusi vairuotojo žmona A. S. (duomenys neskelbtini) apklausos protokole nurodė, kad vyko namo iš (duomenys neskelbtini). Sėdėjo vidurinėje sėdynių eilėje. Priekyje važiavo mėlynos spalvos automobilis ir prieš jį mikroautobusas. Vyras pradėjo lenkimo manevrą ir pamatė mėlyną automobilį artėjant link jų automobilio. Vyras nuspaudė garsinį signalą ir pradėjo stabdyti, pajautė susidūrimą. Mėlyno automobilio vairuotojas nuvažiavo. Sustojo už tam tikro atstumo. Paskui mėlyną automobilį sustojo (duomenys neskelbtini) automobilis. (duomenys neskelbtini) E. D. apklausos protokole nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tikslios dienos nepamena, važiavo iš (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini). Vyko automobiliu kurį vairavo jos vyro bendradarbis, ji sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje per vidurį, o jos vyras sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Priekyje važiavo mikroautobusas, o dar priekyje jo važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis. Daugiau priekyje ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Matė kai (duomenys neskelbtini) automobilis mėtėsi po kelią, keletą kartų net išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Atkreipė dėmesį į tokį manevravimą ir net savo automobilyje kalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) automobilis taip manevruodamas nuvažiuos nuo kelio. Visi automobiliai važiavo panašiu greičiu. Priekyje jų važiavęs autobusiukas parodė kairiojo posūkio signalą ir pradėjo lenkti (duomenys neskelbtini) automobilį. Prasidėjus lenkimui atrodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis padidino greitį. Mikroautobusui įpusėjus lenkimo manevrą (duomenys neskelbtini) automobilis po truputį traukėsi į kairę pusę link kelio vidurio ir po to staigiai pasuko į kairę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Automobiliai kliudė vienas kitą. Mikroautobusas nuvažiavo nuo kelio, pavažiavęs per laukus vėl išvažiavo į kelią, o (duomenys neskelbtini) automobilis nuvažiavo toliau. Kadangi (duomenys neskelbtini) automobilis nesustojo, tai jie pradėjo važiuoti paskui jį ir mirksėti ilgosiomis šviesomis, norėdami jį sustabdyti. Dar kiek pavažiavęs jis sustojo. Išlipęs vairuotojas paklausė dėl ko jį stabdome. E. D. jam pasakė, kad jis nustūmė nuo kelio kitą automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas teigė, kad jis nieko nepadarė ir nesupranta kas čia atsitiko. Iš paskos privažiavo ir sustojo tas pats mikroautobusas, kuris nuvažiavo nuo kelio ir jo vairuotojas pasakė, kad iškvietė policiją. Po to jie (E. D. su vyru ir jo draugu) išvažiavo, D. mikroautobuso vairuotojui paliko savo telefono numerį, kad jeigu reiks galės paliudyti dėl šio eismo įvykio. Dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje įspėta. (duomenys neskelbtini) S. D. apklausos protokole nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tikslaus mėnesio ir dienos nepamena, tik pamena, kad tai galėjo būti vasaros vidurys, jie, t .y. žmona E. D. ir jo buvęs bendradarbis T. (pavardės nepamena) važiavo iš (duomenys neskelbtini). Vyko automobiliu, kurį vairavo buvęs jo bendradarbis T.. S. D. sėdėjo automobilio priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, keleivio vietoje, o žmona sėdėjo galinėje automobilio dalyje, kairės pusės keleivio vietoje. Priekyje jų važiavo mikroautobusas, o dar priekyje jo važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis. Daugiau priekyje ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Jis matė kai (duomenys neskelbtini) automobilis pradėjo mėtytis po kelią, keletą kartų buvo net išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Atkreipė dėmesį į tokį manevravimą ir net savo automobilyje kalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) automobilis taip manevruodamas nuvažiuos nuo kelio. Visi automobiliai važiavo panašiu greičiu. Priekyje jų važiavęs autobusiukas parodė kairiojo posūkio signalą ir pradėjo lenkti (duomenys neskelbtini) automobilį. Prasidėjus lenkimui atrodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis padidino greitį. Mikroautobusui įpusėjus lenkimo manevrą (duomenys neskelbtini) automobilis po truputį traukėsi į kairę pusę link kelio vidurio ir po to staigiai pasuko į kairę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Automobiliai kliudė vienas kitą. Mikroautobusas po susidūrimo staiga nuvažiavo nuo kelio, pavažiavęs per laukus mikroautobusas, vėl išvažiavo į kelią, o (duomenys neskelbtini) automobilis įvykus eismo įvykiui nuvažiavo toliau. Kadangi (duomenys neskelbtini) automobilis nesustojo, pradėjo važiuoti paskui jį ir mirksėti ilgosiomis šviesomis norėdami jį sustabdyti. Dar kiek pavažiavęs jis sustojo. Išlipęs vairuotojas paklausė dėl ko jį stabdo. S. D. žmona jam pasakė, kad jis, vairuodamas savo automobilį, nustūmė nuo kelio kitą automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas teigė, kad jis nieko nepadarė ir nesupranta kas čia atsitiko. Iš paskos privažiavo ir sustojo tas pats mikroautobusas, kuris nuvažiavo nuo kelio ir jo vairuotojas pasakė, kad iškvietė policiją. Žmona mikroautobuso vairuotojui paliko savo telefono numerį, kad jeigu reiks galės kartu su žmona paliudyti dėl šio eismo įvykio. Po to kai paliko kontaktus, D. su vyru ir jo draugu išvažiavo toliau savo maršrutu. Dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje buvo įspėtas. (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu M. P. parodė, kad nesutinka su liudytojos parodymais, kad po eismo įvykio jie važiavo P. iš paskos ir mirksėjo šviesomis. Kai M. P. sustojo paskui jį niekas nevažiavo, tik pamalė, kad toliau už jo kelkraštyje stovi raudonos spalvos autobusiukas ir prie jo vaikšto du žmonės. Vienas iš tų žmonių nuėjo už raudono autobusiuko ir tuomet iš už jo galo išvažiavo juodos spalvos automobilis, kuris privažiavo prie jo. Iš šio juodo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri pasiūlė pildytis eismo įvykio deklaracijas. Keleivio vietoje sėdėjo jaunas apie 25-30 metų amžiaus vyriškis, kuris išlipęs nebuvo. Daugiau asmenų šiame automobilyje nebuvo. Nori pabrėžti, kad priekyje M. P. tikrai važiavo mikroautobusas maždaug 5-6 metrų atstumu. Priešpriešais atvažinėjo du automobiliai, tarp kurių buvo nemažas atstumas. Mano, kad raudonas autobusiukas neturėjo galimybės atlikti lenkimo manevrą, dėl iš prieš priešais atvažiuojančių automobilių. Jo nuomone lenkti jis pradėjo kelio vingyje, kur matomumas buvo ribotas, ir tik vėliau, pamatęs prieš priešais atvažiuojančius automobilius, traukėsi į P. pusę, dėl ko įvyko kontaktas su jo automobiliu. Jeigu liudytoja teigia, kad buvo trečias asmuo automobilyje, norėtų, kad jis būtų apklaustas liudytoju. Iš pateikto Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvados matyti, jog šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: tikėtina, ties kelio vingiu į dešinę, panašiu greičiu judėdamos transporto priemonės turėjo slystamo pobūdžio kontaktą; automobilis (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekine dalimi: bamperio apdaila, sparnu, ratu, durelėmis, kontaktavo su automobilio (duomenys neskelbtini) kairiojo šono galine dalimi: bamperiu, sparnu, ratu, durelėmis. Po kontakto automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo į priekį ir į kairę, nuvažiavo nuo kelio, po to vėl grįžo ant kelio važiuojamosios dalies ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane; po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo į priekį ir buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. 2. Nustatyti, ar transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, atliekant lenkimo manevrą, techniniu požiūriu buvo priimtini toje kelio situacijoje, negalima. 3. Nustatyti, ar transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, negalima. 3. Nustatyti, kokia yra pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Alytaus AVPK Birštono PK vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gautas Alytaus apskr. VPK budėtojo pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė pranešėjos vyro vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) angliškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Nesutaria dėl kaltės. Laukia įvykio vietoje. Adresas nurodytas pagal N. M., kad šalia yra lauko keliukas ir užrašas (duomenys neskelbtini). Atvykus į pranešime nurodytą vietą, rasti du apgadinti automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. R. važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kilometre lenkdamas kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį. Patikrinus alkotesteriu abu vairuotojai buvo blaivūs. Eismo dalyviai nenukentėjo. Įformintas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), pradėta administracinė teisena (duomenys neskelbtini).

Tiek bylos nagrinėjamu metu, tiek po paties eismo įvykio aiškinantis aplinkybes, kilęs ginčas, kuris konkrečiai asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles bei kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R., lenkusiam savo važiavimo kryptimi M. P. vairuojamą transporto priemonę, ko pasekoje kilo eismo įvykis, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad A. R. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamosios transporto priemonės ir dėl to kliudė priekyje važiavusį lenkiamą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, paskirta 10,00 Eur bauda, deja, minėtas administracinio nusižengimo protokolas Institucijos buvo pripažintas negaliojančiu (pasikeitė pažeidėjas, eismo įvykio kaltininku pripažintas M. P., kuriam (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), paskirta administracinė nuobauda – bauda 40,00 Eur pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį). Pareiškėjui M. P., kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, jog nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko sutrukdė jį lenkiančiai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą ir kliudė jį lenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, paskirta 15,00 Eur bauda. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su jam surašytu nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. (duomenys neskelbtini), kadangi tokio administracinio nusižengimo nepadarė. Iš pateikto Alytaus AVPK Birštono PK vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnai nustatė, jog A. R., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kilometre, lenkdamas kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį. Pareiškėjo M. P. veiksmai nebuvo įvertinti, kaip chuliganiški ar pavojingi, dėl kurių galėjo įvykti eismo įvykis, taip pat iš pateiktų M. P. paaiškinimų matyti, jog jis nuosekliai nurodo visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nustatyti, kokia yra pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Tiek iš A. R., tiek iš A. S. apklausos protokolų matyti, jog šie abu asmenys teigia, jog priešais juos važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis bei autobusiukas, tačiau tiek E. D., tiek S. D. apklausos protokoluose nurodė, jog priekyje važiavo mikroautobusiukas ir (duomenys neskelbtini) automobilis.

Taigi, iš aptarto seka, kad byloje nėra atlikti visi reikšmingi bei reikalingi galimi procesiniai veiksmai siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, faktinėje situacijoje nepašalinti prieštaravimai ir neatitikimai liudytojų parodymuose, nevertinta liudytojų parodymų nuoseklumas bei loginis pagrindimas, galimas subjektyvaus intereso buvimas, priežastys, lėmusios įvykį, konkretūs vairuotojų, dalyvavusių eismo įvykyje, veiksmai, pats įvyko kilimo mechanizmas, nedetalizuoti įvykio pasekoje, buvus transporto priemonių sąlyčiui, kilę padariniai pagal galimą eismo įvykio kilimo mechanizmą, paskesnė transporto priemonių judėjimo trajektorija, matomumas, reljefas, kelio ypatumai, priekyje atvažiuojančios transporto priemonės atliekant A. R. lenkimo manevrą M. P. atžvilgiu, viseto duomenų ryšys su aplinka, sąlygojusi eismo įvykio kilimą, būtent vietovė geografiniu požiūriu, klimatinės oro sąlygos, kelio danga, matomumas ir pan., kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir to pasekoje Institucijos priimtas teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Be to, teismo vertinimu, nepašalintos abejonės dėl pirmiau priimto nutarimo A. R. panaikinimo ir kt., dėl ko teismui nėra galimybės iš byloje esančių prieštaringų duomenų visumos, jų nepašalinus Institucijai, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo teisenos bylą, įvertinti administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo teisėtumą. Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai atliekant šio įvykio tyrimą, papildomi apklausti eilę liudytojų aiškinantis dėl įvykio, šalinti prieštaravimus jų parodymuose, nustatinėti procesinę padėtį kas nėra padaryta ir kas yra Institucijos, priėmusios nutarimą, prerogatyva, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų labai ilgai, kas neatitiktų efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principams, pareikalautų itin didelių darbo bei laiko sąnaudų ir sąlygotų proceso trukmę.

Apibendrinant visa tai, kas virš aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės bei priemonės, o skundžiamas nutarimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje yra galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. (duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. P. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) medžiagą su skundu ir jo priedais grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.